Artimieji Rytai. Artimieji Rytai grimzta į chaosą: įsikišo ir Putinas

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper šaukia krizinį susitikimą su tarptautiniais partneriais dėl Irano blokuojamo Hormuzo sąsiaurio. Britų premjeras Keiras Starmeris spaudos konferencijoje sakė, kad partneriai susitiks dar šią savaitę.

„Apsvarstysime visas įmanomas diplomatines ir politines priemones, kurių galime imtis, kad atkurtume laivybos laisvę, užtikrintume įstrigusių laivų ir jūrininkų saugumą ir atnaujintume gyvybiškai svarbių prekių transportą“, – kalbėjo K. Starmeris. Žinių portalas „Politico“, remdamasis vyriausybės šaltiniu, pranešė, kad susitikimas planuojamas ketvirtadienį.

Irano vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados padariniai ekonomikai yra didžiuliai. Nuo tada, kai Izraelis ir JAV vasario 28 d. pradėjo karą, laivyba ten praktiškai sustojo.

Prieš prasidedant žydų Pesacho šventei, Iranas smarkiai raketomis atakavo Izraelį. Liudininkų teigimu, vien tik Tel Avive šešis kartus per valandą gaudė raketų pavojaus signalas. 

„The Times of Israel“, remdamasis kariuomene, pranešė, kad tai buvo didžiausia Irano raketų salvė prieš Izraelį nuo karo pradžios. Į centrinę Izraelio dalį buvo paleista apie 10 balistinių raketų. Daugumą jų oro gynyba numušė. Kelioms raketoms buvo leista nukristi atvirose teritorijose. Izraelio kariuomenė pareiškė pradėjus atakas prieš dešimtis „teroro taikinių“ Teherano centre.

Žydai visame pasaulyje trečiadienio vakarą pradeda švęsti savaitę truksiančią Pesacho šventę. Ji primena Izraelitų išėjimą iš Egipto ir išsivadavimą iš vergijos. 

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pareiškė, kad strateginis Hormuzo sąsiauris liks uždarytas šalies priešams.

Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nurodė, jog paliaubas svarstytų tik tuo atveju, jei sąsiauris būtų vėl atvertas.

„Padėtį Hormuzo sąsiauryje tvirtai ir dominuojančiai kontroliuoja Islamo revoliucijos gvardijos korpuso jūrų pajėgos“, – sakoma valstybinės televizijos transliuotame Gvardijos pranešime.

Jame priduriama, kad sąsiauris „nebus atvertas šios tautos priešams“.

D. Trumpas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Iranas paprašė paliaubų ir kad JAV jas svarstys, jei Hormuzo sąsiauris bus atvertas laivybai.

Su Prancūzija nebuvo konsultuotasi dėl karo Irane ir ji jame nedalyvauja, pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po to, kai JAV lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sukritikavo šią šalį teigdamas, kad ji draudžia skristi per savo teritoriją lėktuvams, gabenantiems karinius reikmenis konfliktui.

„Tai visiška tiesa, kad Prancūzija, su kuria nebuvo konsultuotasi ir kuri nėra šio Jungtinių Valstijų bei Izraelio pradėto karinio puolimo dalis, jame nedalyvauja“, – interviu Japonijos transliuotojui NHK trečiadienį pareiškė Japonijoje viešintis E. Macronas.

Jis pridūrė, kad tokios pozicijos Prancūzija laikosi nuo „pirmosios karo dienos“.

JAV prezidentas antradienį užsipuolė Prancūziją, teigdamas, kad Paryžius „visiškai nepadeda“ JAV ir Izraelio kare su Iranu.

„Prancūzija neleido lėktuvams, skrendantiems į Izraelį ir pakrautiems karine įranga, skristi per Prancūzijos teritoriją. Prancūzija VISIŠKAI NEPADEDA kovojant su Irano Skerdiku, kuris buvo sėkmingai pašalintas!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.

Prancūzijos prezidentūra vėliau antradienį pareiškė esanti nustebusi dėl JAV prezidento pažertos kritikos Prancūzijai ir pabrėžė, kad šalies pozicija dėl JAV karinių lėktuvų skrydžių virš jos teritorijos nepasikeitė.

„Prancūzija nuo pat pirmos dienos nepakeitė savo pozicijos“, – pažymėjo prezidentūra.

„Esame nustebę dėl šio įrašo“, – pareiškė Eliziejaus rūmai, turėję omenyje D. Trumpo antradienį paskelbtą įrašą socialiniuose tinkluose.

Kitaip nei Ispanija, Prancūzija nėra oficialiai paskelbusi draudimo konflikto veiksmuose dalyvaujantiems JAV orlaiviams skristi virš savo teritorijos.

Kovo pradžioje Prancūzijos kariuomenė pranešė, kad JAV kariniams paramos lėktuvams buvo leista naudotis oro baze Prancūzijos pietuose, ir pridūrė, jog turi „visiškas garantijas“, kad jie nedalyvauja smūgiuose Iranui.

Bagdade pagrobta amerikiečių žurnalistė prieš kelias dienas iki pagrobimo buvo įspėta apie jai gresiančius pavojus, tvirtina JAV ir Irako pareigūnai.

Shelly Renee Kittleson (Šeli Renė Kitlson), laisvai samdoma žurnalistė, kuri daug metų dirbo Irake ir Sirijoje, antradienį buvo pagrobta Irako sostinės gatvėje ir iki šiol nerasta.

Pasak Irako pareigūnų, žurnalistė kovo pradžioje bandė patekti į Iraką iš Sirijos, tačiau nebuvo įleista į šalį, nes neturėjo žurnalistės darbo leidimo. Jų teigimu, priimant sprendimą ją apgręžti taip pat buvo atsižvelgta į saugumo problemas, susijusias su „karo eskalacija ir raketų paleidimu virš Irako oro erdvės dėl karo su Iranu“.

Vėliau ji visgi įvažiavo į šalį, gavusi 60 dienų galiojančią vienkartinę vizą į Iraką, išduotą tam, kad kaimyninėse šalyse įstrigę užsienio piliečiai galėtų „tranzitu per Iraką pasiekti savo gimtąsias šalis naudodamiesi prieinamais transporto maršrutais“, sakė pareigūnai.

Anot jų, Sh. R. Kittleson į Bagdadą atvyko kelios dienos prieš pagrobimą ir buvo apsistojusi viename sostinės viešbučių.

Pasak Irako ministro pirmininko patarėjo Husseino Alawi (Huseino Alavio), „Irako saugumo ir žvalgybos tarnybos atidžiai stebi šį incidentą“.

Jis pažymėjo, kad vienas asmuo, įtariamas dalyvavus pagrobimo sąmoksle, buvo sulaikytas ir šiuo metu yra apklausiamas.

Irako saugumo pajėgos persekiojo žurnalistės pagrobėjus ir sulaikė vieną įtariamąjį po to, kai jo vairuojamas automobilis pateko į avariją, tačiau kiti pagrobėjai su žurnaliste sugebėjo pabėgti antruoju automobiliu.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Irako žvalgybos pareigūnas sakė, jog Irako institucijos mano, kad ji laikoma Bagdade, ir bando ją surasti bei užtikrinti jos išlaisvinimą.

Jis sakė, kad institucijos „turi informacijos apie pagrobėjus“, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių.

JAV pareigūnai įtaria, kad Sh. R. Kittleson pagrobė „Kataeb Hezbollah“ – glaudžius ryšius su Teheranu palaikanti ir į Vašingtono juodąjį sąrašą įtraukta įtakinga šiitų grupuotė, kuri buvo įtariama ankstesniais užsieniečių pagrobimais.

Ši grupuotė neprisiėmė atsakomybės už pagrobimą, o Irako vyriausybė viešai nieko nepasakė apie tai, kokiai grupuotei galėtų priklausyti pagrobėjai.

Irako žvalgybos pareigūnas teigė, kad prieš žurnalistės pagrobimą irakiečiai buvo susisiekę su JAV pareigūnais, norėdami pranešti apie iškilusį konkretų jos pagrobimo, kurį esą planuoja su Iranu susijusios grupuotės, pavojų.

JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas viešiesiems reikalams Dylanas Johnsonas (Dilanas Džonsonas) socialiniame tinkle „X“ antradienį parašė, kad „Valstybės departamentas anksčiau įvykdė savo pareigą įspėti šį asmenį apie jam kylančias grėsmes“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas sakė: „Su ja buvo ne vieną kartą susisiekta, įspėjant apie jai kylančias grėsmes.“ Anot jo, apie tai žurnalistė buvo įspėta net pagrobimo išvakarėse.

Agentūros „The Associated Press“ gautame stebėjimo kamerų įraše, regis, užfiksuotas žurnalistės pagrobimo Bagdade momentas.

Įraše matyti, kaip du vyrai priartėja prie gatvės kampe stovinčio asmens ir įstumia jį į automobilio galą. Atrodo, kad prieš vyrams įsėdant į automobilį ir jam nuvažiuojant, trumpai grumiamasi dėl automobilio durų uždarymo.

Per smūgius Teheranui trečiadienio rytą Irano sostinėje apgadintas buvęs JAV ambasados pastatas. Apie tai  pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Esą kol kas nėra aišku, kam tenka atsakomybė už ataką. Irano naujienų agentūros „Mehr“ įrašuose buvo matyti aplinkiniame kvartale Teherano centre apgadinti pastatai, išdužę langų stiklai ir nuolaužos.

Per kitas JAV ir Izraelio atakas šalies centrinėje ir pietinėje dalyse, anot iranečių žiniasklaidos, smogta plieno gamykloms, apgadinti gamybos įrenginiai.

Remiantis pirmaisiais vertinimais, tai buvo „intensyvios atakos, padariusios reikšmingos žalos“ Mobarakeho plieno komplekse centrinėje Isfahano provincijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Fars“. Apie „žalą ir nuostolius“ taip pat pranešama dukterinėje įmonėje „Sefid Dasht Steel“ pietvakarinėje Čeharmehalio ir Bachtiarijos provincijoje.

Irano revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad savaitgalį įvykdė raketų ir dronų atakas prieš aliuminio gamyklas Bahreine bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taikydamasi į pramonės objektus, susijusius su JAV kariuomene. Plienas yra būtinas pramoninei ir karinei gamybai, įskaitant raketas, dronus bei laivus.

JAV ir Izraelis sudavė smūgių plieno gamyklų kompleksams centrinėje ir pietvakarinėje Irano dalyje, kurių metu buvo apgadinti gamybos cechai, trečiadienį pranešė Irano žiniasklaida.

„Pirminiu vertinimu, buvo įvykdyti didelio masto išpuoliai, kurių metu buvo smarkiai apgadinti ar sunaikinti gamybos cechai“, esantys vienos iš didžiausių Irano įmonių – „Mobarakeh Steel Company“ – komplekse, įsikūrusiame centrinėje Isfahano provincijoje, cituodama įmonės paskelbtą informaciją pranešė naujienų agentūra „Fars“.

Ji pridūrė, kad naujieji išpuoliai įvyko antradienio vakarą – buvo smogta kompleksui Isfahane, taip pat bendrovei „Sefid Dasht Steel“ – vienai iš minėtosios korporacijos dukterinių įmonių, esančiai pietvakarių Čaharmahalo ir Bachtiaro provincijoje, kuri „patyrė žalą ir nuostolius“.

Isfahano kompleksas buvo užpultas ir penktadienį, kai buvo suduota smūgių įmonės „Khuzestan Steel“ gamykloms pietvakarių Irane.

Irano revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė, kad savaitgalį surengė raketų ir dronų antskrydžius, kurių taikiniu buvo aliuminio gamyklos Bahreine ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose – gvardiečių teigimu, su JAV kariuomene susiję pramonės objektai.

Plienas yra strategiškai svarbi medžiaga, būtina pramoninei ir karinei gamybai, įskaitant raketų, dronų ir laivų gamybą.

Iranas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu kariauja nuo vasario 28 d., kai per smūgius buvo nužudytas šalies aukščiausiasis lyderis ir kilo konfliktas, kuris po to išplito po visą regioną.

Trečiadienį, praėjus mėnesiui nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, benzino kainos Jungtiniuose Arabų Emyratuose trečiadienį pakilo daugiau nei 30 procentų, o dyzelino – net 72 procentais.

JAE kuro kainų komiteto nustatytos mėnesio kainos balandžio mėnesiui benziną pabrangino 31-33 proc., o aukščiausios kokybės benzinas kainuoja 3,39 JAE dirhamo (0,92 JAV dolerio). Dyzelinas, kurį dažniausiai naudoja sunkvežimiai ir autobusai, pabrango iki 4,69 dirhamo (1,28 JAV dolerio) už litrą.

Kitoje Hormuzo sąsiaurio pusėje esantis Iranas nuo vasario 28 d. kasdien vykdo dronų ir raketų atakas prieš JAE – didžiąją naftos gamintoją. Dėl Irano atakų grėsmės sąsiauris iš esmės yra uždarytas, dėl ko smarkiai pabrango nafta ir dujos.

Benzinas pabrango ir kitose Persijos įlankos šalyse. Kuveite, kitoje OPEC naftos gamintojoje, aukščiausios rūšies benzinas balandžio mėnesį pabrango 12,5 proc., o Katare standartinis benzinas pabrango 7,9 proc.

JAV ir Izraelio smūgiai trečiadienį kliudė centriniame bei pietvakariniame Irane esančius plieno kompleksus ir padarė žalos gamybos padaliniams, pranešė Irano žiniasklaida.

Centrinėje Isfahano provincijoje esančiame „Mobarakeh Steel Company“ komplekse, kuris yra vienas didžiausių šalyje, pirminiais vertinimais, užfiksuotos masinės atakos, padaryta didelė žala ir sugriauti gamybos padaliniai, cituodama bendrovės pareiškimą pranešė naujienų agentūra „Fars“.

Agentūra pridūrė, kad pietvakarinėje Čahar Machalo ir Bachtiari provincijoje esanti viena iš bendrovės dukterinių įmonių „Sefid Dasht Steel“ taip pat „patyrė žalos ir nuostolių“.

 Trečiadienį anksti ryte smūgiai sukrėtė teritoriją šalia buvusios JAV ambasados Teherane, per išpuolį buvo apgadintos kai kurios pastato sienos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Naujienų agentūros „Mehr“ paskelbtoje kitoje vaizdo medžiagoje matomi smūgių padariniai Teherano centre. Teritorijoje netoli pastato apgadintos parduotuvės, išdaužyti langai ir išmėtytos nuolaužos.

Vaizdo įraše matyti, kad apgadinta buvusios ambasados, kuri dabar yra paversta muziejumi „Šnipų irštvos“ pavadinimu, siena.

Kol kas neaišku, į kokį konkretų taikinį šioje vietovėje buvo nutaikytas smūgis.

Antiamerikietiškomis freskomis išmargintas kompleksas tapo dešimtmečius trunkančio Irano ir JAV priešiškumo simboliu.

Iranas kariauja su JAV ir Izraeliu nuo vasario 28 dienos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo pirmojoje kalboje, kurioje paskelbė apie ataką prieš Iraną, užsiminė apie ilgalaikį Teherano ir Vašingtono priešiškumą.

JAV ir Iranas nepalaiko diplomatinių santykių nuo 1980 metų. Vašingtonas nutraukė ryšius per įkaitų krizę, kilusią po Islamo revoliucijos, per kurią buvo nušalintas Vakarų remiamas šachas Mohammadas Reza Pahlavi.

Krizė prasidėjo 1979 metų lapkritį, kai Islamo Respublikos įkūrėjui ajatolai Ruhollah Khomeini ištikimi studentai šturmavo JAV ambasadą ir 444 dienas įkaitais laikė 52 amerikiečius.

Jie reikalavo, kad Vašingtonas išduotų nušalintąjį šachą, kuris tuo metu buvo gydomas JAV.

Vyriausybės šalininkai Irane kasmet lapkritį renkasi šioje vietoje paminėti metinių.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį pavadino NATO „pačiu efektyviausiu kariniu aljansu, kokį tik yra matęs pasaulis“.

Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pažėrė kritikos šiai organizacijai.

„Jis saugojo mus daugelį dešimtmečių ir mes esame visiškai įsipareigoję NATO“, – spaudos konferencijoje sakė K. Starmeris.

Kiek anksčiau D. Trumpas JK laikraščiui „The Daily Telegraph“ pareiškė, kad NATO yra „popierinis tigras“ ir kad jis labai rimtai svarsto JAV pasitraukimo iš Aljanso galimybę.

 Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad 14 žmonių, įskaitant 11 metų mergaitę, buvo sužeisti per raketų ataką, dėl kurios kariuomenė kaltina Iraną, o policija teigė, kad ji padarė žalos keliose vietose.

Kariuomenė teigė, kad pirmą kartą per maždaug 20 valandų „identifikavo raketas, paleistas iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją“, o visame centriniame Izraelyje veikė oro pavojaus sirenos.

Mažiau nei po valandos pasirodė dar vienas įspėjimas apie atskriejančias raketas, dėl jo, pasak kariuomenės Vidaus fronto vadovybės, pavojaus signalai skambėjo didelėje šiaurinės ir centrinės Izraelio teritorijos dalyje.

„Greitosios pagalbos medikai ir paramedikai teikia medicininę pagalbą ir evakuoja į ligonines 14 nukentėjusiųjų“, – sakoma „Magen David Adom“ greitosios medicinos pagalbos tarnybos pranešime. Tarp nukentėjusiųjų – ir 11 metų mergaitė, kurią sunkiai sužalojo skeveldros.

Tarnyba teigė, kad 13 metų berniuko ir 36 metų moters, kuriuos taip pat sužeidė skeveldros, būklė yra vidutinio sunkumo, o dar 11 nukentėjusiųjų būklė yra „lengva“. Ji nenurodė, keliose vietovėse žmonės buvo sužeisti.

Policija pranešė apie nuostolius keliose vietose Izraelio centrinėje dalyje ir pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti raketos nuolaužos ant kelio.

Izraelio žiniasklaida teigė, kad per ataką buvo panaudota kasetinė amunicija, kuri sprogsta ore ir išbarsto antrinius sprogmenis didelėje teritorijoje.

Iranas ir Izraelis jau anksčiau kaltino vienas kitą kasetinių bombų naudojimu.

Izraelio oro pajėgos nuo karo, pradėto kartu su Jungtinėmis Valstijomis, pradžios Irane surengė daugiau kaip 800 smūgių, trečiadienio rytą pranešė kariuomenė.

Kariuomenė nurodė, kad per atakas buvo panaudota apie 16 tūkst. įvairių šaudmenų, ir pridūrė, jog kartu su žvalgybos tarnybomis tęs „tikslinius smūgius“ prieš Irano „teroristinį režimą“.

Tuo metu plataus masto smūgių banga, nukreipta į infrastruktūros objektus, susijusius su Irano valdžios aparatu, buvo užbaigta, pažymėjo kariškiai.

Karas tęsiasi jau penktą savaitę.

Popiežius Leonas XIV antradienį pareiškė besitikintis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Prieš artėjančias Velykas pontifikas paragino sustabdyti smurtą.

„Man sakė, kad prezidentas D. Trumpas neseniai pareiškė norintis užbaigti karą. Tikėkimės, kad jis ieško išeities, tikėkimės, kad jis ieško būdų sumažinti smurto ir bombardavimų mastą“, – žurnalistams sakė popiežius, išvykdamas iš savo rezidencijos Kastel Gandolfe, esančiame netoli Romos, į Vatikaną.

Pasak popiežiaus, tai „būtų reikšmingas indėlis šalinant neapykantą, kuri kuriama ir nuolat auga Artimuosiuose Rytuose bei kitur“.

„Aš tikrai ir toliau raginsiu visus pasaulio lyderius sakydamas: „Grįžkite prie derybų stalo dialogui, ieškokime problemų sprendimų“, – kalbėjo 70 metų amžiaus amerikietis pontifikas.

Artėjant krikščioniškai Velykų šventei, Leonas XIV sakė, kad „tai turėtų būti švenčiausias, sakraliausias laikas per visus metus“.

„Tai ramybės metas, gilių apmąstymų metas, tačiau, kaip visi žinome, pasaulyje daugelyje vietų ir vėl matome tiek daug kančių, tiek daug mirčių, net nekaltų vaikų“, – postulavo popiežius.

Mes nuolat raginame siekti taikos, bet, deja, daugelis žmonių nori skatinti neapykantą, smurtą ir karą“, – teigė jis.

Popiežius ruošiasi sekmadienį pirmą kartą kaip pontifikas švęsti Velykas.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad ankstyvą trečiadienio rytą šalies oro gynyba atrėmė raketą, paleistą iš Jemeno, kur Irano sąjungininkai hučiai pastarosiomis dienomis tvirtino vykdantys atakas prieš Izraelį.

Kariuomenės pranešime sakoma, kad Izraelio pajėgos „nustatė, kad iš Jemeno paleista raketa link Izraelio teritorijos, oro gynybos sistemos veikia, kad užkirstų kelią grėsmei“, o vėliau paskelbta, kad gyventojams „leidžiama palikti saugomas erdves visoje šalyje“.

Izraelio žiniasklaida teigė, kad raketa buvo perimta, o pranešimų apie aukas ar padarytą žalą negauta.

Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai pareiškė savaitgalį surengę raketų ir dronų atakas, nukreiptas prieš Izraelį – pirmąsias per dabartinį karą.

Izraelio kariuomenė pirmadienį taip pat pranešė, kad buvo perimti du iš Jemeno paleisti dronai.

Hučių sukilėliai iš Jemeno potencialiai gali sutrikdyti laivybą Raudonąja jūra, kaip jie tą darė Izraelio karo Gazos Ruože įkarštyje.

Anksčiau hučiai yra grasinę laivybai Raudonąja jūra ir Bab el Mandebo sąsiauriu, kur laivai turi plaukti netoli Jemeno krantų.