Italijai priklausanti Lampedūzos sala Viduržemio jūroje jau tapo musulmoniškų šalių gyventojų neteisėtos invazijos į Europos Sąjungą simboliu.
Vos tūkstantį nuolatinių gyventojų turinčioje Lampedūzoje kiekvieną naktį išsilaipina apie 5 tūkst. pabėgėlių iš revoliucinėmis nuotaikomis gyvenančių Tuniso ir Egipto. Ramioje žvejų saloje jau paskelbta nepaprastoji padėtis.
Plūsta dykaduoniai
Nelegalai į salą atplaukia perpildytais laiveliais ir akimirksniu okupuotos salos kampelius paverčia šiukšlynais. Vietos gyventojai kol kas pabėgėliams padeda kaip įmanydami, o svetimšaliai net surengė padėkos jiems eitynes, bet kiauros ES išorės sienos jau tapo rakštimi ne tik Italijai.
Be daiktų, asmens higienos priemonių, ištroškę ir alkani pabėgėliai prieš televizijos kameras tiesiai rėžia, kad Lampedūza nėra jų pavojingos kelionės jūra tikslas.
Tunisiečiai, kurių dauguma — jauni ir tvirti jaunuoliai, tvirtina, kad keliaus laimės ieškoti į Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, kitas turtingas Europos šalis, galbūt liks ir Italijoje.
Jau kone atvirai kalbama, kad tūkstančiai bėglių yra ne Tuniso ar Egipto skurdo nukankinti žmonės, kuriuos reikia užjausti ir viskuo aprūpinti.
Tai gali būti ir nuverstų režimų atstovai, saugumo struktūrų, šaudžiusių taikius demonstrantus, kovotojai, iš kalėjimų per revoliucijas ištrūkę nusikaltėliai.
Dauguma Italiją pasiekiančių pabėgėlių teigia Europoje ieškosią darbo ir geresnio gyvenimo. Vis dėlto pranešama, kad tarp atvykėlių iš Tuniso gali būti pabėgusių kalinių ir nuversto režimų šalininkų, bėgančių nuo atpildo.
Iš jų elgesio Italijos saloje matyti, kad ši minia nėra pratusi dirbti, nes ištisas dienas, kol italų karabinieriai pildo pabėgėlių dokumentus, dykaduoniauja, drybso ant saulės kur pakliūva. Kiekvienas naujas tokio desanto būrys nesivargina net surinkti savo suverstų kalnų šiukšlių.
Europa negirdi italų
Italijos vidaus reikalų ministras Roberto Maroni ES vadovus ir šalis nares jau garsiai įspėjo, kad migrantai iš Šiaurės Afrikos musulmoniškų valstybių yra didelė grėsmė visos Europos socialinei politikai, žemyno valstybių piliečių ir valstybės struktūrų saugumui.
„Šiaurės Afrikos šalyse kilusi rizika ir sparčiai vykstantys pokyčiai gali turėti griaunančių pasekmių Europos tautų institucijoms ir socialinėms struktūroms“, — pareiškė R. Maroni.
Italijos ministrai kategoriškai pareikalavo ne tik 100 mln. eurų (apie 345 mln. litų) ES paramos kovai su pratrūkusia nelegalios migracijos banga, bet ir paramos saugumo pajėgomis.
Italijos Vyriausybė Tuniso valdžiai siūlė savo pasieniečių pagalbą saugant Afrikos krantus, tačiau tunisiečiai svetimų pareigūnų iškart atsisakė.
Padėtį Lampedūzos saloje kaip kritišką jau įvardijo ir Jungtinės Tautos. Tačiau jos tik siūlo italams atidaryti naujus pabėgėlių centrus, bet nespaudžia Afrikos šalių vyriausybių, kad šios užkirstų kelią bėgliams išplaukti į jūrą.
Islamo šalys kaista
Masinis pabėgėlių antplūdis į ES valstybes netrukus gali prasidėti ir kitose Afrikos ar net Azijos musulmoniškose šalyse, kuriose vis aštrėja Tuniso ir Egipto revoliucijų įkvėptos riaušės.
Masinių protestų banga vakar pasiekė ir Libiją, kur šimtai žmonių Bengazio mieste išėjo į gatves, reikalaudami premjero Bagdadi al-Mahmudi Vyriausybės atsistatydinimo.
Protestus sukėlė vieno Vyriausybę kritikuojančio advokato suėmimas. Jis vėliau buvo paleistas, tačiau protestai tęsėsi.
Demonstrantai svaidė į policininkus akmenis. Šie panaudojo vandens patrankas, ašarines dujas ir gumines kulkas. Per susirėmimus, medikų duomenimis, sužeisti 38 žmonės.
Vakar Irano sostinėje Teherane vėl kilo nauji susirėmimai tarp Irano Vyriausybės šalininkų ir priešininkų. Naujos riaušės įsiplieskė po pirmadienį įvykusių nužudyto studento laidotuvių. Jaunas vyras žuvo per opozicijos demonstraciją.
Tuo tarpu Irano opozicijos politikas Mehdis Karrubis, kuris su Miru-Husseinu Mussawi organizavo pirmadienio mitingą, pareiškė tęsiąs kovą už demokratines permainas ir nepaisysiąs grasinimų susidoroti.
Vyriausybei ištikimi deputatai antradienį viešame Parlamento posėdyje pareikalavo dėl protesto organizavimo nuteisti M. Karrubį ir M. H. Mussawį mirties bausme.
Per Jemeno prezidento Ali Abdallah Saleho priešininkų ir šalininkų susirėmimus vakar sužeisti keturi žmonės.
Neramumai kilo, kai Vyriausybę kritikuojantys demonstrantai nuo universiteto pastato sostinėje Sanoje patraukė į netoli prezidento rūmų esančią aikštę. Eitynių dalyvius užsipuolė šimtai prezidento šalininkų, kurie buvo ginkluoti akmenimis, lazdomis ir peiliais. Antivyriausybiniai protestai Jemene trunka jau kelias dienas.
Nevaldomas protestas prieš valdžią taip pat kilo ir Alžyre, Bahreine.
Julius Girdvainis
