Prieš atvykdamas į savo privatų kurortą „Mar-a-Lago“ – jau ketvirtą kartą per penkias savaites – D.Trumpas apkaltino savo politinius priešininkus vykdant „visišką raganų medžioklę“ dėl ryšių su Maskva, kuriuos jis neigia.
Naujausią prezidento pykčio pliūpsnį išprovokavo šios savaitės įvykiai, kai naujasis generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas, artimas D.Trumpo patikėtinis ir vyriausiasis JAV teisėsaugos pareigūnas, buvo priverstas nusišalinti nuo bet kokių su Rusija susijusių tyrimų.
Nors prisaikdintas J.Sessionsas sakė senatoriams nepalaikęs jokių ryšių su Rusija, žurnalistai nustatė, kad per kelis mėnesius iki darbo naujose pareigose pradžios jis iš tikrųjų buvo dukart susitikęs su Rusijos ambasadoriumi.
Tie susitikimai kelia nerimą demokratams, tad jie paragino J.Sessionsą atsistatydinti ir sutikti, kad būtų atliktas tyrimas dėl galimo priesaikos sulaužymo. D.Trumpas savo ruožtu pareiškė „visiškai“ pasitikintis J.Sessionsu, nors pripažino, kad generalinis prokuroras „galėjo savo atsakymą suformuluoti aiškiau“. Vis dėlto, prezidento nuomone, šis pareigūnas „nepasakė nieko bloga“.
Dėl pastarojo incidento valstybės vadovas griežtai užsipuolė Senato demokratų lyderį Chucką Schumerą. D.Trumpas vienoje „Twitter“ žinutėje paskelbė seną nuotrauką, kurioje senatorius matomas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Turėtume nedelsiant pradėti tyrimą dėl @SenSchumer ir jo ryšių su Rusija bei Putinu. Visiškas veidmainis!“ – parašė jis.
Vėliau prezidentas pareikalavo „antro tyrimo“ dėl Atstovų Rūmų demokratės Nancy Pelosi. Kai JAV žvalgyba praeitais metais paskelbė precedento neturintį viešą kaltinimą Rusijai mėginus paveikti lapkritį vykusius prezidento rinkimus D.Trumpo naudai, nuolat iškildavo klausimų dėl kai kurių D.Trumpo kampanijos veikėjų ryšių su Maskva.
D.Trumpas ne kartą neigė turintis kokių nors asmeninių ryšių su Kremliumi, o jo padėjėjai irgi tvirtino, kad neturėjo kontaktų su Rusijos pareigūnais arba kad tie kontaktai buvę visiškai nereikšmingi.
Vis dėlto dabar jau aišku, kad ne tik J.Sessionsas, bet ir keli kiti prezidento padėjėjai, įskaitant jau pašalintą iš pareigų nacionalinio saugumo patarėją Michaelą Flynną, buvo susitikęs su Maskvos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku, kai D.Trumpas dar nebuvo pradėjęs savo kadencijos.
Virtinė tyrimų
JAV žiniasklaida pranešė, kad su S.Kisliaku buvo susitikę patarėjai J.D.Gordonas ir Carteris Page'as. Be to, pernai gruodį M.Flynnas ir D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris, paskirtas aukšto rango Baltųjų rūmų patarėju, irgi buvo atskirai susitikę su rusų ambasadoriumi D.Trumpo dangoraižyje „Trump Tower“ Niujorke.
J.Sessionso susitikimai su šiuo diplomatu įvyko daug anksčiau – liepą ir rugsėjį. Kaip tik tuo metu pradėjo garsėti kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į rinkimų procesą, rašo dienraštis „The Washington Post“.
Pasak pareigūnų, JAV žvalgybos agentūros ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) toliau tiria, koks buvo Maskvos kišimosi į JAV politiką pobūdis ir mastas. Keturi Kongreso komitetai pradėjo tyrimus dėl šių klausimų, bet demokratai baiminasi, kad respublikonai siekia užgesinti šiuos procesus, kad apsaugotų D.Trumpo administraciją.
Baltieji rūmai dėjo pastangas įtikinti FTB, taip pat galbūt Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV) ir du komitetams vadovaujančius respublikonus paneigti žiniasklaidos pranešimus apie numanomus administracijos ryšius su Rusija.
Neramus laikotarpis
Naujausi skandalai D.Trumpo Baltuosius rūmus supurtė itin įtemptu metu. Anksčiau šią savaitę prezidentas pirmąkart sakė kalbą per abejų Kongreso rūmų posėdį. Jo kreipimasis buvo gerai įvertintas ir suteikė galimybę užbaigti labai neramias pirmąsias 40 kadencijos dienų.
Daugelis gyrė D.Trumpą, kad jo kalbos tonas buvo daug santūresnis ir kad buvo nugludinti jo nacionalistinės retorikos aštriausi kampai. Ši sėkmė suteikė vilties, kad D.Trumpo populiarumas atsigaus.
Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ apklausa, dabar prezidentą palankiai vertina apie 43 proc. respondentų. Šis reitingas yra istoriškai prastas tokiu ankstyvu prezidento kadencijos metu.
D.Trumpui rūpesčių kėlė ne vien kaltinimai dėl jo komandos ryšių su Rusija, bet ir didžiulis nepasitenkinimas, kilęs dėl anksčiau paskelbto draudimo atvykti į Jungtines Valstijas asmenims iš septynių musulmoniškų šalių.
Prezidento pirmąjį įsaką šioje srityje blokavo federaliniais teismai, o žadėto antrojo įsako paskelbimas buvo keliskart atidėtas. Prognozuota, kad šis dokumentas gali būti paskelbtas trečiadienį, bet tą dieną jo nebuvo sulaukta.
„Kada prezidentas bus priėmęs kokį nors sprendimą, kurį jis bus pasiruošęs mums paskelbti – mes apie jį pranešime, bet kol kas jo dar nėra“, – ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris.
