Partnerystės pavyzdžiu yra pateikiama Estija, kuri, skirtingai nuo Gruzijos, šiuo metu yra pilnateisė NATO narė.
Estija, kurios gyventojų kiekis tik nedaug viršija Rusijos reguliariosios kariuomenės skaičių ir kuri neturi labai pasigirti karinių oro pajėgų ar sunkiosios ginkluotės pajėgumais, gali ir yra pasirengusi duoti atkirtį Rusijos puolimui, rašoma leidinyje.
Estija turi resursus, kurie yra tokie pat reikalingi aljansui, kaip ir prieštankinės raketos ar tankai, – valią ir mobilizuotą visuomenę.
Šalyje, kurioje yra vos 1,3 mln. žmonių, 60 tūkst. yra praėję karinę parengtį ir tarnauja kariuomenėje ar yra jos rezervuose. Šio žmogiškojo faktoriaus ignoruoti negalima: estai vis dar labai aiškiai prisimena okupacijos kainą, ir ši perspektyva aštrina strateginį planavimą netikėtu būdu.
Pokalbyje tarp M. C. McKew ir Estijos spec. pajėgų vado pulkininko Riho Uhtegis, buvo aptariama Rusijos grėsmė ir jos sulaikymo būdai. Estų karininkas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi asimetriniam karui, kurio, po įvykių Ukrainoje baiminasi karo ekspertai.
„Mes visi turėjome močiutę ar senelį, kurie prisiminė nepriklausomybės laikus, – cituojamas R. Uhtegis, – ir jie mūsų galvose paliko pasakojimus apie tai“. Neskaičiuojant kariuomenės nuostolių, daugiau nei 10 proc. Estijos gyventojų buvo deportuoti laikotarpyje iki J. Stalino mirties 1953-iaisiais, rašoma straipsnyje.
„Jie gali atsirasti Taline per dvi dienas. Tačiau visą Estiją jie per dvi dienas neužims. Jie gali ateiti iki Talino, tačiau mes atkirsime komunikacijos tiekimo linijas ir visą kitą. Ir jie tai žino… Į juos šaudys iš kiekvieno kampo, kiekviename žingsnyje“, – Rusijos kariams pragarą pažadėjo R. Uhtegis, jeigu šie pabandytų pulti Estiją.
„Jūs žinote, kodėl rusai neužėmė Tbilisio 2008 metais? – klausia R. Uhtegis. – Jie jau buvo kelyje, už 50 kilometrų, ir niekas jų nebūtų sustabdęs. Tačiau gruzinai pamišę, ir jie kausis. Šios asimetrinės kovos kaina be galimybių nugalėti Tbilisyje buvo nelabai viliojanti rusams“.
Estijos gynybos doktrina gyventojams nurodo gintis puolimo atveju. Bet kokio galimo karinio išpuolio atveju gynybos pajėgos privalės „aktyviai priešintis agresoriui“, be jokių papildomų nurodymų ar įsakymų, kol jiems nenurodytų nutraukti pasipriešinimo veiksmus išrinktas prezidentas, rašoma leidinyje.
„Aš nežinau, kas būtų, jeigu rusai iš tiesų pradėtų karą. Paprasčiausiai žinau, kad kiekvienas estas kovotų“, – pareiškė R. Uhtegis.
