Įsigaliojus Šengeno susitarimui vis daugiau europiečių laisvai keliauja po visą žemyną, nepatirdami jokių nepatogumų. Tačiau plečiant Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę galima dar daugiau nuveikti.
Prieš dvidešimt metų griuvus Berlyno sienai, europiečiai ėmėsi pertvarkyti atsivėrusią žemyno erdvę: nustota tikrinti dokumentus pasienyje, ir šimtai milijonų Europos Sąjungos (ES) piliečių netikrinami gali keliauti per visą Europą; sienos su Šengeno erdvei nepriklausančiomis valstybėmis kontroliuojamos derinantis tarpusavyje per "Frontex" agentūrą. Formuojama bendra prieglobsčio suteikimo ir imigracijos politika; sukurtas Europos arešto orderis ir supaprastinti teisėsaugos institucijų informacijos mainai, kad atsivėrusiomis galimybėmis nebūtų piktnaudžiaujama. ES civilinės ir komercinės teisės normos jau suteikia daugiau galimybių pateikti tarptautinį ieškinį. Dabar ES šalys baigia susitarti dėl artimiausių penkerių metų prioritetų, vadinamosios Stokholmo programos.
Programoje numatyta įtvirtinti pagrindines teises:
1. Teisė persikelti į kitą ES šalį, joje studijuoti ar dirbti, steigti įmonę, kurti šeimą ar išeiti į pensiją - tai turi tapti tikrove visiems ES piliečiams. Privatumas ir asmens duomenys turi būti saugomi visoje Europoje. Bus tikslinama, kaip patenkinti pažeidžiamos visuomenės dalies, ypač vaikų ir nusikaltimų aukų, poreikius. ES prisijungs prie Europos žmogaus teisių konvencijos, gins laisvę ir teises už ES ribų ir virtualioje aplinkoje. Valstybėse, kur nėra jų šalies atstovybių, europiečiai galės kreiptis pagalbos į kitos ES šalies konsulatą.
2. ES piliečiai turės geresnes galimybes kreiptis į teismus kitoje ES šalyje, nes bus šalinamos abipusio įstatymų pripažinimo kliūtys. Bus konkretinami kaltinamųjų teisių užtikrinimo standartai ir garantijos aukoms.
3. Saugios Europos labui, pasitelkus "Europolo" ir "Eurojusto" agentūras, bus siekiama, kad ES šalių teisėsaugos įstaigos keistųsi visa reikalinga informacija tarptautinėms byloms svarstyti, ir bus naikinamos kliūtys, trukdančios policijai veikti kitapus šalies sienų. Teisėsaugos, sienų kontrolės, civilinės saugos ir nelaimių valdymo įstaigos galės sklandžiau derinti veiksmus, o teismai lengviau bendradarbiaus svarstydami baudžiamąsias bylas.
4. Pasitikdamos migrantus ir prieglobsčio prašytojus Europos šalys turėtų būti atsakingos, solidarios ir bendradarbiaujančios. Mums reikalinga migracija, kad ES ekonomikos rezultatai būtų geri ir kad įveiktume besitęsiantį demografinį nuosmukį. Tačiau migracijos srautus reikia valdyti veiksmingai ir tai tampa vienu svarbiausių ES uždavinių. Suformavus bendrą solidarumu grindžiamą politiką, bus lengviau naikinti nelegalios imigracijos tinklus, remti teisėtų imigrantų integraciją ir vykdyti įsipareigojimą teikti prieglobstį persekiojimo aukoms.
Ši programa derinama ir su ES veikla pasaulinėje arenoje. Taip pasaulyje, kuriame viskas susiję, Europa ir jos propaguojamos vertybės galės įgyti didesnę įtaką. Teisingumo ir vidaus reikalų klausimais ketinama intensyviau bendradarbiauti su partneriais ES nepriklausančiose šalyse ir tarptautinėmis organizacijomis.
Jacques'as BARROT
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už teisingumo, laisvės ir saugumo klausimus
Beatrice ASK
Švedijos teisingumo ministrė ir ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos pirmininkė
Tobias BILLSTROMAS
Švedijos migracijos ir prieglobsčio politikos ministras ir ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos pirmininkas
Specialiai Lietuvos žinioms iš Stokholmo
