Jis taip pat šiuo asmenis palygino su Jungtinėse Valstijose Antrojo pasaulinio karo metais internuotais japonų kilmės amerikiečiais.
Ketvirtadienį Čekijos prezidentas Petras Pavelas Prahoje įsikūrusiam ir JAV finansuojamam Laisvosios Europos ir Laisvės radijui (RFE/RL) nurodė, kad užsienyje gyvenantys rusai Vakarų šalyse turėtų būti atidžiai stebimi saugumo tarnybų agresyvaus Maskvos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Jis pateikė Japonijos diasporos JAV Antrojo pasaulinio karo metais pavyzdį – pasak jo, po 1941-ųjų Perl Harboro užpuolimo jiems taip pat buvo taikomas griežtas stebėsenos režimas.
Iš tiesų, 1942–1945 metais JAV į internavimo stovyklas uždarė daugiau kaip 125 000 japonų kilmės asmenų.
P. Pavelo atstovė spaudai Marketa Rehakova penktadienį pareiškė, kad jis nesiūlė tokių veiksmų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metu.
„Jis (Pavelas) jokiu būdu neturėjo omenyje internavimo ar persekiojimo“, – naujienų agentūrai AFP teigė ji.
M. Rehakova pažymėjo, kad Čekijos prezidentas šiuo pavyzdžiu siekė parodyti, jog konfliktų metu tam tikroms tautoms taikomos ribojamosios priemonės nėra naujas reiškinys.
Ji pridūrė, kad saugumo tarnybos turėtų skirti daugiau dėmesio Čekijos rusų bendruomenei, nes Maskva ne kartą grasino Čekijai ir Vakarų šalims dėl teikiamos paramos Ukrainai.
„Žinoma, ne kiekvienam asmeniui, bet galimiems rizikos veiksniams“, – nurodė M. Rehakova.
Šis Čekijos prezidento pareiškimas sukėlė ES ir NATO narių rusų bendruomenės pasipiktinimą.
„Tiesą sakant, negaliu susitaikyti su tuo, kad Čekijos prezidentas atvirai siūlo visus Rusijos piliečius laikyti koncentracijos stovyklose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė žurnalistė Marija Pevčich.
Ji pridūrė, kad vietos saugumo tarnybos turėtų taikytis ne į nepriklausomus žurnalistus ir aktyvistus, o į turtingus rusus, turinčius turto Čekijoje.
Buvęs NATO generolas P. Pavelas RFE/RL teigė, kad kol vyksta plataus masto Rusijos invazija, saugumo priemonės rusams turėtų būti daug griežtesnės.
„Visi rusai, gyvenantys Vakarų šalyse, turėtų būti stebimi kur kas labiau nei anksčiau, nes jie yra agresyviai kariaujančios šalies piliečiai“, – sakė Čekijos prezidentas.
„Tokia tiesiog yra karo kaina“, – pridūrė jis.
10,8 mln. gyventojų turinti NATO ir ES narė Čekija Rusijos invazijos laikotarpiu yra suteikusi Kyjivui didelę humanitarinę ir karinę pagalbą. Ji taip pat yra priėmusi beveik pusę milijono karo pabėgėlių iš Ukrainos.
P. Pavelas, kuris sausį buvo išrinktas Čekijos prezidentu, balandžio mėnesį lankėsi Kyjive.
