REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
25
Žemėlapis (nuotr. Organizatorių)

Visame NATO pasienyje mažai yra pažeidžiamesnių vietų nei vadinamasis Suvalkų koridorius – 65 kilometrų ilgio teritorijos ruožas, skiriantis Lietuvą ir Lenkiją. Šioje erdvėje esantis geležinkelis taip pat yra sąsaja tarpo Rusijai priklausančio Kaliningrado ir prezidento Vladimiro Putino ištikimos sąjungininkės Baltarusijos. Jei Putinas nuspręstų patikrinti, kiek daug NATO tuščiažodžiauja arba suabejotų, kad JAV skubės ginti Baltijos šalis, Suvalkų koridorius yra ta vieta, kur tarp šių dviejų supergalių galėtų kilti kibirkštis. O gal net ir III pasaulinis karas, CNN rašo žurnalistas ir analitikas Davidas A. Andelmanas.

25

Visame NATO pasienyje mažai yra pažeidžiamesnių vietų nei vadinamasis Suvalkų koridorius – 65 kilometrų ilgio teritorijos ruožas, skiriantis Lietuvą ir Lenkiją. Šioje erdvėje esantis geležinkelis taip pat yra sąsaja tarpo Rusijai priklausančio Kaliningrado ir prezidento Vladimiro Putino ištikimos sąjungininkės Baltarusijos. Jei Putinas nuspręstų patikrinti, kiek daug NATO tuščiažodžiauja arba suabejotų, kad JAV skubės ginti Baltijos šalis, Suvalkų koridorius yra ta vieta, kur tarp šių dviejų supergalių galėtų kilti kibirkštis. O gal net ir III pasaulinis karas, CNN rašo žurnalistas ir analitikas Davidas A. Andelmanas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viceprezidentas Joe Bidenas šių metų rugpjūčio mėnesį skubiai vyko į Latviją susitikti su visų trijų Baltijos valstybių prezidentais tam, kad dar kartą patikintų juos JAV įsipareigojimais dėl NATO sutarties 5 straipsnio, tvirtinančio, kad vienos aljanso narės užpuolimas reiškia visų užpuolimą. Tuomet J. Bidenas tęsė savo kalbą: „Kartais kažką kito išgirstame iš Donaldo Trumpo. Tačiau tai neturėtų būti vertinama rimtai, nes nemanau, kad jis supranta, kas yra 5 straipsnis“.

REKLAMA

D. Trumpo metė užuominą, kad JAV gali neskubėti į pagalbą užpultai NATO šaliai narei, jei ji akivaizdžiai neprisideda prie NATO stiprybės. Toks pareiškimas sukėlė daug klausimų dėl JAV įsipareigojimų. Ir tai, žinoma, yra beprotiška išankstinė sąlyga regionui, kuris visuomet išreiškia savo proamerikietišką poziciją.

„Mes esame Rusijos kaimynai ne 100, bet 1000 metų. Tačiau Rusija žiūri tik į amerikiečius. Rinkimai daug atskleidžia apie tai, kas gali nutikti mūsų pasaulio pusėje“, - sako Marju Lauristinas, dabartinis europarlamentaras, kovojęs už Estijos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos.

REKLAMA
REKLAMA

Iki šių rinkimų JAV nedavė preteksto suabejoti, kad trys Baltijos šalys galėtų likti be aljanso apsaugos. Iš tikrųjų net per II pasaulinį karą ir visą sovietinės okupacijos laikotarpį Baltijos šalių vėliavos niekada nedingo iš Vašingtono.

Tai yra teisingas požiūris. Būtina, kad JAV matytų šių demokratiškų valstybių gynybą kaip savo tarptautinės pozicijos pažangą. Kalbant praktiškai, tai galėtų reikšti JAV raketų sugrąžinimą į regioną ir ten jau esančių pajėgų gausėjimą. Galiausiai juk šios trys valstybės yra tikėtinas kitas Putino taikinys. Kad ir kas nutiktų, mes negalime leisti pasikartoti tam, kas nutiko 1945-1953 metais, kuomet Lietuvos partizanai už savo valstybę kovojo miškuose ir pelkėse, desperatiškai laukdami amerikiečių karių pastiprinimo, kaip buvo žadama per radiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Deja, Rusija nusprendė pati imtis reikšmingų veiksmų. Tai – į Kaliningradą atsiųstos raketų paleidimo sistemos „Iskander“. Tokia ginkluotė leidžia branduolines galvutes nuskraidinti maždaug 500 kilometrų atstumu. Tai akivaizdus vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pažeidimas. Rusijos Baltijos laivynas taip pat nesitraukia, o jame esantys moderniausi naikintuvai ne tik praskrieja pro amerikiečių laivus, net ir pažeidžia Estijos ir Suomijos oro erdvę.

Tuo tarpu Lenkija, kita NATO šalis narė, vis dar laukia raketinio skydo – jį pažadėjo dar George'as W. Bushas, tačiau šio pažado išpildymo tikimybė labai suma-ėjo į valdžia atėjus Barackui Obamai, nes tuomet santykių su Rusija atšilimas vis dar buvo svarbus JAV politikos prioritetas. Dabar Lenkija nori atgaivinti šį projektą savo pačios sąskaita ir pasirūpinti 8 priešraketinės gynybos sitemomis „Patriot“. Jei, žinoma, Vašingtonas sutiks. Ir jis tikrai turėtų.

REKLAMA

Paskutiniuosius NATO veiksmus ir sprendimus diplomatai laiko reikšmingais – 800 britų karių su dronais ir „Challenger“ tankais ateinantį pavasarį vyks į Estiją, maždaug 300 amerikiečių karių pastiprins Lietuvą.

Tačiau Rusijos veiksmai šiame regione yra kur kas ryškesni ir rimtesni – tiek kariniame, tiek ir propagandiniame lygmenyje. Apie rusų mažumų visose trijose valstybėse situaciją tiesiog negalima nekalbėti.

„ „Russia Today“ televizijos biudžetas yra 40 kartų didesnis už „Voice of America“ biudžetą. Kai gyvenama 100 procentų panirus į propagandą, dauguma pamažu ima tikėti, kad tai ir yra tiesa“, - sako ilgametis Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

REKLAMA

Tai gerai iliustruoja tokia situacija: du rusiškai kalbantys estai – verslininka sir chirurgas – aiškinasi, kodėl jie taip žavisi Vladimiru Putinu. Atsakymas paprastas: „Jis stiprus ir mums visuomet sako tik tiesą.“

Tačiau Rygoje surengtoje konferencijoje Baltarusijos disidentas Andrejus Sannikovas visiškai kitaip įvertino grėsmę. Jis kalba apie Rusijos karius, kurie nuolatos juda per Suvalkų koridorių. Baltijos valstybių vadovai bijo, kad jų transporto priemonės gali bet kada sustoti ir tuomet jie "patikrins" NATO ir Baltijos šalių pasirengimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau nors akivaizdūs gerovės privalumai, kuriuos atnešė demokratinis kapitalizmas, stipriai įsišakniję Baltijos valstybėse, baimė, kad du tokio progreso dešimtmečius gali staigiai nuškuoti šešios rusų divizijos, niekur nedingsta. Ir tik įtikinanti ir nuosekli JAV pozicija čia gali veikti kaip patikima atbaidymo strategija.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų