Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai penktadienį pasmerkė prezidento George'o W. Busho (Džordžo V.Bušo) sprendimą padidinti karių skaičių Irake ir taip metė simbolinį iššūkį nepopuliariajai jo karo strategijai, kaip manoma, sukelsiančiai įnirtingas kovas dėl papildomų karių finansavimo.
Demokratų vadovaujami Atstovų Rūmai 246 balsais "už" ir 182 "prieš" priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškia paramą jau esančioms Irake amerikiečių pajėgoms, tačiau prieštarauja respublikonų prezidento sprendimui išsiųsti dar 21 500 daugiau kairių saugumui Bagdade ir smurtingoje Anbaro provincijoje palaikyti.
Šis Atstovų Rūmų žingsnis veikiausiai neprivers G.W.Busho imtis kokių nors veiksmų, tačiau šios priemonės šalininkai viliasi priversti prezidentą visiškai pakeisti kursą ir pradėti grąžinti JAV pajėgas iš konflikto, kuriame jau žuvo daugiau nei 3 100 amerikiečių karių, namo.
"Mūsų kariai puikiai padirbėjo, (bet) jie nebegali toliau būti policininkais pilietiniame kare", - teigė respublikonas Walteris Jonesas (Valteris Džounsas), atstovas nuo Šiaurės Karolinos, prisidėjęs prie rezoliucijos kartu su demokratais.
Toliau demokratai ketina ieškoti būdų, kaip neleisti G.W.Bushui panaudoti 93,4 mlrd. dolerių (245,7 mlrd. litų) iš naujajam karui skirtų lėšų ir taip sutrukdyti panaudoti šiuos pinigus karių skaičiui didinti. Keli demokratai tokius ketinimus pasmerkė, pavadinę juos "lėtu" karinės ekonominės veiklos "nukraujavimu".
"Šiandien mes prezidentui sakome, kad "mums reikia naujos krypties", - pasibaigus balsavimui teigė Atstovų Rūmų pirmininkė, demokratė nuo Kalifornijos Nancy Pelosi (Nensi Pelosi).
Senatas, paprastai turintis pirmumo teisę spręsti svarbius užsienio politikos klausimus, įstrigo benarpliodamas procedūrinę painiavą, gaubiančią diskusijas dėl Irako. Senato demokratai šeštadienį dar kartą bandys išsiveržti iš šios aklavietės ir balsuos dėl to, ar svarstyti Atstovų Rūmų parengtą rezoliuciją dėl Irako.
Per beveik ketverius metus trunkantį karą, kuriam sutikimą Kongresas davė 2002 metų spalį, Atstovų Rūmai pirmą kartą oficialiai pareiškė prieštaraujantys G.W.Busho elgesiui. Prieš balsavimą tris dienas vyko diskusijos, savo nuomonę išsakė keli šimtai įstatymų leidėjų.
Rezoliucija buvo priimta kone vienbalsiai: iš 233 Atstovų Rūmuose esančių demokratų prieš ją balsavo du, o iš 201 respublikono - 17, mat daugelis nerimauja, koks politinis likimas jų laukia susiejus likimą su G.W.Bushu. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis amerikiečių prieštarauja sprendimui dėl papildomo karių siuntimo į Iraką.
Respublikonas nuo Misūrio valstijos Roy Bluntas (Rojus Blantas) sakė, kad jo partijoje atskalūnų buvo mažiau nei 40, nors kai kas tikėjosi jų būsiant 60, ir tvirtino, jog dabar demokratams gresia nesutarimai diskutuojant dėl karui skiriamų lėšų apribojimo.
"Šios diskusijos ateitis mus kur kas labiau vienija ir kur kas labiau skaldo juos", - teigė W.R.Bluntas.
Dalis demokratų nuogąstauja, kad sprendimas apriboti skiriamas lėšas gali būti palaikytas nenoru paremti amerikiečių karius.
Rezoliucijos oponentai teigia, kad ją priėmus Irakas liktų atviras "radikaliesiems islamistų teroristams", tokiems kaip tie, kurie atvyksta iš Irano, ir vadiną ją precedento neturinčiu kišimusi į prezidento įgaliojimus vadovauti karui.
