Indrė Anskaitytė, LRT radijas
Penktadienį Bulgarijoje prasidėjo oficialios derybos dėl galimybių formuoti naująją vyriausybę. Ankstesnė vyriausybė buvo priversta atsistatydinti po vasarį kilusių šimtatūkstantinių protestų prieš skurdą, aukštas komunalinių paslaugų kainas ir valdžios neveiksnumą. Vis dėlto praėjusį savaitgalį vykę išankstiniai Bulgarijos parlamento rinkimai, anot pasaulio žiniasklaidos, neatnešė didelių pokyčių šaliai, kenčiančiai nuo korupcijos, nedarbo ir oligarchų įtakos.
Ekspertų teigimu, aiškaus rinkimų nugalėtojo nėra, o į parlamentą patekusios partijos sunkiai pajėgs suformuoti veiksnią vyriausybę. Kokių žingsnių turėtų imtis Bulgarijos valdžia, kad padėtų šaliai išbristi iš politinės ir ekonominės krizės?
Bulgarai permainų nesitiki
„Labai tikiuosi, kad gyvenimas Bulgarijoje po rinkimų pagerės, nes dabar mes esame dugne“, – sako „Reuters“ žurnalistų pakalbintas Sofijos gyventojas. „Po rinkimų kils revoliucija, nes žmonės ir toliau neturės darbo ir bus alkani. Šie rinkimai neatneš pokyčių, jie nieko nereiškia“, – teigia kitas pašnekovas.
Viltys, kad gyvenimas pagerės, arba, atvirkščiai, mintys, kad šalyje jokių pokyčių nebus, apėmusios bulgarus, sekmadienį balsavusius išankstiniuose parlamento rinkimuose. Pasak bulgarų žurnalisto Stefano Antonovo, nors rinkimus laimėjo buvusio premjero centro dešinioji partija GERB, veikiausiai vyriausybės ji neformuos.
„Atrodo, kad likusios partijos stojo į savotišką opoziciją ir būtent jos formuos valdančiąją koaliciją be rinkimus laimėjusios partijos. Bet tai bus labai nestabili koalicija, nes socialistai, nacionalistai ir Turkų tautinės mažumos partija turi daug esminių skirtumų“, – mano S. Antonovas. Žurnalisto teigimu, vienintelis kelias – suformuoti programinį kabinetą, pritariantį keliems skirtingiems tikslams, kurie turėtų būti įgyvendinti per vienus ar dvejus metus. Paskui tikriausiai reikėtų galvoti apie naują vyriausybę.
Balsavo tik pusė rinkėjų
Pirmą kartą Bulgarijos istorijoje rinkimus antrą kartą iš eilės laimėjo ta pati partija. Tačiau panašu, kad buvusio premjero Boiko Borisovo partijai GERB nepavyks surasti sąjungininkų. Pasak ekspertų, taip atsitiko, nes į parlamentą vietoj penkių ar septynių partijų pateko vos keturios. Be to, likusios trys partijos šį kartą vengia sudaryti koaliciją su daug kritikos sulaukusia, tačiau rinkimus laimėjusia atsistatydinusio premjero partija. Pasak politologo Liutauro Gudžinsko, viena iš priežasčių, kodėl nepopuliari centro dešinioji partija GERB laimėjo rinkimus, tapo dalies gyventojų sprendimas nebalsuoti rinkimuose – rinkimuose dalyvavo tik apie 50 proc. rinkėjų.
„GERB, kaip valdančioji partija turėdama papildomų resursų mobilizuoti elektoratą, iš to tik laimi. Antra, GERB save pristato kaip centro dešiniąją proeuropietišką partiją, ir jos sėkmė priklauso nuo kitų centristinių liberaliųjų jėgų nesėkmės“, – sako L. Gudžinskas.
Politologo nuomone, šių rinkimų didžiausi pralaimėtojai yra nuosaikiosios dešiniosios jėgos. Kita vertus, svarbu ir tai, kad Bulgarijoje rinkimai ne visada vyksta sąžiningai ir skaidriai.
„Per rinkimus buvo skandalas, kai pas artimą B. Borisovo žmogų buvo rasta apie 350 tūkst. nepanaudotų biuletenių. Be to, Bulgarijoje žiniasklaidos laivė gana suvaržyta, didelė organizuoto nusikalstamumo įtaka, žiniasklaida patiria spaudimą“, – pasakoja pašnekovas.
Vyriausybė dirbs metus
Paskelbus rinkimų rezultatus, iš karto imta diskutuoti, kaip bus formuojama vyriausybė, jei aiškaus nugalėtojo nėra. Nors ekspertai sako, kad labiausiai tikėtina socialistų, radikalių dešiniųjų partijos „Ataka“ ir Turkų tautinės mažumos partijos koalicija, sutinkama, kad politinės vyriausybės partijoms suformuoti nepavyks ir veikiausiai Bulgarija paseks Italijos ir buvusio premjero Mario Monti pavyzdžiu, kai vyriausybė vieniems metams buvo suformuota iš ekspertų, įpareigotų išvesti šalį iš susidariusios politinės ir ekonominės krizės.
Išankstinius Bulgarijos parlamento rinkimus lydėjo protestai. Tiesa, ekspertai sako, kad apie 200 žmonių, protestavusių prie pastato, kuriame įsikūrė partijų rinkimų būstinės, buvo mažesnių partijų siųsti žmonės, nieko bendra neturintys su ankstesniais protestais, vykusiais vasarį ir kovą ir privertusiais vyriausybę atsistatydinti.
Protestuodamas susidegino
Pasak bulgarų žurnalisto S. Antonovo, žmonės, kurie protestavo sekmadienio naktį, nėra tie, kurie protestavo prieš esamą situaciją šalyje vasarį ir kurių protestai paskatino atsistatydinti vyriausybę. „Ta žmonių grupė neturi visuomenės palaikymo. Tikriausiai bulgarai naujajai vyriausybei duos 100 tolerancijos dienų, jei tik kokios nors grupės nesistengs sukurti nestabilios padėties organizuodamos žemdirbių, ūkininkų protestus“, – mano žurnalistas.
Jis pasakoja, kad vasarį žmonės Varnoje ėmė protestuoti gavę didžiules sąskaitas už šildymą ir elektrą, o vienas vyras šalia Varnos savivaldybės susidegino.
„Tokia auka paskatino protestus ir didžiuosiuose miestuose. Žmonės pradėjo kalbėti, kad dabar jie ne prieš monopolistus, o prieš pačią vyriausybę, kuri leido monopolistams piktnaudžiauti gyventojų pajamomis“, – primena S. Antonovas ir sako, kad šalyje protestavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Stabdomos naujos politinės jėgos
Ekspertų vertinimu, tuometinis premjeras B. Borisovas priėmė teisingą sprendimą atsistatydinti ir visuomenei parodė, kad paiso gyventojų nuomonės. Kita vertus, Bulgarijos politologo Jevgenijaus Dainovo teigimu, paskelbusi priešlaikinius rinkimus, vyriausybė sustabdė naujų radikalių politinių jėgų formavimąsi.
„Bulgarijoje vasarį ir kovą vyko masiniai protestai. Jie nebuvo nukreipti prieš konkrečią specifinę sritį (pvz., mokesčius, kainas), buvo protestuojama prieš naują politikos sistemą, naują politinį elitą ir politinį atstovavimą“, – teigia bulgarų politologas.
Pasak jo, egzistuojančios partijos manė, jog geriausia skelbti pirmalaikius rinkimus, kad per protestus nespėtų susikurti naujų radikalių partijų, tad pirmalaikiai rinkimai taip pat sulėtino naujų politinių jėgų formavimąsi.
„Šie rinkimų rezultatai rodo, kad mažos partijos pasidalijo ketvirtadalį rinkėjų balsų. Šį kartą į parlamentą jos nepateko, tačiau kitą kartą ten jau gali būti“, – priduria J. Dainovas.
Klesti skurdas ir korupcija
2007 m. Bulgarija skaičiavo sekundes, kada įsilies į Europos šeimą. Įstojus į Europos Sąjungą, buvo tikimasi, kad daugiau nei 7 mln. gyventojų turinčiai Bulgarijai pavyks pavyti kitas bendrijos šalis. Tačiau dabar pripažįstama, kad bulgarai dėjo pernelyg daug vilčių. Išgyvenusi ne vieną rimtą sukrėtimą, pvz., 1996 m., kai infliacija šalyje siekė daugiau nei 300 proc., ekonominių problemų ir nestabilumo nualinta šalis, ekspertų teigimu, neapskaičiavo, kad jai prireiks kur kas daugiau laiko ir pastangų pasiekti Europos vidurkį. Tačiau, pasak politologo L. Gudžinsko, Bulgarija vis dar išlieka viena skurdžiausių ir korumpuočiausių bendrijos šalių, nors apie 2000 m. situacija buvo dar prastesnė – tada Bulgarija buvo viena iš labiausiai atsilikusių Europos valstybių, mažai pažengusių kelyje į Europos integraciją.
„Dar iki stalinistinio laikotarpio buvęs karalius Simeonas per Šaltąjį karą pasitraukė iš šalies. Grįžęs jis dalyvavo ir laimėjo rinkimus, o jo vadovaujama vyriausybė paklojo pamatus galimybėms patekti į Europos Sąjungą, buvo atlikta daug reformų“, – primena L. Gudžinskas.
Politologas taip pat pabrėžia, kad tuo metu valdymo kokybė pagerėjo, buvo jaučiama pažanga, bet ji neužtikrino perspektyvų, nes korupcijos lygis, valstybės tarnybos politizavimas išliko panašus, įvyko labai daug skandalų.
Galima net revoliucija
Politologo J. Dainovo teigimu, kai egzistuoja oligarchinis ekonominis modelis, šalyje vyrauja ir visų tipų korupcija. O per paskutinius ketverius metus buvusi B. Borisovo vyriausybė pertvarkė šalies ekonomiką – gerokai nutolino nuo rinkos modelio ir priartino prie Rusijai būdingo oligarchinio ekonomikos modelio.
„Oligarchinė ekonomika neturi jėgų progresuoti. Taigi vyriausybė turės spręsti šias problemas, atgaivinti ekonomiką, nes žmonės skursta, kitaip kiltų nauji protestai, galbūt net revoliucijos“, – mano politologas.
Pašnekovas pabrėžia, kad patirties, kai krizės išsprendžiamos revoliucijomis, Bulgarija jau turi, ir vyriausybė turėtų to bijoti.
„Politinė sistema Bulgarijoje keičiasi, ir tos partijos, kurios nenorės pokyčių, paprasčiausiai išnyks. Tėra vienas būdas senoms parlamentinėms partijoms pasikeisti – stabdyti korupciją ir gaivinti ekonomiką“, – tvirtina J. Dainovas.
Nuvylė šalies politikai
Žurnalistas S. Antonovas pasakoja, kad, Bulgarijai įstojus į Europos Sąjungą, buvo tikimasi, jog šaliai pavyks sėkmingai kelti ekonomiką ir sumažinti korupcijos mastus, tačiau Bulgarijos politikai, tapę bendrijos nariais, lengviau atsikvėpė ir nustojo vykdyti reformas.
„Pirmajame XXI a. dešimtmetyje mūsų ekonomika augo greičiau nei Europos Sąjungoje, nes atėjo daug užsienio kapitalo: užsienio bankai, užsienio investicijos į statybos sektorių. Ekonomiką skatino ir tikėjimas, kad prisijungsime prie Europos Sąjungos“, – teigia S. Antonovas. Vis dėlto, pasak žurnalisto, įstojus į bendriją, Bulgarijos ekonomika augo tik dvejus metus, o penkerius smuko.
Paklaustas, kaip bulgarai vertina narystę Europos Sąjungoje, S. Antonovas atsako, kad žmonės nenusivylė ir nemano suklydę, tačiau ir nesulaukė tokio klestėjimo, kokio tikėjosi.
„Suprantame, kad viskas priklauso nuo mūsų, kaip įsisavinsime fondus, tiesime kelius, gerinsime infrastruktūrą ar institucijas. Mes to padaryti nesugebame, bet žinome, kad tai mūsų, o ne Europos problema“, – neslepia žurnalistas.
Pasak jo, viskas priklauso nuo pačios Bulgarijos, todėl žmonės nusivylę ne Europos Sąjunga, o savo politikais.
Į klausimą, ar Bulgarijai pavyks išsivaduoti nuo pat narystės Europos Sąjungoje pradžios užklupusios ekonominės ir politinės krizės, politologai nesiima atsakyti. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad būtent dabar ši Europos pietryčių valstybė turi suskubti pradėti spręsti įsisenėjusias problemas.
