JAV parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o respublikonai atsisako pritarti J. Bideno prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. eurų), kol demokratai nenusileidžia jų reikalavimams imtis priemonių migracijai per Meksikos sieną pažaboti.
Dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų lapkritį ši arši abiejų partijų kova tapo dar intensyvesnė ir kelia didelį susirūpinimą Vakarų sąjungininkams – jie baiminasi, kad tai gali pakenkti Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
Atstovų Rūmų ir Senato lyderiams J. Bidenas sakė, kad ilgus mėnesius besitęsianti priešprieša „kelia pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, NATO aljansui ir visam laisvajam pasauliui“, pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas paragino Kongresą skubiai skirti papildomą finansavimą Ukrainai paremti ir aiškiai parodyti JAV ryžtą. Prezidentas taip pat aiškiai pasakė, jog turime veikti dabar, kad išspręstume pasienyje kylančius iššūkius,“ – sakoma pranešime.
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas sakė, kad tai buvo produktyvus susitikimas, tačiau primygtinai reikalavo, kad J. Bidenas daugiau nuveiktų migracijos srityje.
„Privalome reikalauti, kad siena būtų svarbiausias prioritetas. Manau, kad prie šio stalo turime tam tikrą sutarimą“, – po susitikimo žurnalistams sakė jis.
Senato lyderis demokratas Chuckas Schumeris teigė, kad buvo pasiektas platus sutarimas, jog abi partijos turi rasti abiem partijoms tinkamą sprendimą.
„Pats prezidentas ne kartą sakė, kad yra pasirengęs judėti į priekį pasienio klausimu“, – žurnalistams teigė Ch. Schumeris.
Ch. Schumeris ir Senato mažumos lyderis respublikonas Mitchas McConnellas nurodė, kad balsavimas dėl paramos Ukrainai ir imigracijos politikos pakeitimai tampa vis labiau tikėtini, pranešė JAV žiniasklaida.
Kova prieš tironiją
Iš Baltųjų rūmų pusės derybose taip pat dalyvavo J. Bideno personalo vadovas Jeffas Zientsas, nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
J. Bidenas perspėjo, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus naudingas chaosas dėl finansinės paramos Ukrainai, sakydamas, kad tai gali paskatinti Maskvą ir kitus autoritarinius režimus grobti teritorijas.
Demokratas paramą Ukrainai pavertė vienu svarbiausių savo užsienio politikos aspektų ir siekė ja pasinaudoti, kad pagerintų savo kaip pasaulinio lyderio reputaciją, jam vėliau šiais metais sieksiant perrinkimo.
Į didžiulį 110 mlrd. JAV dolerių (101,13 mlrd. eurų) vertės paketą, kurį jis spalį pasiūlė Kongresui, jis įtraukė pagalbą Ukrainai kartu su pinigais, skirtais Izraelio karui su islamistų grupuote „Hamas“, ir Meksikos sienos stiprinimo priemonėmis.
Tuo metu jo tikėtinas varžovas rinkimuose Donaldas Trumpas vadovauja griežtosios linijos respublikonams, siekiantiems, kad nelegali imigracija per Meksikos sieną taptų svarbiausia rinkimų tema, o Ukraina taptų svertu siekiant priversti imtis permainų.
Prie pagalbos blokavimo prisidėjo ir respublikonų nesutarimai, o M. Johnsonas beveik nieko negali pakeisti, nes Atstovų Rūmuose respublikonų persvara yra labai maža, todėl kraštutinių dešiniųjų frakcija kontroliuoja partijos politiką.
JAV įstatymų leidėjai tuo pat metu derasi dėl laikino finansavimo, kad būtų išvengta vyriausybės agentūrų uždarymo penktadienį.
Vėlai trečiadienį Ch. Schumeris pareiškė, kad Senatas dėl šio plano balsuos ketvirtadienio popietę JAV laiku, kad „suteiktų Kongresui laiko tęsti darbą“ rengiant išsamesnį biudžetą.
Ukraina prašo suteikti daugiau pagalbos, kad galėtų atremti Rusijos pajėgas, tačiau po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusiais metais ji susiduria su vis didesniu nuovargiu ne tik Vašingtone, bet ir kitose Vakarų sostinėse.
