Po penkias valandas trukusio, sudėtingu vadinto viršūnių susitikimo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad visos šalys sutarė nubrėžti gaires, kaip išeiti iš kelis mėnesius trunkančios aklavietės ir pradėti taikyti 2015 metais sudarytą, bet įstrigusį Minsko taikos planą.
„Nuo dabar iki lapkričio pabaigos turime patvirtinti gaires. Tai bus dokumentas dėl visų Minsko susitarimų taikymo“, – per spaudos konferenciją po derybų kalbėjusį P.Porošenką citavo Rusijos naujienų agentūros.
Vokietijos kanclerė A.Merkel per atskirą spaudos konferenciją pareiškė, kad per derybas „stebuklų neįvyko“, tačiau buvo padaryta pažanga siekiant „sukurti vadinamąsias gaires“.
„Dar daug reikia padaryti“, – pridūrė kanclerė, o jai pritarė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Minsko susitarimai tebėra geriausias būdas išspręsti karą rytų Ukrainoje. Šis Rusijos lyderio vizitas Berlyne buvo pirmasis nuo konflikto Ukrainoje pradžios.
Šios derybos vadinamuoju Normandijos ketverto formatu vyko likus vos kelioms valandoms iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje dėl santykių su Rusija. Jame Europos lyderiai svarstys Maskvai dėl padėties Ukrainoje paskelbtų sankcijų klausimą, nes šių metų pabaigoje turės būti nuspręsta, ar šios spaudimo priemonės bus tęsiamos.
Gaires, dėl kurių susitarta Berlyne, dabar toliau gvildens ir dėl jų diskutuos šalių užsienio reikalų ministrai, nurodė derybose dalyvavę lyderiai.
„Privalu gerbti tolesnius Minsko susitarimų žingsnius“, – žurnalistams sakė F.Hollande'as
Keblūs klausimai
V.Putinas nesilankė Berlyne nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Šis užgrobimas yra viena iš priežasčių, kodėl Maskvos santykiai su Vakarais yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos.
Rusija remia prorusiškų sukilėlių veiksmus Rytų Ukrainoje. Per šį konfliktą, besitęsiantį trečius metus, žuvo jau apie 10 tūkst. žmonių.
Tačiau Maskva neigia jai metamus kaltinimus, kad ji į Ukrainos rytus siuntė savo karių, tiekia ginkluotę ir taip kursto konfliktą, nuniokojusį šios šalies sunkiosios pramonės regioną.
Visos konflikto šalys sutiko dėl taikos sutarties, parengtos tarpininkaujant Vokietija ir Prancūzija 2015 metų vasarį, tačiau, nors vadinamieji Minsko susitarimai ir padėjo sumažinti kovų intensyvumą, visiškai jų nutraukti nesugebėta.
Kalbėdamas apie vieną svarbią problemą – galimybę rengti vietinius rinkimus sukilėlių kontroliuojamuose regionuose – P.Porošenka pareiškė, kad jokie rinkimai negali vykti „besąlygiškai neišvedus užsienio ginkluotųjų pajėgų“.
V.Putinas savo ruožtu nori gauti dalinę autonomiją sukilėlių kontroliuojamose Rytų Ukrainos dalyse, pavyzdžiui, Donbase ir Luhanske.
Tuo tarpu Kijevas siekia garantijų, kad ten bus surengti teisingi ir laisvi rinkimai.
Nė vienas iš keturių derybose dalyvavusių lyderių nesitikėjo proveržio, tačiau Vokietija ir Prancūzija tikino, kad itin svarbu grįžti prie derybų stalo, praėjus daugiau kaip metams nuo Minsko susitarimų pasirašymo.
V.Putinas kuris po derybų su žurnalistais kalbėjosi atskirai, nepateikė daug detalių dėl gairių, tačiau patvirtino, kad visos keturios šalys pritarė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijos vaidmens didinimui.
Anot P.Porošenkos, tai reiškia, kad sutarta dėl ESBO ginkluotos misijos dislokavimo šalies rytuose.
V.Putinas, norintis užtikrinti pagalbos siuntų tiekimą į sukilėlių regionus, sakė, kad derybose labiausiai orientuotasi į saugumo klausimus, tačiau dėl humanitarinių klausimų „deja, nepadarėme didelės pažangos“.
Po Berlyno viršūnių susitikimo Prancūzija, Vokietija ir Rusija dar aptarė ir Maskvos vaidmenį Sirijos pilietiniame kare.
