JAV kariai iš vadovybės sulaukė neįprasto prašymo: „Ieškome naujų būdų jį nubausti“
Dalis JAV karių elektroniniu paštu gavo laišką iš aukšto rango karininko JAV karinės vadavietėje, vykdančioje prezidento Donaldo Trumpo karą su Iranu, kuriame prašoma pasidalyti kūrybingomis idėjomis Teheranui nubausti, rašo CNN.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Po Trumpo pareiškimo – Irano atsakas: ar derybos išties vyksta?
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau su Omanu kalbamasi dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio valdymo.
„Šiuo metu nesiderame su Jungtinėmis Valstijomis. Mūsų derybos vyksta su Omanu, siekiant užtikrinti saugų plaukimą Hormuzo sąsiauriu“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis sekmadienį pranešė, kad Iranas ir Omanas yra arti susitarimo dėl naujo jūrų maršruto per Hormuzo sąsiaurį, atskiro nuo esamų koridorių.
„Dabar ketiname pasiekti susitarimą dėl abiem pusėms priimtino maršruto – nei šiaurinio, nei pietinio, – bet tokio, kuris gerbtų abiejų pusių suverenias teises ir saugotų mūsų nacionalinius interesus bei saugumą“, – anksčiau interviu valstybinei televizijai sakė E. Baqaei.
JAV vadovas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis susitarė susilaikyti nuo naujų smūgių Iranui, su sąlyga, kad bus greitai pasiektas susitarimas užbaigti konfliktą; Irano žiniasklaida tai neigė.
Irano užsienio reikalų ministerijos paneigimas pasirodė po to, kai JAV prezidentas pareiškė atidėjęs naujus smūgius šiitiškai respublikai, siekdamas suteikti erdvės diplomatinėms pastangoms – tai jau įprastas šio konflikto modelis.
Vašingtonas ir Teheranas kariauja nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelis surengė netikėtus smūgius Iranui, nors su pertrūkiais vykdoma diplomatija lėmė ir kelis santykinės ramybės laikotarpius.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pagrasino Iranui smogti „labai stipriai“. Jis, kaip pranešama, svarstė galimybę atnaujinti atakas, įskaitant smūgius energetikos infrastruktūrai.
Visgi šeštadienį prezidentas atsitraukė nuo šio grasinimo, pareiškęs, kad susitarimo „parametrai“ jau yra suformuluoti.
Hormuzo sąsiauris yra vienas pagrindinių nesutarimus keliančių klausimų siekiant užbaigti karą. Iranas trukdo laivams plaukti šiuo svarbiu prekybos koridoriumi ir apšaudo komercinius laivus.
Prieš karą per sąsiaurį buvo galima plaukti laisvai, tačiau dabar Iranas siekia išlaikyti kontrolę ir rinkti muitus, o JAV tai atmeta.
„Tai prasideda rytoj“
Sekmadienį D. Trumpas žurnalistams sakė, kad naujose derybose su Iranu bus kalbama apie Hormuzo sąsiaurį ir Irano denuklearizaciją.
Konflikto pradžioje JAV prezidentas teigė, kad karas yra būtinas siekiant suvaldyti Irano branduolinę programą. Vakarų valstybės kaltina Iraną siekiu sukurti atominę bombą, nors Teheranas tvirtina, kad jo programa yra visiškai civilinio pobūdžio.
„Dabar mes su jais kalbamės derybų forma. Tai prasideda rytoj po pietų“, – sekmadienį žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, nepateikdamas detalių apie susitikimo vietą ar dalyvius.
Prezidentas teigė, kad Iranas, taip pat JAV partnerės Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Kataras prašė jo susilaikyti nuo tolesnių smūgių, kurie, anot jo, būtų buvę „didžiausia ataka nuo Antrojo pasaulinio karo“.
Irano žiniasklaida paneigė, kad Teheranas prašė D. Trumpo nesuduoti smūgių.
D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad susitarimas užbaigti karą yra arti, tačiau kovos vis atsinaujindavo. Ir anksčiau jis skelbdavo apokaliptinius įspėjimus Teheranui, tačiau vėliau atsitraukdavo, teigdamas, kad vyksta diplomatinis procesas.
Praėjusį mėnesį žlugo ankstesnis paliaubų susitarimas tarp šių priešų. Pagal jį turėjo būti atvertas Hormuzo sąsiauris laivams, gabenantiems gyvybiškai svarbų energijos eksportą iš Persijos įlankos regiono pasaulio ekonomikai.
Prie Omano krantų užfiksuotas sprogimas šalia tanklaivio
Jungtinės Karalystės (JK) jūrų prekybos operacijų centras (UKMTO) sekmadienį pranešė, kad vieno tanklaivio, plaukusio netoli Omano krantų, kapitonas išgirdo sprogimą šalia laivo.
Pasak UKMTO, laivas ir įgula yra saugūs. Kapitonas yra aukščiausias pareigūnas naftos tanklaivyje.
Incidentas įvyko už 20 jūrmylių (37 kilometrų) į šiaurės rytus nuo Chasabo miesto Omane, pridūrė stebėsenos tarnyba.
UKMTO rekomendavo laivams plaukti atsargiai ir pranešti apie bet kokią įtartiną veiklą.
Šis pranešimas pasirodė Irano institucijoms sekmadienį paskelbus, kad šalis yra arti susitarimo su Omanu dėl naujo maršruto per Hormuzo sąsiaurį. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV atšaukė didelio masto smūgius, siekdamos suteikti galimybę diplomatijai.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilas Baqaei (Esmailas Bagajis) valstybinei televizijai teigė, kad susitarimas su kitoje sąsiaurio pusėje esančiu Omanu dėl naujo maršruto yra beveik pasiektas.
Visgi jis pabrėžė, kad toks susitarimas nereiškia sąsiaurio atidarymo.
Iš Trumpo – pareiškimas apie naujas derybas su Iranu: reaguoja ir naftos kainos
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujas derybas su Iranu, kuriomis bus siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir atverti Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį Azijos rinkose prasidėjus prekybai smarkiai nukrito naftos kainos.
Karas, kuris prasidėjo vasario pabaigoje, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpuolė Iraną, sukėlė staigius naftos kainų svyravimus, mat jo metu Hormuzo sąsiauris – gyvybiškai svarbus pasaulinio naftos ir dujų tiekimo maršrutas – buvo faktiškai uždarytas.
Sekmadienį, maždaug 22:50 val. Grinvičo laiku, tarptautiniu etalonu esančios Šiaurės jūros naftos „Brent“, kurios pristatymo terminas yra rugsėjo mėnuo, barelio kaina sumažėjo 4,69 proc. iki 83,81 JAV dolerio.
Jos amerikietiškojo atitikmens – naftos „West Texas Intermediate“ – kaina nukrito 4,67 proc. ir pasiekė 80,72 JAV dolerio.
D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad pirmadienį prasidės naujos derybos su Iranu, o pirma, siekdamas susitarimo, atšaukė didelio masto smūgius Islamo Respublikai.
„Šiuo metu mes su jais bendraujame derybų forma. Jos prasidės rytoj popiet“, – sakė jis, daugiau informacijos apie derybų vietą ar dalyvius nepateikdamas.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV atšaukė didelio masto smūgius, Iranas sekmadienį pareiškė, kad netrukus su Omanu turėtų pasiekti susitarimą dėl naujo maršruto per Hormuzo sąsiaurį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas kaip reikiant įniršo: siūlo 2 kelius
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį smarkiai supyko, kai Iranas paneigė, kad vyksta derybos su Jungtinėmis Valstijomis, ir socialiniame tinkle pareiškė, kad JAV karinė blokada tęsis tol, kol bus pasiektas „susitarimas arba visiška kapituliacija“.
Trumpas pavadino Iraną „dviveidžiu“ už tai, kad šis „atvirai ir išdidžiai“ pareiškė, jog derybos nevyksta, ir parašė: „Nesvarbu, ar Iranas nori tai pripažinti, ar ne, mes iš tiesų kalbame apie problemos, kurios priežastimi jie patys buvo pastaruosius dešimtmečius, sprendimą.“
Trumpo pareiškimas platformoje „Truth Social“ pasirodė po to, kai Iranas pareiškė, kad tiesioginės derybos su Vašingtonu nevyksta, nors D. Trumpas tvirtino, kad jos vyks, kai savaitgalį atšaukė grasinimą smarkiai bombarduoti Iraną, remdamasis, kaip jis sakė, regiono valstybių ir Teherano prašymais.
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad vienintelės derybos, kurias ji veda, yra su Omanu, siekiant aptarti planus dėl kontrolės pasidalijimo Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame pasaulinės energijos išteklių prekybos kelyje.
D. Trumpas tvirtino, kad Iranas paprašė derybų – „kai kas sakytų, kad „maldavo“ – tačiau dabar skleidžia „įprastus savo plepalus“ apie Hormuzo kontrolę.
Sąsiaurį, pasak D. Trumpo, „jau visiškai kontroliuoja Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir mūsų „blokada“ arba, kaip kai kas sako, „Jungtinių Valstijų plieninė siena!“ Niekas nepatenka į Iraną, nebent mes to norėtume, ir niekas nepateks, kol nebus pasiektas susitarimas arba visiška kapituliacija.“
D. Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo karą prieš Iraną vasario 28 d.
Tarp pradinių tikslų buvo šalies branduolinės pramonės bei raketų sunaikinimas, taip pat parama visuotiniam sukilimui prieš vyriausybę.
Praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams, Iranas vis dar gali leisti raketas ir dronus į JAV bei sąjungininkų taikinius regione ir išlaiko savo sodrinto urano atsargas.
Be to, nepaisant JAV spaudimo, Irano atakos prieš laivus Hormuzo sąsiauryje smarkiai sutrikdė pasaulinę energijos prekybą, suteikdamos Teheranui naują stiprią kortą šioje konfrontacijoje.