Finansų krizė skaudžiai palietė vargingas šalis. Pernai Europos Sąjungos (ES) šalys skyrė 8 proc. daugiau vystymosi pagalbos, nepaisydamos užgriuvusios ekonominės krizės.
Visos kartu ES valstybės narės vargingiausioms pasaulio šalims skyrė 49 mlrd. eurų pagalbą – tai apie 0,4 proc. ES bendrųjų pajamų. Šiomis lėšomis finansuoti įvairiausi projektai, nuo mokyklų ir ligoninių statybos iki naujų kelių tiesimo.
Europos Komisija džiaugėsi tokiu dosnumu ir ragino ES valstybes nares nemažinti šios rūšies išlaidų net ir atėjus sunkmečiui.
„Ekonomikos nuosmukis mums negali būti ir nebus dingstis nesilaikyti duotų pažadų teikti daugiau pagalbos“, – kalbėjo EK Pirmininkas J. M. Barroso.
Besivystančiųjų šalių padėtis jau ir taip pablogėjo dėl per pastaruosius dvejus metus įvykusių maisto produktų ir kuro kainų šuolių. Dabar jas smukdo mažėjančios vartojimo prekių kainos, senkančios tiesioginės užsienio investicijos ir greičiausiai smarkiai sumažėsiantis pervedamų lėšų srautas iš į kitas šalis išvykusių dirbti gyventojų.
Dėl to dar svarbiau, kad šalys donorės laikytųsi savo įsipareigojimų, nors jų pačių ekonomika taip pat patiria sunkumų.
2005 m. ES šalys įsipareigojo iki 2010 m. pagalbą padidinti iki 0,56 proc. nuo bendrųjų pajamų. Kad pasiektų šį tikslą, jos turi skirti apie 69 mlrd. eurų, tačiau nerimaujama, kad mažėjančios mokesčių pajamos ir augantis biudžeto deficitas kai kurias iš jų gali priversti persigalvoti.
Neseniai įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime 20 turtingiausių pasaulio valstybių vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą didinti teikiamą pagalbą taip, kaip numatyta 2001 m. Jungtinių Tautų (JT) valstybių narių patvirtintuose vystymosi tiksluose.
ES pagreitins šiems metams numatytų 4 mlrd. eurų skyrimą. Į šią sumą patenka ir 500 mln. eurų socialinės paramos šalims, patyrusioms nuostolių dėl krentančių pajamų, ir 1 mlrd. eurų šalims, patiriančioms sunkumų dėl didelių maisto produktų kainų.
Kad plėtros fondų pagalba duotų maksimalią naudą, Europos Komisija rekomenduoja ją skirti taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų. Pagalba turėtų būti skiriama greičiau ir atsižvelgiant į dėl krizės pasikeitusius prioritetus.
Vystymosi pagalbos veiksmingumas galėtų padidėti ir dėl artimesnio valstybių narių ir Europos Komisijos bendradarbiavimo. Šiuo metu EK tvarko apie 20 proc. ES skiriamos pagalbos. Likusią dalį tiesiogiai skiria pačios ES valstybės narės.
