Estijos mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą, jų socialiniams ir asmeniniams įgūdžiams skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir akademiniam mokymuisi, o tipinėje mokymo programoje yra daug įvairių dalykų – nuo robotikos iki muzikos ir dailės, skelbia portalas „The Guardian“.
Didžiosios Britanijos politikai atkreipia į tai dėmesį – 2022 m. leiboristų šešėlinė švietimo sekretorė Bridget Phillipson lankėsi Estijoje, kad įsitikintų, ką Estija daro gerai.
Sėkmė remiasi Estijos į istoriją ir geografiją
Gunda Tire, vadovaujanti Estijos švietimo ir jaunimo reikalų valdybos tarptautiniams vertinimams, sako, kad šalies sėkmę iš dalies lėmė istorijos ir geografijos derinys.
„Pas mus gyveno švedai, danai, rusai, vokiečiai, daugybė žmonių, kurie atvykdavo ir išvykdavo. Estai, jei norėjo išlikti, turėjo būti protingi, ir jie suprato, kad išsilavinimas juos ves į priekį. Taip buvo ir tada, kai buvome sovietų okupacijoje“, – sakė ji.
Pasak jos, vienas iš svarbiausių principų yra lygybė – visuotiniai nemokami pietūs mokyklose yra tiek pat ideologinis, kiek ir praktinis dalykas. Be to, beveik visi vaikai lanko darželį, kuris yra itin subsidijuojamas, todėl, kai jie pradeda lankyti mokyklą, sulaukę septynerių metų, nepalankios sąlygos nėra tokios įsišaknijusios. Autonomija taip pat labai svarbi.
„Mes suteikėme mokykloms galimybę pačioms priimti sprendimus“, – sakė Gunda Tire.
Mokykloje – viskas skaitmenizuota
Kai Estija įžengė į skaitmeninį amžių, mokyklos buvo jo dalis. Dar 1997 m. šalis pradėjo iniciatyvą „Tiigrihüpe“ (est. „Tigro šuolis“), kurios tikslas buvo atnaujinti kompiuterių išteklius ir suteikti mokykloms prieigą prie interneto.
„Apmokėme daug mokytojų, sujungėme visas mokyklas ir davėme joms kompiuterius, – sako G. Tire. – Idėja – ne turėti IT klasę, bet visur įdiegti skaitmeninius įgūdžius“.
Daugelis vaikų mokosi kodavimo ir robotikos, o viskas – nuo vadovėlių iki bendravimo su tėvais – yra skaitmenizuota. Vietoje to, kad trukdantys mokytis mokiniai susidurtų su griežta drausme, sako G. Tire, Estijos mokyklose vyrauja labiau auklėjamasis požiūris – įprasta vaikus išvesti į lauką ir mokyti juos nedidelėje grupėje su atskiru mokytoju, o daugumoje mokyklų dirba psichologas ir konsultantas.
Tallinn Pelgulinna State High School declared as the Best Wooden Building of The Year in Estonia. Designed by Arhitekt Must. pic.twitter.com/WM1BjYpvxd
— ⭔ Alex Luik 🇪🇪🏳️🌈 (@estxkid) November 6, 2023
Kūrybiniai dalykai taip pat vertinami, aiškina ji: „Kitaip tariant, jie mokosi gaminti maistą, megzti ir panašiai. Jei leidžiame vaikams tai daryti, jų gerovė ir pasiekimai didėja. Nemanome, kad tai nesvarbu. Kai kurios šalys sako: „Mes išbraukėme muzikos pamoką, kad galėtume daugiau mokyti matematikos“. Bet pažvelkite į natų lapą – tikrai nepagalvosite, kad tai mažiau sudėtinga“.
Mažiau egzaminų – mažiau streso moksleiviams
Kūrybiniai dalykai, pabrėžia G. Tire, gali ugdyti įvairius įgūdžius, pavyzdžiui, komandinio darbo ir problemų sprendimo. Ji šypsosi prisiminusi, kaip praėjusiais metais dideliame festivalyje stebėjo paauglius berniukus, kurie entuziastingai dalyvavo mokykloje išmoktuose liaudies šokiuose: „Tai fizinė veikla, teikianti džiaugsmo, be to, esi grupėje ir turi panaudoti bendravimo įgūdžius“.
Norėdami pereiti į aukštesniąją vidurinę mokyklą, kuri prilygsta šeštai klasei, mokiniai laiko tik tris egzaminus – matematikos, estų kalbos ir pasirinkto dalyko, o ne tokį didelį darbo krūvį, koks Jungtinėje Karalystėje tenka laikant daugelį GCSE egzaminų.
Paklausus Kordelijos Violetos Paap, septyniolikmetės Pelgulinos valstybinės mokyklos mokinės, ar ji įsivaizduoja, aštuonių ar daugiau egzaminų laikymą, ši atrodo sukrėsta ir sako: „Tai labai daug. Man būtų daug daugiau streso“.
K. V. Paap sako, kad jos mokykloje vyraujantis kūrybiškumo principas „yra daug malonesnis nei įprastas būdas, kai tiesiog sėdi klasėje ir klausaisi“.
17-metis Targo Tammela sako, kad „vis dar yra disciplina, vis dar reikia išlaikyti kiekvieną testą“.
Mokiniai sako, kad nė vienas iš jų nėra itin pamėgęs Estijoje labai vertinamo skaitmeninio švietimo, tačiau jis vis tiek yra svarbi mokymosi dalis. Technika yra lengvai prieinama, o dauguma mokymosi išteklių ir testų yra internete.
„Yra keletas minusų, nes galima tingėti tai daryti arba pasiklysti internete, – sako T. Tammela. – Tačiau privalumai nusveria trūkumus“.
Labai harmoninga aplinka
Ankstyva popietė, o Gustavo Adolfo gimnazijoje, esančioje Talino senamiestyje, daugeliui mokinių mokslo diena jau baigėsi. Maži vaikai vieni arba su draugais jau eina namo.
„Jie linkę būti labai savarankiški“, – sako mokyklos direktorius Henrikas Salumas.
Už istorinio fasado esanti mokykla, kurioje mokosi 7–15 metų vaikai, skirta jaunesniems mokiniams – buvo pertvarkyta, joje daug erdvės ir šviesos. Vienoje erdvėje, kurioje taip pat vyksta šokių pamokos, įrengtos bokso kriaušės, kitoje – stalo tenisas. Didžiulėje centrinėje patalpoje, kurioje vaikai pietauja, yra pianinas ir scena pasirodymams. Mokiniai sėdi ant pakopomis išdėstytų laiptų, ruošia mokyklinius darbus arba kalbasi. Atmosfera draugiška ir atpalaiduojanti.
Leidsin end kell 10 hommikul Pelgulinna Gümnaasiumist pic.twitter.com/3do32CJzd5
— Getter Kasemaa (@GetterKasemaa) September 1, 2013
Ar yra elgesio problemų?
„Žinoma, – sako H. Salumas. – Kiekvieną dieną įvyksta koks nors incidentas, kai tenka kalbėtis su mokiniais apie tai, kaip gerbti kitus ir kaip elgtis. Turime tam tikrų mokinių, kuriuos turime atidžiau stebėti, ir daug dirbame su tėvais, bet apskritai manau, kad mokiniai linkę vertinti savo aplinką“.
Ji išties atrodo gana harmoninga. Viename iš plačių koridorių du vaikai žaidžia šachmatais, visur yra tvarkingai sukrautos pagalvėlės, kurias galima panaudoti bendravimui arba kai kuris nors mokytojas panorės pakeisti aplinką ir surengti pamoką ne klasėje.
Estų kalbos klasėje tylu, nes grupė aštuonmečių ir devynmečių dirba su ką tik perskaitytos knygos santraukomis, kurios rodomos dideliame ekrane. Kitoje klasėje 12 ir 13 metų vaikai daugiausia dėmesio skiria anglų kalbos žodynui. Šioje klasėje yra tik 16 vaikų. Paprastai klasėse būna iki 28 mokinių, tačiau užsienio kalbų mokoma mažesnėse grupėse, todėl visi turi galimybę kalbėti ir dalyvauti.
Suteikia itin daug laisvės
„Vienas iš pagrindinių Estijos švietimo sistemos elementų yra tai, kad mokyklos ir mokytojai turi daug laisvės“, – sako H. Salumas.
Yra tam tikri standartai, kurių jie turi laikytis, bet kaip tai pasiekti, priklauso nuo jų pačių. Vaikai turi galimybę naudotis planšetiniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais, tačiau mokytojai lygiai taip pat yra linkę pamoką vesti lauke arba terasoje ant stogo su popieriumi ir pieštuku – ne tam, kad tyrinėtų gamtą (nors ir tai jie daro), o todėl, kad lauke malonu mokytis matematikos.
„Manau, kad tai suteikia laisvės ir reiškia, kad mokiniai gali mokytis visur“, – sako mokytoja Maria Toom.
Mokiniai noriai sveikinasi ir bendrauja su mokyklos direktoriumi, kartais net prieina apsikabinti.
„Kai kurie vaikai nori pliaukštelėti penkis, – sako direktorius. – Kol mokiniai šypsosi ir sveikinasi, tol viskas gerai. Jei jie nustos tai daryti, žinosiu, kad turiu problemų“.
Thermory showcases thermo-treated pine wood at Estonia's Pelgulinna State Upper Secondary School envisioned by Architect Must. Among the largest wooden buildings, it features 85% timber structure, 3,600m2 of wood cladding, and 33km of timber frames. https://t.co/nvKxOzMXQ8 pic.twitter.com/x8Rdok4UIO
— Archello (@Archello) November 21, 2023
Kai H. Salumas mokėsi mokykloje, ji buvo tradiciškesnė, bet jis sako, kad mokiniai vertina ne tokią hierarchinę atmosferą: „Į mokinius mes linkę žiūrėti kaip į kolegas, todėl dirbame kartu, įtraukiame juos“.
Daugelis mokyklos mokytojų yra buvę mokiniai, o tai jam patinka.
Mokytojų trūkumas ir vykdomi streikai
Pagrindinė H. Salumo ir daugelio kitų vadovų problema – mokytojų trūkumas. Nepaisant teigiamų sistemos aspektų, vis dar kyla darbo krūvio ir įdarbinimo problemų. Kodėl, kai iš mokytojų reikalaujama turėti magistro laipsnį (darželių auklėtojai privalo turėti bakalauro laipsnį), jie gauna palyginti mažą atlyginimą, kai galėtų dirbti geriau apmokamą darbą, pavyzdžiui, skaitmeninėje pramonėje? Šių metų pradžioje Estijos mokytojai pirmą kartą per daugelį metų surengė streiką.
Mokytojų darbo užmokestis „yra problema visame pasaulyje“, – sako Estijos švietimo ministrė Kristina Kallas.
„Švietimo sistema visada patiria išteklių spaudimą“, – priduria ji.
Švietimo ministrė sako, kad šiuo metu yra dvi pagrindinės problemos: „Viena jų – ekonomikos nuosmukis, o kita – bet koks biudžeto perteklius atitenka gynybai, nes mūsų padėtis labai nestabili“.
Visų akys krypsta į Estijos kaimynę Rusiją ir padėtį Ukrainoje.
Pasiturinčios šeimos perkelia vaikus į privačias mokyklas
K. Kallas mano, kad Estijos švietimo sistema stipri todėl, kad „ji sukurta iš apačios į viršų, o ne valdoma [centrinės valdžios] ir niekada tokia nebuvo. Švietimo sistema yra senesnė už valstybę“.
Ar yra politikų, kurie norėtų ją labiau kontroliuoti?
„Keista, kad ne, – sako K. Kallas. – Visi [švietimą] palieka ekspertams. Mokytojai ir universitetai apie tai diskutuoja, kartais viešai, ir ginčijasi, ar reikia daryti taip, ar kitaip, bet tai ne politikai“.
Yra klausimų, į kuriuos K. Kallas yra atkreipusi dėmesį. Per pandemiją Estijos vaikams sekėsi neblogai, nes jie jau buvo gerai pasirengę skaitmeniniam mokymuisi, tačiau nuo to laiko nerimą kelia tai, kad iš mokyklos iškrenta daug paauglių mokinių. Nors šalyje nėra elitinių privačių mokyklų sistemos, daugiau uždirbančios šeimos dažnai persikelia gyventi netoli geriausių mokyklų, taip išstumdamos kitus.
„Ši tendencija man nepatinka, nes ji prieštarauja priežastims, dėl kurių mūsų švietimo sistema yra stipri, – svarbus teisingumas“, – sako švietimo ministrė.
Praėjusių metų gruodį Pelgulinos valstybinėje gimnazijoje lankėsi ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Ten jis kartu su kolegomis iš Baltijos šalių susitiko diskusijai su Pelgulinos valstybinės gimnazijos mokiniais.
Wonderful to meet for a discussion with students at Pelgulinna State Gymnasium together with my Baltic colleagues 🇪🇪 @AlarKaris & 🇱🇻@edgarsrinkevics.
— Gitanas Nausėda (@GitanasNauseda) December 11, 2023
In a democracy, it's crucial that everybody's voice is heard & respected. It's crucial that youth feel involved& empowered. pic.twitter.com/76HHI1GRk9
Mokykla nauja ir moderni
Pelgulinos valstybinė gimnazija yra viena iš geresnių mokyklų. Ji atidaryta tik praėjusį rudenį – viena iš 13 naujų vidurinių mokyklų, kurias valstybė pastatė per pastaruosius penkerius metus, ir yra graži, joje daug dėmesio skiriama erdvei, šviesai ir natūralioms medžiagoms, ypač medienai. Viename kambaryje yra eilės didelių ekranų, kuriuose mokiniai gali dirbti mažomis grupelėmis ir dalytis prezentacijomis, o sienoje įrengti patogūs kampeliai su elektros taškais, kur mokiniai gali jaukiai įsitaisyti.
Čia taip pat yra 300 dviračių stovėjimo vietų, vėsūs rausvi vonios kambariai, viduje augantys medžiai ir patogi biblioteka. Nedidelis priminimas, kad šioje idilėje ne viskas yra visiškai tobula, yra ryto pamoka auditorijoje, kurioje keli kariuomenės karininkai siūlo „gynybinį švietimą“, įskaitant pasirengimą, komunikaciją ir rūpinimąsi kaimynais: šie kursai Estijos vidurinėse mokyklose pradėti rengti praėjusiais metais.
Pelgulinna Gymnasium, Tallinn
— Mike Sapiton 🇺🇦 (@sapitonmix) January 16, 2024
1000+ students
Yes, it's made of timber, and beautify complex in its front pattern. STEAM focus, specialisation on the environmental issues.
Interior feels like a $400/m coworking space.
📷 by Tõnu Tunnel pic.twitter.com/OL3giGYSCS
Svarbiausia – geri santykiai su mokiniais
Pasak kalbų vadovės Agnes Kosk, kuri vadovavo „Sci-fi“ kursams, mokytojai naudoja įvairių praktikų derinį.
„Ši karta nori išreikšti savo nuomonę, nori būti įtraukta į pokalbį, žinoti visas problemų puses. Mokymas perteikiant vadovėlį nebeveikia“, – teigia ji.
Ji sako, kad geri santykiai su mokiniais „yra svarbiausia. Jei su mokiniais nesusikalbėsite, nesvarbu, ką darysite“.
Atrodo, kad Estijos švietimo sistema yra ypač pritaikyta tai puoselėti – nuo neformalaus ir kūrybiško požiūrio iki dažniausiai laimingų mokytojų.
Jos mokslinės fantastikos klasėje akivaizdžiai jaučiamas puikus ryšys – mokiniai sukūrė savo grotažymę, užrašytą ant lentos, kuri išvertus reiškia „Agnė yra šauni“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
