Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai rinkimų kampanijos metu apie tai, kad Amerika turėtų gerai pamąstyti, ar ginti savo sąjungininkes Europoje, jei šios nepadidins išlaidų gynybai, sustiprino raginimus ES įgyvendinti planus dėl bendros gynybos stiprinimo.
„Jeigu Europa pati nesirūpina savo saugumu, niekas kitas už mus to nepadarys“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo pareiškime, paskelbtame po to, kai buvo pristatyti Bendrijos planai.
„Stipri, konkurencinga ir inovatyvi gynybos pramonės bazė yra tai, kas užtikrins mums strateginę autonomiją“, – kalbėjo J.-C.Junckeris, seniai raginantis ES imtis aktyvesnio karinio vaidmens ir kurti bendras ginkluotąsias pajėgas – „Europos armiją“.
Norėdama jausti tvirtą pagrindą po kojomis, ES „privalo investuoti į bendrą technologijų plėtrą ir strateginės svarbos įrangą – pradedant sausumos, oro, jūrų bei kosminiais pajėgumais ir baigiant kibernetiniu saugumu“, sakė jis.
Europos saugumo ir gynybos politikos veiksmų plane (ESGP) numatoma didinti išlaidas gynybai ir stiprinti bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus gynybos srityje bei bendrai įsigijant techniką.
„Konkurencinga gynybos rinka“
Plane siūloma šiuo metu gynybos moksliniams tyrimams numatytą 25 mln. eurų sumą iki 2020 metų padidinti iki 90 mln. eurų, o vėliau vykdyti specialią tam skirtą programą, kuriai kasmet būtų skiriama 500 mln. eurų.
Kitas fondas, kuriame kasmet būtų apie 5 mlrd. eurų, leis ES valstybėms bendrai įsigyti karinės įrangos, tokios, kaip sraigtasparniai ar bepiločiai lėktuvai, tokiu būdu sumažinant pirkinių kainą.
Tokios priemonės turėtų sustiprintų vadinamąją Bendrąją gynybos rinką, kuri atsidurtų greta kitų ES bendrųjų rinkų, kurių tikslas – panaikinti nacionalinius barjerus.
„Komisija pagerins atviros ir konkurencingos gynybos rinkos sąlygas Europoje, siekiant padėti kompanijoms veikti be sienų ir padėti šalims narėms gauti geriausią kokybę už pinigus, kurie numatyti bendriems pirkimams gynybos srityje“, – sakoma pranešime.
Bendros metinės 28 ES narių išlaidos gynybai siekia beveik 200 mlrd. eurų. Didžiausią dalį tam skira Britanija (48 mlrd. eurų), Prancūzija (39 mlrd. eurų) ir Vokietija (35 mlrd. eurų).
Šiuos Komisijos pasiūlymus ES valstybės turės apsvarstyti iki gruodį įvyksiančio viršūnių susitikimo, kuriame bus daug kalbama apie tai, kokį politikos kursą pasirinks D.Trumpas, pradėjęs eiti prezidento pareigas.
