„Galiu netgi teigti, kad karinės strategijos ir moralės požiūriu tai buvo teisėtas taikinys“, – komentuodamas, ar „Nord Stream“ galėtų būti laikomas teisėtu taikiniu, jeigu pasitvirtintų vokiečių tyrėjų teorija, kad Ukraina dalyvavo jį sprogdinant, pasakė K. Wittmannas.
Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad teisinio bylos vertinimo neteikia ir teismų nepriklausomybės nekvestionuoja.
„Nesu teisininkas ir, žinoma, nenoriu abejoti teismų nepriklausomumu. Tačiau jei pažvelgtumėte į aplinkybes, aš buvau vienas iš tų, kurie ryžtingai priešinosi dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui“, – sakė atsargos generolas.
Pasak jo, nepaisant Ukrainos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių įspėjimų, sprendimas nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“ buvo priimtas po to, kai Rusija jau buvo okupavusi Krymą.
„Sprendimas dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ buvo priimtas tuo metu, kai Krymas jau seniai buvo okupuotas. Nepaisant to, žmonės ir toliau tikėjo, kad Rusija gali būti patikima pigių dujų tiekėja, ir vadino šį projektą grynai ekonominiu. Tuo pačiu metu jie užmerkė akis į tai, ką mums ne kartą sakė Baltijos valstybės, Lenkija ir, žinoma, ukrainiečiai: Rusijos akimis žvelgiant tai buvo geopolitinis projektas“, – sakė K. Wittmannas.
Jis taip pat priminė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko poziciją.
„Čia norėčiau pacituoti Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kuris sakė, kad problema yra ta, kad „Nord Stream 2“ buvo nutiestas, o ne ta, kad jis buvo sunaikintas“, – sakė K. Wittmannas.
Tuo pačiu metu jis pripažino, kad svetimo turto sunaikinimas yra rimtas nusikaltimas, tačiau paragino šį atvejį vertinti ir platesniame politiniame Rusijos karo kontekste.
„Žinoma, kito asmens nuosavybės sunaikinimas yra rimtas dalykas. Tačiau turime į tai pažvelgti ir iš politinės bei psichologinės perspektyvos bei paklausti, ar Vokietijos interesais yra pirmąjį nuosprendį dėl „karo nusikaltimo“ Ukrainos kare paskelbti būtent ukrainiečiui – ir dar būtent Vokietijoje?“ – sakė K. Wittmannas.
Jis pažymėjo, kad nežino, kiek veiksmų laisvės šioje byloje turi Vokietijos Federalinė generalinė prokuratūra, taip pat „ar ji privalo prašyti ekstradicijos“.
„Tačiau, atsižvelgiant į Rusijos karo nusikaltimų mastą ir žiaurumą, nemanau, kad būtų priimtina, jog Vokietijos teisingumo sistema daugiausia dėmesio skirtų „Ukrainos karo nusikaltimui“, – sakė K. Wittmannas.
2022 m. rugsėjo 26 d. per sprogimus Baltijos jūroje buvo apgadinti trys iš keturių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. 2026 m. birželį Vokietijos Federalinė generalinė prokuratūra pareiškė kaltinimus Ukrainos piliečiui, buvusiam Ukrainos kariškiui Serhijui K., be kita ko kaltindama jį bendrininkavus įvykdant karo nusikaltimą ir surengiant išpuolį prieš civilinį objektą. Pasak prokuratūros, grupė veikė vykdydama Ukrainos valstybės institucijų nurodymus, siekdama sustabdyti Rusijos dujų tiekimą ir atimti iš Rusijos pajamas, kurios galėtų būti panaudotos karui finansuoti. Suimtas ukrainietis neigia dalyvavęs šiame išpuolyje.
2026 m. liepos mėnesį Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad atlikus tyrimą nebuvo rasta jokių įrodymų, kad Ukrainos valstybinės institucijos ar pareigūnai būtų susiję su šių sprogimų organizavimu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
