Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderiai susitarė įkurti institucijas, kurios finansuos infrastruktūros projektus ir ateityje sieks užkirsti kelią ekonomikos krizėms.
„Priėmėme istorinį sprendimą įkurti BRICS banką ir susitarimą dėl atsargų – tai svarbus indėlis, pertvarkant tarptautinio ekonomikos valdymo sistemą“, – renginio šeimininkė Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef) sakė per viršūnių susitikimą šiaurės rytiniame pajūrio mieste Fortalezoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė tuos susitarimus kaip „labai galingą įrankį, siekiant užkirsti kelią naujiems ekonomikos sunkumams“.
Penkios kylančio šalys savo planus dėl tų institucijų įkūrimo pirmąkart atskleidė praeitais metais.
Naujasis plėtros bankas (NPB) savo paskirtimi ir struktūra atkartos Vašingtone įsikūrusį Pasaulio banką, o valiutos atsargų fondas laikomas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) mažesniu atitikmeniu.
„Turime dirbti, kad pagerintume ekonomikos valdymą pasauliniu lygiu, stiprinti besivystančių šalių atstovavimą ir balsą“, – pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).
D.Rousseff dar kartą pareikalavo skubiai perskirstyti balsų struktūrą Tarptautiniame valiutos fonde, kad ji „atspindėtų neabejotiną kylančių šalių svorį“.
Būstinė Šanchajuje
Plėtros banko pradinis kapitalas bus 50 mlrd. JAV dolerių ir galės būti padidintas iki 10 mlrd. dolerių. Jį po lygiai finansuos visos šalys, siekiant užkirsti kelią situacijai, kai viena šalis įgyja didesnę įtaką negu kitos.
Po užsitęsusių derybų dėl banko būstinės vietos, BRICS nutarė įkurdinti ją Šanchajuje. Jo pirmuoju prezidentu taps Indijos, o valdybos pirmininku – Brazilijos atstovas.
Šio banko Afrikos regioninis centras įsikurs PAR, kurios prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) nesugebėjo įtikinti kitų BRICS lyderių įkurdinti plėtros banko būstinę Johanesburge.
Bankas finansuos infrastruktūros ir tvariosios plėtros projektus, sakoma viršūnių susitikimo deklaracijoje.
Naujoji valiutos atsargų institucija – Sąlyginių rezervų fondas (Contingent Reserve Arrangement, CRA) – galės naudoti 100 mlrd. dolerių, kad užkirstų kelią potencialiam ekonomikos nestabilumui, susijusiam su Jungtinių Valstijų sprendimu atisakyti stimuliavimo politikos.
Kinijos indėlis tame fonde bus didžiausias – 41 mlrd. dolerių. Dar po 18 mlrd. dolerių skirs Brazilija, Indija ir Rusija, o PAR – 5 mln. dolerių.
D.Rousseff paliko atvirą galimybę naudoti to fondo lėšas teikiant pagalbą BRICS grupei nepriklausančioms šalims, sakydama, kad blokas bus linkęs „nagrinėti“ bet kokį prašymą iš Argentinos, kuriai gresia nemokumas.
Banko ir fondo statutus dar turės ratifikuoti kiekvienos BRICS šalies parlamentas, kad šios institucijos galėtų pradėti veikti.
Šis viršūnių susitikimas vyksta tuo metu, kai BRICS šalių ekonomikos augimas lėtėja, Šis blokas atstovauja 40 proc. pasaulio gyventojų ir sudaro penktadalį pasaulinės ekonomikos.
