Evelina MALIAUSKAITĖ
Kuris laikas „Šilokarčemos“ laikraštyje spausdinome skelbimą, kuriame buvo siūlomas darbas Anglijoje skinti gėles. Pamatę šį skelbimą į „Šilokarčemos“ redakciją kreipėsi šilutiškių pora, prašydama įspėti žmones, jog siūlomas darbas, jų teigimu, yra apgaulingas. Tad suskubome domėtis, ar tai yra tiesa.
Į mus kreipusis šilutiškių pora savo vardų ir pavardžių viešai skelbti nenorėjo. Jie pasakojo, kad agentūros Anglijoje „Eurecruit Ltd“ direktorius Darius Probergas, kuris lietuviams siūlo darbą Anglijoje, sukėlė jiems nemenkų problemų. Pora su juo susidūrė praėjusių metų žiemą. „Sumokėjome už autobusą 500 litų. Mums buvo prižadėta, kad bus nuolatinis darbas, galėsime nemažai užsidirbti. Kadangi esame pora, žinoma, norėjome gyventi kartu, pažadėjo ir dvivietį kambarį“, – pasakojo šilutiškiai. Bet, anot jų, viskas buvo anaiptol visai ne taip, kaip buvo žadėta. „Gyvenome šešiese viename mažame kambaryje ir dar turėjome mokėtį už jį kas savaitę po 40 svarų. Darbo išvis nebuvo, tad ir pinigų neturėjome. Gavome prašyti, kad giminaičiai siųstų pinigus iš Lietuvos. Ne tik nieko neuždirbome, bet ir į skolas įbridome“, – guodėsi šilutiškiai. Laimė, kad porai pasisekė išvažiuoti į kitą miestą pas draugus, kur jie jau gavo darbą ir atsistojo ant kojų.
Tačiau pamatę skelbimą, kad D. Probergas vėl renka žmones darbui Anglijoje ir prisiminę savo skaudžią patirtį, šilutiškiai nusprendė netylėti ir įspėti žmones, kad ir jų gali laukti toks pat likimas. Tąkart kartu su pora išvažiavo ir dar du šilutiškiai vaikinai, kurie taip pat pasakojo, kad buvo apgauti. „Žadėjo mums darbą, o jokio darbo nebuvo. Kiek dar problemų buvo, kol namo grįžome, mat ir pasų nenorėjo atiduoti, nes mes už kambarį nesumokėjome. O iš ko turėjome mokėti, jei darbo neturėjome?“ – piktinosi vaikinai.
Šilutiškis Gediminas pasakojo, kad prieš kelias dienas taip pat skambino minėtam D. Probergui dėl siūlomo darbo. Tačiau vaikinas patikino, kad jam pasakytos sąlygos buvo kiek kitokios. „Dėl apgyvendinimo jis man sakė, kad yra karavanų parkas, kur visi jo darbuotojai gali gyventi kas savaitę susimokėję 40 svarų. Dydžiai jų, sakė, skirtingi – yra ir keturviečių, ir penkiaviečių, taip pat yra ir dvigulės lovos, jei esi su antra puse. Bet kad poros gyvena dviviečiuose, atskiruose kambariuose, to tikrai negirdėjau“, – pasakojo Gediminas. Dėl darbo sąlygų, pasak Gedimino, D. Probergas perspėjo, kad gali būti, jog stipriai atšalus orams gėlių gali kelias dienas ir nebūti, tad ir darbas nevyktų, bet kai jau jų yra, tai žmogus, kuris stengiasi, gali užsidirbti ir 300–400 svarų per savaitę.
Pats D. Probergas paklaustas apie šią situaciją nepasimetė ir patikino, kad besiskundžiančių žmonių atsiranda kasmet. „Mes atvažiuojame dirbti ir per dvi, tris savaites prasideda gėlių sezonas. Būna užeina tas dvi, tris savaites šalčiai ir tos gėlės niekur neuga, nei pas mane, nei pas kokį kitą žmogų. Galima čia kaltinti bet ką, bet aš už oro sąlygas neatsakau“, – sakė D. Probergas. Taip pat jis tikino, kad už žmonių apgyvendinimą nėra atsakingas. „Mano darbas yra suteikti žmogui darbo vietą. Aš žmonėms tik pasiūlau viešbutį, bet jeigu jiems netinka gyvenimo sąlygos – drąsiai gali ieškotis kitos vietos“, – aiškino vyriškis.
Situacija, kai stipriai užšalus ar kitaip suprastėjus oro sąlygoms sustoja bet kokie darbai laukuose, yra gerai žinoma ne vienam emigrantui. Dažnai savaites be darbo būna tūkstančiai į Anglijos laukus dirbti emigravusių lietuvių. Bostone gyvenantis Aurimas pasakojo, kad kasmet susiduria su tokia situacija. „Būna, kad užklumpa stiprūs lietūs ir tie, kurie laukuose kerta kokias nors daržoves, paprasčiausiai kuris laikas nedirba, nes traktoriai negali pravažiuoti tešlyne pavirtusiais laukais. Taip ir su gėlėmis. Jei oras atšala ir gėlės neauga, tad normalu, kad ir darbo nėra“, – sakė Aurimas.
Žinoma, kiekvienas gina savo poziciją. Galbūt iš tiesų tąkart susiklostė panaši situacija ir to nežinojusi šilutiškių pora tiesiog jautėsi apgauta.
