Tačiau D. Trumpas pažymėjo, kad jo santykiai su Šiaurės Korėjos lyderiu lyderiu Kim Jong Unu tebėra „labai geri“. Jis taip pat sakė nesvarstantis galimybės vėl rengti bendras karines pratybas Korėjos pusiasalyje, kurias Pchenjanas laiko „provokacinėmis“.
Užuot pažėręs kritikos Kim Jong Unui, D. Trumpas dėl įstrigusių derybų kaltino kitas šalis, nors buvo pranešta, kad Vašingtonas gavo karingo tono laišką iš Pchenjano, dėl kurio valstybės sekretorius Mike'as Pompeo atšaukė praėjusį savaitgalį planuotą savo kelionę į Šiaurės Korėją.
„Kalbant apie mūsų santykius su Šiaurės Korėja, Kinija juos gerokai apsunkina“, – sakė prezidentas Baltuosiuose rūmuose.
Visgi D. Trumpas pridūrė, kad jo santykiai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu yra „puikūs“.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie „fantastiškus santykius“ su Kim Jong Unu, su kuriuo birželį buvo susitikęs Singapūre.
„Prekybiniai ginčai su Kinija yra dalies Šiaurės Korėjos problemos veiksnys“, – sakė D. Trumpas.
Kinija yra vienintelė svarbi Pchenjano sąjungininkė ir pagrindinė tranzito šalis, per kurią prekės pasiekia Šiaurės Korėją. D. Trumpas pabrėžė, kad Kinija, kurią supykdė JAV žingsniai dėl prekybos, nebėra tokia griežta Šiaurės Korėjai, kokia galėtų būti.
„Žinome, kad Kinija teikia Šiaurės Korėjai didžiulę pagalbą, įskaitant pinigus, kurą, trąšas ir kitokias įvairias prekes. Tai nepadeda!“ – trečiadienį vakare prezidentas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Dėl karinių pratybų, kurias Vašingtonas suspendavo nusprendęs parodyti „geros valios“ gestą po D. Trumpo susitikimo su Kim Jon Unu, Amerikos lyderis sakė: „Šiuo metu nėra priežasčių leisti didžiules sumas bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms“.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad iškilus poreikiui pratybos gali būti atnaujintos.
Dar antradienį gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) sakė, kad Pentagonas neplanuoja suspenduoti tolimesnių pratybų. Tačiau trečiadienį jis, regis, atsiribojo nuo šių savo žodžių, pareiškęs, kad šiuo klausimu kol kas nepriimta „jokių sprendimų“.
D. Trumpas taip pat pakartojo norįs iš esmės pakeisti prekybos status quo tarp JAV ir Kinijos – dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Prezidentas sakė turėjęs Pekino atžvilgiu užimti griežtą poziciją dėl prekybos, „nes ji iš tiesų nesąžininga mūsų šalies atžvilgiu“. Jis pažėrė kritikos savo pirmtakams, kurie į tai esą nekreipė dėmesio.
