„Brexit“: kaip visa tai vyktų?

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“.

Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“.

Diena po balsavimo

Kad ir koks bus referendumo rezultatas, birželio 24 dieną 10 val. 30 min. (11 val. 30 min. Lietuvos laiku) Briuselyje įvyks specialus ES aukščiausio rango pareigūnų pasitarimas: jame dalyvaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas ir šį pusmetį ES pirmininkaujančių Nyderlandų premjeras Markas Rutte.

Visų 28 ES narių lyderių susitikimas jau yra numatytas kitą savaitę, birželio 28-29 dienomis.

Jei britai nubalsuos už išstojimą, tokie svarbūs ES lyderiai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, tikėtina, skubius susitikimus surengs anksčiau, dar iki suplanuoto viršūnių susitikimo.

REKLAMA

Taip pat tikėtina, kad prieš viršūnių susitikimą įvyks neeilinė Europos Parlamento sesija.

Teisinis pagrindas

Šalies pasitraukimo iš ES procedūra apibrėžta bloko Sutartimis.

Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas yra sakęs, kad jei britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES, jo vyriausybė, vadovaudamasi Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, iškart pradės derybų procesą dėl išstojimo.

2009 metų Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis numato, kad „bet kuri valstybė narė gali nuspręsti pasitraukti iš Sąjungos pagal savo konstitucines nuostatas“.

Tačiau jei D.Cameronas bus priverstas atsistatydinti, tuomet naujoji išstojimo šalininkų vyriausybė, kaip pranešama, galvos apie 50-ojo straipsnio inicijavimo atidėjimą, kad galėtų užsitikrinti geresnį susitarimą.

Septyneri skyrybų metai?

Yra numatytas dvejų metų derybų laikotarpis susitarti dėl išstojimo pagal Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį tvarkos. Jei susitarimas dėl naujos santykių formos nebūtų pasiektas, „Brexit“ įvyktų automatiškai.

Tačiau praktiškai toks procesas greičiausiai truktų gerokai ilgiau. Britanija ir ES galėtų sutarti atidėti pasitraukimą, kol būtų pasiektas geresnis susitarimas, tačiau tokiam atidėjimui būtų reikalingas vienbalsis pritarimas.

D.Tuskas yra perspėjęs, kad kiekvienos iš likusių 27 narių ir Europos Parlamento pritarimui gauti gali prireikti dar penkerių metų, tad iš viso susidarytų septyneri metai.

Europos Komisijos pirmininkas J.-C.Junckeris sakė, kad Britanija būtų „trečioji šalis, dėl kurios mes nebesinertume iš kailio“.

Galutiniam susitarimui, kai jį patvirtintų Europos Parlamentas, būtų reikalingas Europos Sąjungos Tarybos kvalifikuotos daugumos pritarimas.

Dešimtmetis nežinomybės?

Britanijos vyriausybė vasarį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo, kad visiems klausimams išspręsti gali prireikti iki 10 metų.

„Gali būti, kad reikėtų ilgo laikotarpio derybų keliu susitarti dėl: pirma – mūsų pasitraukimo iš ES, antra – dėl būsimų santykių su ES, trečia – dėl mūsų prekybos susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis, tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos Jungtinei Karalystei“, – buvo rašoma atskaitoje.

REKLAMA

„Trumpai tariant, rinkėjų sprendimas pasitraukti iš ES būtų proceso pradžia, o ne pabaiga. Jis gali pradėti dešimtmetį ar ilgiau truksiančią nežinomybę“, – buvo įspėjama dokumente.

Paspartintos išstojimo šalininkų derybos?

„Brexit“ šalininkų stovykla sako, kad sieks paspartinti derybas ir išstoti iš ES iki 2019 metų pabaigos.

Bendruomenių Rūmų pirmininkas Chrisas Graylingas, kuris pritaria išstojimui, laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad Britanija taip pat priimtų įstatymus laisvam ES piliečių judėjimui apriboti dar prieš realų šalies pasitraukimą iš bloko.

Briuselis, kaip pranešama, svarsto priemones Britanijos dalyvavimui ES bendrojoje rinkoje sustabdyti, jeigu ji žengtų tokį žingsnį.

Norvegijos ar Šveicarijos modelis?

Paprasčiausia ir dažniausiai minima galimybė Britanijai būtų prisijungti prie Islandijos bei Norvegijos ir tapti Europos ekonominės erdvės (EEE), kuri užtikrintų prieigą prie bendrosios rinkos, nare.

Tačiau tokiu atveju Londonui tektų toliau paklusti ES taisyklėms, nors jis nebeturėtų jokios įtakos jų formavimui, ir jam tektų toliau mokėti pinigus Briuseliui.

Šveicariškasis modelis yra dar vienas populiarus „Brexit“ šalininkų stovyklos siūlomas variantas, tačiau „mažai tikėtina, kad Britanija pasirinktų šį kelią“, sakė Jeanas-Claude'as Piris, buvęs aukštas ES teisininkas, šiuo metu dirbantis konsultantu.

J.-C.Piris pabrėžė, kad Šveicarijai teko pasirašyti šimtus prekybos susitarimų su ES, ir kad Briuselis vis dar nėra patenkintas tais santykiais.

Tarp kitų variantų yra galimybė pasirašyti su ES susitarimą dėl laisvosios prekybos ar muitų sąjungos, panašų į tą, kokį ES yra pasirašiusi su Turkija. Jei to nepavyktų padaryti, Britanija galėtų būti tiesiog ES prekybos partnere, kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų