Bendras nedidelės Kemerovo srities (pagal gyventojų skaičių ir sukuriamą BVP patenka į Rusijos dvidešimtuką) medicinos įstaigų įsiskolinimas 2018-aisiais pasiekė 1,7 mlrd. rublių (apie 23 mln. eurų), iš kurių 459 mln. yra jau uždelsta skola.
Įsiskolinimas augo jau nuo 2010-ųjų, nes ligoninės ėmė naujas paskolas, siekiant įgyvendinti vyriausybės nurodymus (tuomet V. Putinas laikinai ėjo premjero pareigas) dėl užmokesčio gydytojams kėlimo. Regiono sveikatos apsaugos departamento viršininko pavaduotoja Jelena Malyševa pažymėjo, kad nuo 2012-ųjų, kuomet į prezidento postą vėl grįžo V. Putinas ir pateikė savo „ukazus“, šis klausimas tapo prioritetiniu, o kitoms reikmėms teko imti kreditus.
J. Malyševa paaiškino, kad ligoninės buvo nepasiruošusios įgyvendinti Rusijos prezidento įsaką: „Nebuvo apskaičiuotas pajamų ir išlaidų balansas, nebuvo atsisakyta neefektyvių išlaidų, nebuvo šio suvokimo ir pas vyr. gydytojus – nėra jo ir iki šiol“.
Kemerovo valdžia iš šios nelengvos krizės tikisi išbristi „per artimiausius 3-4 metus“. Siūloma vykdyti „sistemos reorganizaciją“, kitaip tariant – jungti ligonines, kad būtų mažinamos išlaidos ir nereiktų atleidinėti darbuotojų.
Tiesa, „Kommersant“ šaltiniai regione pridūrė, kad daugelis gydytojų „sėdi ant lagaminų“, nes laukia atlyginimų mažinimų ir atleidimų dėl neišvengiamos optimizacijos. Jau dabar pacientai, kurie gali, renkasi privačias klinikas, nes miesto ligoninėse trūksta personalo.
2012-aisiais Vladimiras Putinas, vos tapęs naujai išrinktu prezidentu, pasirašė „Gegužės įsakymus“. 2017-aisiais Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kad nurodymas padidinti biudžetininkams, įskaitant ir medikus, atlyginimus yra neįvykdytas.