Europarlamentarų nuomone, kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi priklausyti Europos Komisijai ir būti finansuojama iš jos biudžeto, o Parlamentas turi vykdyti jos demokratinę priežiūrą.
EP ataskaitai šiuo klausimu pritarė 424 deputatai, nepritarė 94, o susilaikė 30. Naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba steigiama pagal Lisabonos sutartį. Joje dirbs Europos Komisijos, ES Tarybos bei Sąjungos šalių paskirti darbuotojai. Ši tarnyba padės Vyriausiajam užsienio politikos įgaliotiniui.
Kol kas numatyta, kad dėl tarnybos darbo organizavimo spręs ES Taryba, atsižvelgusi į Vyriausiojo įgaliotinio siūlymus, pasitarusi su Parlamentu ir gavusi Europos Komisijos pritarimą. Tačiau europarlamentarai norėtų integruoti naująją tarnybą į Europos Komisijos struktūrą, kad jie turėtų daugiau galių ją kontroliuoti. Kita vertus, jų nuomone, kai kurios užsienio politikos sritys galėtų likti administruojamos atskirai nuo naujosios tarnybos.
Parlamento nuomone, esamos Europos Komisijos delegacijos užsienio šalyse, taip pat ES Tarybos bei Vyriausiojo įgaliotinio atstovybės tam tikroje šalyje turėtų būti sujungtos į ES ambasadas, kurioms vadovautų EIVT darbuotojai, atskaitingi Vyriausiajam užsienio politikos įgaliotiniui.
Europarlamentarai pažymi, kad steigiant EIVT svarbu sutarti dėl jos finansavimo. Parlamentas „pakartoja savo pasiryžimą naudotis visomis savo galiomis biudžeto srityje, atsižvelgdamas į institucines naujoves“. Savo ruožtu, svarstydamas Europos Komisijos vicepirmininko ir vyriausiojo užsienio politikos įgaliotinio kandidatūrą jis taip pat ketina pasiteirauti ji nuomonės apie šį klausimą.
Europarlamentarai siūlo jau netrukus pasiekti visų ES institucijų politinį sutarimą dėl EIVT statuso, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dėl to nekiltų sunkumų.
