Ar kada teko laukti eilėje prie tualeto? Keisti kūdikio vystyklus parke, ant suolelio? Nuslysti nuo tariamos autobuso sėdynės, arba, dar geriau, nepataikyti ant jos atsisėsti? Jei taip, vadinasi, jūs esate moterims priešiškos urbanistinės infrastruktūros auka.
D. Britanijoje praėjusį mėnesį buvo pristatyti tyrimo rezultatai, kurie bylojo, jog miestai vis dar planuojami atsižvelgiant į vyrus. Pranešime, kurį parengė Kembridžo universiteto daktarė Gemma Burgess, teigiama, jog dauguma miestų planuotojų tiesiog ignoruoja lyčių lygybės reikalavimus. Tai, anot jos, yra svarbu, nes jei miestas būtų planuojamas ir pagal moteriškąją lytį, jis atrodytų visiškai kitaip. Kaip? Jame būtų daugiau šviesos, patogiau išdėstytų stovėjimo aikštelių, gyvenamųjų namų ir biurų rajonai nebūtų atskirti, taip palengvinant vaikų priežiūrą ir moters karjeros galimybes.
Vis dėlto pranešime pastebėtas ir tam tikras progresas. Pavyzdžiui, pietrytiniame Londone, Lewisham mikrorajone, planuotojai suprato, jog dabartinė biurų padėtis netenkina moterų, norinčių suderinti darbą ir motinystę. O Pietų Jorkšyre netgi buvo surengtas pasivaikščiojimas kartu su architektais ir vietinėmis moterimis, jų pastabas įtraukiant į projektavimo planus.
Šiai temai nagrinėti išleidžiama ir mokslinių veikalų. Štai „Moterų dizaino tarnyba“ išleido veikalą provokuojamu pavadinimu „Moterų patogumui: viešųjų moterų tualetų projektavimo vadovas“.
Tarnybos direktorės Wendy Davis teigimu, dauguma mūsų aplinkoje esančių dalykų yra suprojektuoti pagal vyriškąjį modelį. „Ergonomijos prasme moteris ir vyras skiriasi. Moterys dažniausiai yra žemesnės, turi menkesnes galimybes patriarchalinėje visuomenėje, jos silpnesnės“. Kaip pavyzdys buvo pateiktas valdžios atstovų sprendimas traukinių stotyse panaikinti kėdes, mat bijota vandalizmo. Vietoj jų sukaltos lentynos, tačiau tam tikrame aukštyje, kuris žemesnėms moterims yra nepasiekiamas.
Ir štai taip priartėjama prie viešųjų tualetų klausimo. Beveik visi jie yra vienodo dydžio tiek moterims, tiek vyrams. Be to, tik vyrai naudojasi pisuarais, taigi automatiškai moterims skirtų tualetų turėtų būti dvigubai. „Jei nori pamatyti tikrąją moters padėtį visuomenėje, žvilgtelk į eilę prie moterų tualetų“, kandžiai tarsteli Clara Reed, Vakarų Anglijos universiteto urbanistinio planavimo profesorė.
Svarbiausios moteriai urbanistinės sferos yra lengvai nuspėjamos – vaikų lopšeliai, namų išplanavimas, parkai, šaligatviai, saugumas ir transportas. G. Burgess pažymi, jog 75 proc. autobuso keleivių sudaro moterys ir tik 30 proc. moterų turi galimybę piko metu vairuoti automobilį. Tuo tarpu urbanistinis išplanavimas remiasi būtent automobilių judėjimu.
Pradėjus giliau apmąstyti visus šiuos dalykus darosi nejauku – atrodo, jog moterys tiesiog prisiėmė šiuos fizinius ir geografinius kasdienio gyvenimo apribojimus. „ Mes tiesiog pripratome jaustis nepatogiai. Tai, kad moterys nesąmoningai apriboja savo gyvenimą, yra viena didžiausių problemų. Mes pasirenkame, kur reikia eiti ir kur nereikia, ir tai tampa įprasta“, teigia socialinių mokslų antropologė Eeva Berglund.
Tačiau ką daryti, jei didžioji dalis miesto planuotojų, architektų ir sprendimų priėmėjų vis dar yra vyrai?
Anot G. Burgess, „jiems tai nerūpi. Lytis jiems neturi didelės reikšmės, tačiau tai, kas gerai moterims, gerai visiems. Tokia nuostata padės kurti geresnius miestus“.
Vis dėlto visa tai yra britiškosios aktualijos. Įdomu, ar Lietuvoje šiuo klausimu jau bruzda moterų sąjungos?
