A. Duda įstatymą pasirašė ketvirtadienį, po to, kai praėjusią savaitę jam be pasipriešinimo pritarė Senatas.
Anksčiau per parlamento debatus gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos būtinas regiono saugumui užtikrinti, atsižvelgiant į padėtį, susijusią su Rusijos agresija Ukrainoje.
„Lenkija negali būti varžoma jokiais būdais, kurie trukdytų ginti mūsų tėvynę“, – sakė jis parlamentarams.
„Grėsmės Lenkijai“
Birželį paklaustas apie tai, A. Duda sutiko, kad Lenkijos pasitraukimas iš sutarties būtų racionalus žingsnis dėl „blogėjančios saugumo padėties, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą“, ir „taip pat grėsmės Lenkijai“.
1997-ųjų konvenciją Lenkija pasirašė tais pačiais metais, tačiau ratifikavo tik 2012-aisiais. Šia sutartimi uždrausta naudoti, gaminti, kaupti ir perduoti priešpėstines minas, siekiant apsaugoti civilius gyventojus nuo užsilikusių sprogmenų, keliančių pavojų ir pasibaigus konfliktams.
Tačiau Lenkijos gynybos ministerija ir kariuomenės pareigūnai sutinka, kad priešpėstinių minų atkūrimas yra labai svarbi šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo dalis, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.
Pastaraisiais mėnesiais beveik visos su Rusija besiribojančios Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją ir Ukrainą, išstojo iš sutarties arba pradėjo rengtis tai padaryti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
