rytų ukrainos

Ankstų ketvirtadienio rytą Rusija pradėjo ataką prieš Ukrainą – įvairiuose šalies miestuose aidi sprogimai. Į šiuos Rusijos veiksmus sureagavo ir Rusijos žvaigždės. Socialiniuose tinkluose jos pradėjo komentuoti pagrindinius įvykius, kuriuos seka visas pasaulis.  Televizijos laidų vedėjas Ivanas Urgantas savo „Instagram“ paskyroje paskelbė įrašą apie karą, vasario 24-ąją gimtadienį minintis vyras rėžė be užuolankų: „Man gėda, kad gimiau šią dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė neplanuojantis atkurti Rusijos imperijos, nors ankstesnę dieną oficialiai pasiuntė pajėgas į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas ir pažėrė abejonių dėl Ukrainos suvereniteto. „Numatėme spekuliacijas šia tema – kad Rusija ruošiasi atkurti imperiją su [carinės Rusijos] imperijos sienomis, – per susitikimą Kremliuje su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu sakė V. Putinas. – Tai absoliučiai neatitinka tikrovės.

Į Iraną atvykusi ukrainiečių ekspertų komisija, sudaryta tirti išvakarėse netoli Teherano įvykusios Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) keleivinio lėktuvo katastrofos, ketvirtadienį su šiitiškos respublikos valdžia derina klausimą dėl patekimo į nelaimės vietą.

Rytų Ukrainos separatistai ir Kijevo vyriausybės pajėgos patvirtino šeštadienį atsitraukimą nuo fronto linijos ties Petrivskės gyvenviete, po sprendimo šį procesą parą atidėti. Šis ilgai lauktas žingsnis yra išankstinė sąlyga Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pirmosioms tiesioginėms deryboms.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Tarptautinė tyrėjų grupė trečiadienį turėtų pareikšti kaltinimus keliems įtariamiesiems dėl 2014 metais įvykusio Malaizijos lainerio numušimo virš Rytų Ukrainos ir visų 298 jame buvusių žmonių žūties. Olandų vadovaujama tyrimo grupė pirmiausiai informuos aukų artimuosius, o vėliau surengs spaudos konferenciją, per kurią pristatys „pažangą atliekant baudžiamąjį tyrimą“ dėl bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio „Boeing 777“ numušimo.

Tarptautinis Jūrų Teisės Tribunolas penktadienį svarstys Ukrainos ieškinį dėl incidento Kerčės sąsiauryje, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Tribunolo atstovė Julia Ritter. „Svarstymas įvyks gegužės 10 dieną“, – sakė ji, bet pridūrė, kad sprendimas bus „priimtas vėliau ir perskaitytas per atskirą posėdį“, kurio data dar nepaskirta. Pasak J. Ritter, praėjusią savaitę Tribunolas gavo Rusijos ambasados Vokietijoje notą, kurioje diplomatai rašo atsisakantys dalyvauti posėdžiuose.

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo. Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams.

Daugelį metų Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais rašantis „The Times“ apžvalgininkas Rogeris Boyesas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, ir karinėmis priemonėmis paremta politika, padėjo išsaugoti NATO aljansą. Ironiška, būtent Vakarų karinio aljanso griūties V. Putino komanda ir trokšta labiausiai. „Ačiū, Dieve, už Vladimirą Putiną! Ne, tai nėra įprastos Rusijos stačiatikių bažnyčios vado ir Kremliaus lyderio draugo Patriarcho Kirilo pagyros.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, jog Maskva rengiasi trišalėms konsultacijoms su Australija ir Nyderlandais dėl reiso MH17 Malaizijos lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais, tačiau už šį incidentą atsakomybės prisiimti neketina.

Kijevo prokurorai antradienį pranešė pradėję tyrimą dėl valstybės išdavystės, kuriame figūruoja vienas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas politikas, raginęs suteikti Rytų Ukrainos regionams autonomiją. 64 metų Viktoras Medvedčiukas kaltinamas „siekiu pakenkti (Ukrainos) teritoriniam vientisumui“ ir „tėvynės išdavimu“, naujienų agentūrai AFP pranešė generalinės prokuratūros atstovė Larysa Sarhan. Tyrimas yra susijęs su viena kalba praėjusį mėnesį vykusioje opozicijos konferencijoje.

Dviem dujų tanklaiviams, plaukiojantiems su Tanzanijos vėliava, užsiliepsnojus Juodojoje jūroje netoli Rusijos aneksuoto Krymo krantų, iki 20 žmonių laikomi žuvusiais, antradienį pranešė pareigūnai. Gaisras kilo pirmadienį pumpuojant degalus iš vieno laivo į kitą, o jų įgulų nariai buvo priversti iššokti į jūrą. Rusų pareigūnai išgelbėjo 12 žmonių ir aptiko 10 kūnų, naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos jūrų ir upių transporto agentūros „Rosmorrečflot“ atstovas Aleksejus Kravčenka.

Paaiškino, kodėl jis net labiau pavojingas už Staliną

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad užsiliepsnojus dideliam šaudmenų sandėliui šiaurinėje Černigovo srityje aplinkinėse teritorijose apribotas antžeminis susisiekimas ir nukreipti lėktuvų skrydžiai, taip pat pradėta tūkstančių gyventojų evakuacija. Kariškiai nurodė, kad pranešimas apie sprogimus 6-ajame arsenale gautas 3 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU pastaraisiais metais šnipinėdama nekart vykdė atakas prieš Latvijos kibernetinę erdvę ir dažniausiai jos būdavo nukreiptos prieš vyriausybines struktūras, taip pat ir užsienio politikos bei gynybos sektoriuose, naujienų agentūrai BNS nurodė Latvijos Konstitucijos gynimo biuras (SAB). GRU yra viena aktyviausių užsienio specialiųjų tarnybų ir vis intensyviau veikia prieš Vakarų šalis, įskaitant Latviją, nurodė SAB – Latvijos nacionalinio saugumo tarnyba.

Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų apsišaukėliškoji Donecko „liaudies respublika“ (DLR) sekmadienį pareiškė, jog Kijevas rengia plataus masto puolimą, padedant JAV ir Kanados kariniams instruktoriams. Anot DLR karinio štabo atstovo spaudai Danielio Besonovo, trys Ukrainos jungtinių pajėgų brigados, įskaitant šturmo desantinę brigadą, ir „Azov“ bataljonas yra tiesioginėje karinėje parengtyje DLR pasienyje.

Per sprogdinimą Donecke, penktadienį nusinešusį vieno iš pagrindinių Rytų Ukrainos separatistų vadeivų Aleksandro Zacharčenkos gyvybę, žuvo arba buvo sužeisti iš viso 11 žmonių, nurodė separatistų sveikatos apsaugos tarnyba. „Įskaitant sužeistuosius ir žuvusiuosius, sprogimo Donecko kavinėje aukomis tapo (iš viso) 11 žmonių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, sako Ukrainoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, vykdydama humanitarinius, švietimo, socialinius ir kitus projektus,“ – sakė L. Linkevičius bendraudamas su vietos gyventojais, nuolat patiriančiais Rusijos remiamų separatistų apšaudymus, bei su Ukrainos kariais.

Lietuvoje viešintys Rusijos opozicijos atstovai sako, kad Kremlius dangstys atsakinguosius dėl Malaizijos lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos 2014 metais. Taip politikai kalbėjo Nyderlandų vadovaujamai tyrėjų grupei paskelbus, kad lėktuvas numuštas Rusijos karių raketa. „Visiškai akivaizdu, kad normaliame civilizuotame procese už 298 žmonių žūtis atsakingi asmenys turi stoti prieš teismą.

Nyderlandai ir Australija laiko Rusiją atsakinga už Malaizijos lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos 2014 metais, penktadienį paskelbė olandų pareigūnai. Šis žingsnis gali nulemti teisinius veiksmus. Olandija ir Australija mano, kad Rusijai tenka dalis atsakomybės dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimo, sakoma Nyderlandų vyriausybės pareiškime.

Europos Sąjunga pirmadienį dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, paskelbtas Rusijos ir nuversto Ukrainos režimo pareigūnams už jų įtariamą vaidmenį Rytų Ukrainos separatistiniame konflikte. Šiuo metu aktyvų įšaldymai ir draudimai atvykti į Bendriją taikomi 150 asmenų (vienu daugiau negu prieš 6 mėn.), taip pat 38 juridiniams subjektams – verslo įmonėms, organizacijoms ir politinėms partijoms. „Įvertinus padėtį, pagrindo pakeisti sankcijų režimą nėra“, – sakoma 28 ES šalių pareiškime.

Kijevas ir Rytų Ukrainos separatistai susitarė dėl apsikeitimo belaisviais; separatistų lyderiai ir Ukrainos vyriausybės atstovas pirmadienį per televiziją sakė, kad šis apsikeitimas įvyks trečiadienį. Tai buvo paskelbta po susitikimo Maskvoje, kuriam tarpininkavo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas. Kijevo atstovas Viktoras Medvedčukas sakė, kad Ukraina yra pasirengusi paleisti 306 žmones ir tikisi, kad separatistai paleis 74 žmones. Kol kas neaišku, ar tai būtų visi karo belaisviai.

2018 metais Rusijoje vyks naujo prezidento, arba kaip juokaujama pačioje Rusijoje, „Vladimiro Putino“ rinkimai. Vitalijus Škliarovas, asmeninis žurnalistės ir kandidatės į prezidentus Ksenijos Sobčak patarėjas, Vokietijos leidiniui „Handelsblatt“ paaiškino, kaip jis planuoja „Big Data“ technologijų pagalba laimėti rinkimus.

JAV Valstybės departamentas su nerimu įvertino pranešimus apie Mažosios Rusijos (Malorosijos) valstybės įkūrimą Ukrainos rytuose, bet nemano, kad reikia „apdovanoti vadinamuosius prorusiškus smogikus“ detaliu komentaru šia tema, sakė departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert). „Girdėjome, kad vadinamieji separatistai nori sukurti kažkokią naują valstybę Ukrainos teritorijoje, ir tai negali nekelti mūsų susirūpinimo.

Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka antradienį paskelbė apie naujos valstybės – Malorosijos (Mažarusijos) – įkūrimą. „Manome, kad Ukrainos valstybė tokia forma, kokia buvo, neatkuriama. Mes, buvusios Ukrainos regionų, išskyrus Krymą, atstovai, pareiškiame apie naujos valstybės, kuri yra Ukrainos įpėdinė, įkūrimą. Mes sutariame, kad naujoji valstybė vadinsis Malorosija, nes pats pavadinimas „Ukraina“ save diskreditavo“, – žurnalistams sakė A.Zacharčenka.

Kijeve vykstančios Eurovizijos šurmulys Rytų Ukrainos beveik nepasiekė, nes čia transliuojamos tik Rusijos televizijos, šiemet nerodančios šio dainų konkurso. Šis vakuumas entuziastingiems jauniems muzikos gerbėjams, tokiems kaip Marija Šchan, paliko tik vieną alternatyvą – internetą, vienintelį nevaržomų naujienų ir pramogų šaltinį jaunajai viso pasaulio kartai.

Vienas prancūzas, dar neseniai kariavęs Ukrainoje, Rusijos finansuojamų teroristų gretose, o taip pat dalyvavęs ultradešiniųjų veikloje Europoje, dabar atliko kursus JAV kariuomenėje ir tarnauja šios šalies pėstininkų padalinyje Havajuose, praneša „The Washington Post“. Anot leidinio, pats faktas, kad 29-ių Guilleaume’as Cuvelier’as sugebėjo patekti į JAV kariuomenę, verčia suabejoti kariuomenės pajėgų komplektavimo galimybėmis ir tuo, kaip kruopščiai yra tikrinamas šauktinių patiki...

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini šį mėnesį su pirmu oficialiu vizitu apsilankys Rusijoje, su kuria santykiai yra nepaprastai įtempti dėl Ukrainos konflikto ir karo Sirijoje. Kitą savaitę ji taip pat lankysis Kinijoje ir Indijoje, trečiadienį paskelbtame pareiškime nurodo jos biuras.

Populiarus posakis apie didžiąją mūsų rytų kaimynę sako, kad Rusijos protu neįmanoma suvokti. Šis posakis regis idealiai tinka apibūdinti Kremliaus užsienio politikai, mat nuspėti ką darys Vladimiro Putino režimas yra ypač sunku. Tačiau yra viena svarbi detalė, kuri atskleidžia Rusijos užsienio politikos paslapties skraistę.

Europos Sąjungos teismas pavadino Rusiją „separatistų Rytų Ukrainoje ginkluotės tiekėja“. Tokį sprendimą priėmė Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, į kurį ir kreipėsi ginkluotę gaminantis koncernas „Almaz-Antej“, nepatenkintas tuo, kad buvo įtrauktas į sankcijų sąrašą.

Maždaug prieš 10 metų „Stratfor“ išspausdino seriją straipsnių apie istorinį Rusijos pakilimų ir nuosmukių ciklą. Tuo metu Rusija buvo aukščiausiame savo pakilimo lygmenyje, laikydama save stabilia ir tvirta valstybe. Šiandien ji sparčiai juda link kito, nemalonesnio lygmens. Ta strategija, kuri kadaise atgaivino šalį, darosi vis mažiau efektyvi, tai verčia Rusiją ir jos lyderius šalies viduje ir užsienyje veikti agresyviau. Nors vis dar jaučiasi stipri, ji nebegali veikti iš jėgos pozicijų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausias derybas dėl Ukrainos krizės neįvyko „jokių stebuklų“, tačiau jose dalyvavę Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos lyderiai padarė nedidelę pažangą dėl taikos proceso atnaujinimo, kuris yra atsidūręs aklavietėje.

Olandų prokurorai trečiadienį pirmą kartą per ilgą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio katastrofos tyrimą paskelbė dviejų rusakalbių vyrų pavardes, tyrėjams nustačius, kad lėktuvą numušusi raketa buvo atvežta iš Rusijos. Tyrėjus „ypač domina informacija“ apie du žmones, nurodė prokurorai praėjus kelioms valandoms po to, kai paskelbė ataskaitą apie pradinius baudžiamojo tyrimo rezultatus.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prorusiški smogikai nukovė tris karius per didžiausią smurto protrūkį šalies rytinėje dalyje per pastaruosius metus. Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad per praėjusią parą smogikų išpuolių skaičius padvigubėjo, tarp Kijevo ir Maskvos augant įtampai dėl Kremliaus kaltinimų, esą Ukraina planavo surengti ginkluotą įsiveržimą į Rusijos aneksuotą Krymą šį mėnesį.

Ukrainiečių pilotė Nadija Savčenko, kuri praėjusią savaitę buvo paleista per apsikeitimą belaisviais su Rusija, antradienį grįžo dirbti į Aukščiausiąją Radą ir savo pirmą pasirodymą parlamente po ilgos pertraukos pradėjo sugiedodama savo šalies himną. 35 metų pilotė, kuri priklauso buvusios premjerės Julijos Tymošenko populistinei partijai, prasidedant emocingam posėdžiui ant pakylos užlipo apsisiautusi Ukrainos vėliava ir laikydama Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 metų kovą, vėliavą.

Mįslingas oro bendrovės „EgyptAir“ dingimas ketvirtadienį paryčiais pakeliui iš Paryžiaus į Kairą gali būti aiškinamas įvairiai, bet ekspertai sako, kad labiausiai tikėtina priežastis yra teroro ataka. Tiek Prancūzija, tiek Egiptas pastaraisiais mėnesiais buvo svarbūs islamo ekstremistų taikiniai.

Ukrainos policija šalies pietuose esančiame Odesos mieste pirmadienį rado tris granatas netoli tos vietos, kur turi būti paminėtos antrosios Maskvos ir Kijevo šalininkų susirėmimų metinės. Per tuos kruvinus gatvių mūšius tarp ginkluotų provakarietiškos vyriausybės Kijeve ir Maskvos šalininkų žuvo 48 žmonės. Susirėmimų kulminacija buvo gaisras pastate, kur žuvo 42 Rusijos šalininkai.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybę nepritarti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl konflikto Rytų Ukrainoje, pratęsimui.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį įspėjo, kad gali prireikti ne vienų metų užbaigti Kremliaus valdomų separatistų konfliktą, kuris jau nusinešė beveik 9 200 žmonių gyvybių ir tarp Maskvos ir Vakarų išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų. Stepanas Poltorakas taip pat kaltino Rusiją, kad ji laiko kelis tūkstančius savo karių konflikto regione, ir sakė, kad jo nuskurdintai šaliai labai reikia Vakarų ginklų metus trunkančiam separatistų sukilimui numalšinti.

Rusija yra sukūrusi „šešėlinę vyriausybę“ separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, kurią valdo Federalinė žvalgybos tarnyba (FSB), trečiadienį paskelbė Vokietijos dienraštis „Bild“, remdamasis vienos oficialios komisijos surinkta medžiaga. Pranešime sakoma, kad pagrindines administravimo funkcijas Donecko ir Luhansko sričių miestuose vykdo šešios darbo grupės, įkurtos penkių Rusijos ministerijų.

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar 2014 metų kovo pradžioje telefonu kalbėdamasi su JAV prezidentu Baracku Obama pasakė, jog V. Putinas prarado sąsają su realybe. Atrodo, kad nuo to laiko situacija tik blogėjo.

Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos gamintojai 2014 metais dominavo tarptautinėje ginkluotės rinkoje, bet jų dalis sumažėjo, o Rusijos ir Azijos bendrovių – padidėjo, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI). Didžiausių ginkluotės ir karinių paslaugų pardavėjų šimtuko bendra apyvarta mažėjo ketvirtus metus iš eilės – nuo 2013 metų ji sumažėjo 1,5 proc. iki 401 mlrd. dolerių (364 mlrd.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį atidėjo derybas, ar reikia pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, kai Italija paprašė bloko lyderių išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, pranešė diplomatiniai šaltiniai. 28 Bendrijos šalių ambasadoriai turėjo trečiadienį be jokių debatų dar šešiems mėnesiams pratęsti sankcijas, kurios buvo paskelbtos Rusijai dėl konflikto Ukrainoje.

Visai neseniai Ukraina paminėjo jau antrąsias Maidano pradžios metines. Tai leidžia apmąstyti kelią, kurį ši valstybė nuėjo per dvejus metus. Į šią laiko atkarpą tilpo ir Viktoro Janukovyčiaus pabėgimas, ir Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas, ir karas Rytų Ukrainoje, du Minsko susitarimai bei trapi įšaldyto konflikto situacija. Žinoma, galima bandyti skaičiuoti, ko buvo daugiau – praradimų ar atradimų.

Rusiją lydi lėktuvo katastrofų prakeiksmas: kai Vladimirui Putinui ima atrodyti, kad agresyvi Kremliaus užsienio politikos strategija ima nešti dividendus, nutinka kita linkme nukreipiantys įvykiai. Po Šaltojo karo pabaigos Rusija neslėpė ambicijų susigrąžinti didžiosios galios statusą, užsitarnauti baime grįstą kitų valstybių pagarbą globalioje politinėje arenoje bei nuo Vakarų apginti „įtakos zoną“ – posovietinę erdvę.

Preliminarus tyrimas rodo, kad per 2014-ųjų Maidano protestus Ukrainos saugumo pajėgos jėgą naudojo „nepamatuotai ir chaotiškai“, bet jos nėra kaltos dėl nusikaltimų žmoniškumui, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausioji prokurorė.

Ukrainos vietos rinkimuose dalyvavę dabartinės valdančiosios frakcijos opozicijos atstovai nepasiekė žymaus atotrūkio Ukrainos Rytuose. Tačiau ir valdantieji nepasiekė lengvų pergalių Centro ir Vakarų Ukrainoje. „Nedemokratinių jėgų revanšas, kuriuo mus taip gąsdino, neįvyko“, – rinkimų rezultatus įvertino Ukrainos prezidentas. Rinkimai vyko sekmadienį, juose dalyvavo 46 proc. rinkėjų, tai yra 2 proc. mažiau, negu 2010-ųjų rinkimuose.

Olandijos užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši „kelia sumaištį“ dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos, be paliovos kritikuodama galutinę šio įvykio tyrimo ataskaitą. „Man susidarė įspūdis, kad rusams šiuo metu rūpi ne galutinė ataskaita, o sumaišties kėlimas“, - sakė ministras prieš savaitinį kabineto posėdį Hagoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas atmetė šalies ekonomikos ministro išsakytą mintį, kad Berlynas turėtų pasisakyti už Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą mainais į Maskvos bendradarbiavimą pastangose užbaigti pilietinį karą Sirijoje.