Buvusios komunistinės Bulgarija ir Rumunija pirmąją naujųjų metų dieną šventė ilgai lauktą prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES). Tuo tarpu pirmininkavimą blokui perėmusi Vokietija įspėjo, kad naujosioms Bendrijos narėms dar reikės įgyvendinti nemažai skausmingų reformų.
Tūkstančiai žmonių Bulgarijos ir Rumunijos gatvėse pasitiko 2007-uosius ir sveikino vieni kitus šalims prisijungus prie Vakarų demokratinių valstybių Bendrijos, kuri dabar vienija 27 valstybes ir turi beveik pusę milijardo gyventojų.
Bulgarijos sostinėje pirmadienį popiet prie Nežinomo kareivio kapo buvo iškelta mėlynos ir aukso spalvos ES vėliava, o prezidentas Georgis Pervanovas pažadėjo, kad šalis bus "stabili, prognozuojama ir pasitikėjimo verta Europos Sąjungos narė".
Bulgarija ir Rumunija nuo pirmadienio turi savo komisarus Europos Komisijoje, kuri yra bloko vykdomoji institucija.
Bulgarija stengsis "sustiprinti Europos Sąjungą...siekdama užtikrinti saugumą tokiame probleminiame ir komplikuotame regione kaip Balkanai", sakė G.Pervanovas.
Rumunijos ministras pirmininkas Calinas Tariceanu (Kelinas Teričanu) sekmadienį kalbėjo apie "priežastį džiūgauti, istorinį momentą, kurio laukta septyniolika metų", praėjusių nuo 1989-ųjų, kai žlugo komunizmas.
ES plėtros komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) Bukarešte taip pat sakė, kad dvi bloko naujokės nusipelnė sveikinimų už įspūdingas reformas, kurias įvykdė, siekdamos sustiprinti demokratiją, modernizuoti ūkį ir užtikrinti efektyvesnį teisingumo sistemos funkcionavimą bei garantuoti didesnę teismų nepriklausomybę.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį įspėjo, kad Bulgarija ir Vokietija dar turi nemažai nuveikti, kad visiškai atitiktų narystės ES kriterijus.
"Šios dvi šalys užbaigė "sugrįžimo" į Europą procesą, kuris prasidėjo kritus geležinei uždangai", - sakė F.W.Steinmeieris, viešėjęs Sofijoje. Jo komentarus vėliau paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
"Mes visi žinome, kad šios šalys vis dar yra integracijos į europines struktūras kelyje. Joms abiem dar reikės nemažai pastangų, kad pasiektų būtiną tolesnę pažangą ", - sakė ministras.
Pirmadienį Vokietija pusmečiui perėmė pirmininkavimą ES.
Bulgarijos ir Rumunijos kelias į ES buvo ilgas ir vingiuotas. Briuselis spaudė abi valstybes pažaboti korupciją bei organizuotą nusikalstamumą ir užtikrinti rinkos ekonomikos funkcionavimą.
Bulgarija ir Rumunija, kurios yra skurdžiausios Bendrijos narės, pirmuosius trejus narystės metus bus griežtai stebimos. Daugiausiai dėmesio bus skiriama labiausiai probleminėms teisingumo ir žemės ūkio sritims.
Kitos narės ir Europos Komisija galės Bulgarijai ir Rumunijai įvesti sankcijas už problemas teisingumo sistemoje, netinkamą ES lėšų panaudojimą ar maisto saugumo standartų nesilaikymą.
Po visą naktį trukusių audringų linksmybių pirmadienį šurmulys Rumunijos gatvėse nurimo. Prisijungimo prie ES proga Bukarešte nebuvo numatyta jokių oficialių renginių.
Tuo tarpu centrinėje Rumunijos dalyje esantis Sibiu miestas rengėsi švęsti, nes drauge su Liuksemburgu tapo 2007 metų Europos kultūros sostine.
Daug rumunų naktį iš sekmadienio į pirmadienį susirinko prie vakarinės sienos su Vengrija, kad pirmieji be jokių suvaržymų, tik su asmens tapatybės kortelėmis patektų kaip "Europos piliečiai" į kaimyninę šalį.
Rumunai ir bulgarai pirmadienį anksti ryte taip pat būriavosi prie vienintelio jų šalis jungiančio tilto per Dunojų ir stebėjo, kaip ardomos pasienio užtvaros.
Tačiau visateisė narystė nepanaikino visų užtvarų.
Būgštaudamos dėl pigios darbo jėgos antplūdžio, Ispanija, Didžioji Britanija, Vengrija, Airija, Prancūzija ir Graikija atsisakė visiškai atverti savo sienas bulgarų ir rumunų darbininkams.
Gruodžio 15-ąją Briuselyje susirinkę Bendrijos lyderiai sutarė kuriam laikui sustabdyti plėtros procesą, pakurstydami nerimą narystės ES siekiančiose Balkanų valstybėse, ypač Kroatijoje, kuri laikoma geriausiai pasirengusia kandidate ir tikisi prisijungti 2010-aisiais.
Tuo tarpu Slovėnija, kuri prie ES prisijungė 2004-aisiais, sausio 1 dieną tapo tryliktąja euro zonos nare ir pirmąja buvusia socialistine valstybe, kurioje apyvartoje pasirodė euras.
