T. Radakinas, kalbėdamas gynybos konferencijoje Londono „Chatham House“ rūmuose, sakė, kad Jungtinė Karalystė „nėra ant karo su Rusija slenksčio. Mes nesiruošiame būti užpulti“.
Tačiau, pridūrė jis, „tai nereiškia, kad negalime sulaukti atakos“.
„Mes jau dabar kasdien patiriame atakas kibernetinėje srityje, – sakė jis. – Galime patirti atsitiktinių atakų kosmose, prieš povandeninius kabelius ir bandymų pažeisti mūsų oro ir jūrų suverenitetą. Labiausiai tikėtinas veikėjas yra Rusija. Mes apie tai aiškiai pasakėme."
Mato Rusijos tikrąjį pajėgumą, bet ruošiamasi „blogajam variantui“
Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO, jis sakė, kad NATO išsiplėtė nuo 30 iki 32 valstybių, „kurių bendras BVP yra dvidešimt kartų didesnis nei Rusijos. O bendras gynybos biudžetas – tris su puse karto didesnis nei Rusijos ir Kinijos kartu sudėjus“.
V. Putinas kare Ukrainos nepasiekė nė vieno iš savo užsibrėžtų tikslų, prarado gausybę karinės technikos ir žmonių.
„Jos (Rusijos) oro pajėgos nesugebėjo kontroliuoti oro. 25 % jos karinio laivyno laivų Juodojoje jūroje nuskandino arba apgadino šalis, net neturinti karinio jūrų laivyno“, – sakė V. Radakinas, turėdamas omenyje Ukrainos laimėjimus Juodojoje jūroje.
„Bet koks rusų puolimas ar įsiveržimas į NATO sulauks triuškinančio atsako“, – paaiškino T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas tai puikiai supranta: „Pagrindinė priežastis, kodėl Putinas nenori konflikto su NATO, yra ta, kad Rusija pralaimėtų. Ir pralaimėtų greitai“.
Nepaisant to, V. Radakinas sakė, kad Rusija gali būti ir pavojingesnė, ir mažiau pajėgi, nei anksčiau manė Vakarai. „Mes ir NATO reaguojame būtent į tą pavojingesnę Rusiją“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
