Izraelis: Iranas po 2 savaičių smūgių nebėra toks pats
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelio smūgiai Iranui yra skirti galutinai nutraukti jo branduolinius projektus, rašo „Sky News“.
Izraelio kariuomenė skelbia pradėjusi naują plataus masto smūgių bangą Teherane
Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienio vakarą pradėjo naują smūgių bangą Teherane, tęsdama savo kampaniją prieš Iraną jau 13-ą dieną.
„IDF ką tik pradėjo plataus masto smūgių bangą, nukreiptą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą visame Teherane“, – teigė kariuomenė.
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo šios šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, vėliau išplitęs po visus Artimuosius Rytus. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione.
Iranas skelbia žinią: šalys gali naudotis Hormūzo sąsiauriu su viena sąlyga
Daug laivų gali naudotis Hormūzo sąsiauriu, jei suderina veiksmus su Irano kariniu jūrų laivynu, teigia Teheranas.
Kai kurie laivai vis dar gali plaukti per Hormūzo sąsiaurį, jei iš anksto suderina savo veiksmus su Irano kariniu jūrų laivynu, pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Zelenskis priėmė pagalbos prašymą: „Parteriai yra labai patenkinti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai jau dirba Artimuosiuose Rytuose ir dalijasi patirtimi kovojant su bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Partneriai yra patenkinti šiuo bendradarbiavimu. Ukrainos valstybės vadovas tai paskelbė bendroje spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu, praneša „Ukrinform“.
JAV teigia nuo karo pradžios smogusi maždaug 6 000 taikinių Irane
Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai prasidėjo karas prieš Iraną, Jungtinės Valstijos smogė maždaug 6-iems tūkstančiams taikinių, ketvirtadienį pranešė JAV kariuomenė.
Tarp atakuotų taikinių buvo daugiau kaip 90 Irano laivų – apie 60 įvairių karo laivų ir 30 minavimo laivų, sakė JAV Centrinė vadavietė, atsakinga už amerikiečių pajėgas regione.
Ukraina siunčia specialistus į Artimuosius Rytus: sureagavo ir Kremlius
Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai, kovojantys su smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, buvo išsiųsti į Artimųjų Rytų šalis. Tuo tarpu Kremlius tai pavadino dvišalių santykių klausimu, rašo „24 Kanal“.
Trumpas: Iranas neturėtų dalyvauti Pasaulio čempionate dėl „jų pačių gyvybių ir saugumo“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas neturėtų dalyvauti artėjančiame Pasaulio futbolo čempionate Šiaurės Amerikoje, nors vos prieš kelias dienas FIFA vadovui sakė, kad iraniečiai laukiami, nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose.
„Irano nacionalinė futbolo komanda laukiama Pasaulio čempionate, bet aš tikrai nemanau, kad jiems dera ten būti, dėl jų pačių gyvybių ir saugumo“, – sakė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
Karas, kurį pradėjo JAV ir Izraelio smūgiai vasario 28 dieną, sukėlė abejonių dėl Irano dalyvavimo šią vasarą Kanados, Meksikos ir Jungtinių Valstijų bendrai rengiamame vyrų futbolo pasaulio čempionate.
Gianni Infantino, FIFA vadovas, anksčiau šią savaitę pareiškė, kad susitikimo su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose metu jie aptarė „dabartinę situaciją Irane“.
„Prezidentas Trumpas pakartojo, kad Irano komanda, žinoma, yra laukiama varžybose Jungtinėse Valstijose“, – rašė jis po susitikimo antradienį.
G. Infantino gruodį įsteigė FIFA taikos premiją ir ją įteikė D. Trumpui.
Jo komentarai buvo pirmas kartas, kai futbolo vadovas pripažino vykstantį karą Artimuosiuose Rytuose.
D. Trumpas šią savaitę pasisakė dėl Irano futbolininkių Australijoje, ragindamas joms suteikti prieglobstį.
Žaidėjos baiminosi, kad grįžusios namo gali susidurti su atsakomosiomis priemonėmis už tai, kad prieš Azijos taurės rungtynes negiedojo nacionalinio himno.
Australija vėliau sutiko suteikti prieglobstį penkioms žaidėjoms, kurios nusprendė pasilikti.
Naujasis Irano lyderis žada kerštą: „Praradau tėvą ir žmoną“
„Praradau savo tėvą, praradau savo žmoną“: naujasis aukščiausiasis lyderis ragina vienybei ir žada kerštą už žudynes, rašo „Sky News“.
Mojtabos Khamenei pareiškime taip pat raginama Irano visuomenę išlikti vieningą ir pripažįstama, kokią įtampą ji patyrė.
„Turime saugoti šią vienybę, o tai įmanoma tik tada, kai esame kartu ir randame bendrą pagrindą“, – sakoma pareiškime.
Jame dėkojama „Irano žmonėms iš visų visuomenės sluoksnių, kurie stojo prieš priešą“.
Aukščiausiasis lyderis taip pat reiškia užuojautą žmonėms, kurie „karo metu neteko savo artimųjų“, ir teigia, kad patirta žala bus kompensuota.
M. Khamenei pareiškime tai sieja su savo paties patirtimi – jo tėvas, ankstesnis aukščiausiasis lyderis, ir dalis jo šeimos žuvo per JAV ir Izraelio smūgius.
Pareiškime sakoma: „Tai yra tai, kuo dalinuosi su žmonėmis, kurie neteko savo artimųjų, nes aš praradau savo tėvą, praradau savo žmoną. Mano sesuo taip pat neteko savo vaiko ir vyro, kuris buvo laikomas kankiniu.“
Jis tęsė: „Tačiau tai, kas padeda mums lengviau ištverti visas šias nelaimes, yra pasitikėjimas Dievo malone ir žinojimas, kad kantrybė padės viską išspręsti. Užtikrinu visus, kad mes neignoruosime fakto, jog ketiname atkeršyti už savo kankinius.“
„Tai ne tik dėl to, kad jie nužudė mūsų aukščiausiąjį lyderį. Ir tai ne tik apie jį – tai apie kiekvieną mūsų šalies žmogų, kuris buvo nužudytas per neseniai vykusį karą“, – aiškino M. Khamenei.
Opozicija: naujas Irano lyderis vadovauja paveldimai monarchijai, remiamai represinio aparato
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei neturi savo tėvo autoriteto ir vadovauja „paveldėtai monarchijai“, kuri remiasi galingos Revoliucinės gvardijos (IRGC) parama, ketvirtadienį pareiškė tremtyje esanti opozicijos grupė.
Ali Khamenei, Irano aukščiausiasis lyderis nuo 1989 metų, žuvo vasario 28 dieną, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis surengė oro antskrydžius prieš Islamo Respubliką.
Jo sūnus perėmė šias pareigas praėjus savaitei po tėvo mirties.
M. Khamenei išgyveno panašų išpuolį, tačiau, skirtingai nei A. Khamenei, išgyveno su sužeidimais, teigia įvairūs šaltiniai, kalbėję šiuo klausimu.
Ketvirtadienį jis paskelbė savo pirmąjį pareiškimą nuo paskyrimo – rašytinę deklaraciją, perskaitytą per valstybinę televiziją.
„Ali Khamenei mirtis (...) žymi absoliutaus dvasininkijos valdymo pabaigos pradžią“, – žurnalistams Paryžiuje sakė Irano nacionalinės pasipriešinimo tarybos (NCRI) užsienio reikalų komiteto pirmininkas Mohammadas Mohaddessinas.
M. Khamenei paskyrimas buvo žingsnis, „efektyviai paverčiantis religinę diktatūrą paveldima monarchija“, pridūrė jis.
NCRI yra Liaudies mudžahedų (MEK) organizacijos politinis sparnas. Jos veikla yra uždrausta Irane, nors grupė iš pradžių rėmė 1979 metų revoliuciją, nutraukusią Irano monarchiją, tačiau vėliau susipyko su naujaisiais valdovais.
M. Khamenei daugelį metų buvo laikomas itin galingu – nors ir mažai žinomu – asmeniu, dirbančiu užkulisiuose savo tėvo biure.
M. Mohaddessinas teigė, kad eidamas šias pareigas M. Khamenei prižiūrėjo ne tik represinius saugumo pajėgų elementus, bet ir „režimo ekonominę sistemą“ per fondus, galingesnius už tuos, kuriuos valdo vyriausybė.
Įpėdinis veikė kaip A. Khamenei „pavaduotojas“, nors jo tėvas, būdamas „apgavysčių meistras“, niekada nepavertė to oficialiomis pareigomis, pridūrė jis.
„Mojtabos Khamenei nusikalstamas vaidmuo jau seniai žinomas“, – sakė M. Mohaddessinas.
Paskyrus jį, „režimo galios bazė tapo dar siauresnė“, dar labiau priklausanti nuo žvalgybos aparato ir Revoliucinės gvardijos – ideologinės armijos, sukurtos siekiant užtikrinti revoliucijos išlikimą, teigė M. Mohaddessinas.
„Jam trūksta tėvo, – artimo revoliucijos tėvo Ruhollah Khomeini bendražygio, – autoriteto“, – sakė jis.
M. Mohaddessinas tvirtino, kad IRGC dabar yra „jėga, stovinti už Mojtabos Khamenei“, ir užtikrino jo išrinkimą Ekspertų asamblėjos dvasininkų taryboje.
Opozicijos išeivijoje politikas tvirtino, kad taryba, rinkdama M. Khamenei, toli gražu nebuvo vieninga, juntamas „plyšys sistemos viršuje“.
„Revoliucinė gvardija privertė kitus patvirtinti Khamenei sūnų. Jie turi viršų režime“, – sakė jis.
NCRI yra viena iš kelių opozicijos grupių, raginančių nutraukti dvasininkų sistemą, ypač kartu su monarchistais, vadovaujamais Rezos Pahlavi, nuversto šacho sūnaus.
Tačiau abi frakcijos aršiai priešinasi viena kitai.
Irano Revoliucinė gvardija po Khamenei raginimo žada laikyti Hormūzo sąsiaurį uždarytą
Irano Revoliucinė gvardija ketvirtadienį po naujojo Islamo Respublikos lyderio ajatolos Mojtabos Khamenei raginimo pažadėjo laikyti strateginį Hormūzo sąsiaurį uždarytą.
„Reaguodami į vyriausiojo vado įsakymą, suduosime skaudžiausius smūgius agresoriui priešui, tuo pačiu išlaikydami Hormūzo sąsiaurio uždarymo strategiją“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše pareiškė Revoliucinės gvardijos karinio jūrų laivyno vadas Alireza Tangsiri.
M. Khamenei anksčiau ketvirtadienį nurodė, kad „Hormūzo sąsiaurio blokavimo svertas tikrai turi būti naudojamas“, kalbėdamas apie vandens kelią, kuriuo paprastai gabenama ketvirtadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD).
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis nukovė M. Khamenei tėvą ajatolą Ali Khamenei per smūgius, sukėlusius karą, kuris vėliau išplito po visus Artimuosius Rytus. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais prieš Izraelį ir JAV interesus visame regione ir iš esmės uždarė strateginį Hormūzo sąsiaurį.
Hormūzas yra sąsiauris tarp Irano ir Omano. Jis yra vienintelė Persijos įlankos jungtis su pasaulio jūromis. Prie Persijos įlankos įsikūrusios svarbios naftą išgaunančios šalys. Be Irano tai yra ir Saudo Arabija, Irakas, Kuveitas, Kataras, Bahreinas bei Jungtiniai Arabų Emyratai.
Po Ali Khamenei žūties – sūnus valdžioje: opozicija skelbia „pabaigos pradžią“
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei neturi savo tėvo autoriteto ir vadovauja „paveldimai monarchijai“, priklausomai nuo galingos Revoliucinės gvardijos paramos, ketvirtadienį pareiškė tremtyje veikianti opozicijos grupė.
„Hezbollah“ nusitaikė į Izraelio oro gynybos sistemą Cezarėjoje
„Hezbollah“ ketvirtadienį pranešė, kad taikėsi į Izraelio oro gynybos sistemas netoli Cezarėjos miesto šalies centrinėje dalyje, kur yra ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) privati rezidencija.
Pareiškime Irano remiama grupuotė teigė, kad „atsakydama į nusikalstamą Izraelio agresiją, kuri smogė dešimtims Libano miestų ir miestelių, įskaitant pietinius Beiruto priemiesčius“, ji „pažangių raketų salvėmis“ taikėsi į oro gynybos sistemą netoli Cezarėjos.
Izraelis šio pareiškimo dar nekomentavo.
Prabilo naujasis Irano ajatola: žada „priversti JAV mokėti kompensaciją“
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei buvo pirmą sykį parodytas per šalies televiziją po to, kai buvo išrinktas naujuoju šalies vadovu. Jis pareiškė, kad Teheranas neketina atsisakyti keršto už žuvusiuosius ir imsis veiksmų prieš Jungtinių Valstijų karinę infrastruktūrą regione.
Laukia visas pasaulis: JAV patvirtino, kad ruošiasi kovai dėl Hormūzo sąsiaurio
JAV kariuomenė šiuo metu nepasirengusi lydėti tanklaivių per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, nes visi jos pajėgumai sutelkti į smūgius Iranui, ketvirtadienį pareiškė energetikos sekretorius Chrisas Wrightas.
„Tai įvyks palyginti greitai, bet negali įvykti dabar. Mes tiesiog nepasirengę“, – televizijai CNBC sakė C. Wrightas.
„Visi mūsų kariniai pajėgumai šiuo metu sutelkti į Irano puolamųjų pajėgumų ir gamybos pramonės, kuri tiekia jų puolamuosius pajėgumus, sunaikinimą“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad „gana tikėtina“, jog tokie palydėjimai prasidės iki mėnesio pabaigos.
Hormūzo sąsiauris, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos, dėl Irano grasinimų faktiškai yra uždarytas.
Iranas pažadėjo, kad kol tęsis JAV ir Izraelio puolimas, iš įlankos nebus eksportuotas nė vienas litras naftos.
Irako vandenyse užpulti tanklaiviai: išgelbėtas 51 įgulos narys
Daugiau nei 50 įgulos narių buvo išgelbėti po dviejų naftos tanklaivių užpuolimo Irako teritoriniuose vandenyse, naujienų agentūrai AFP pranešė uosto tarnybų atstovas Farhanas al Fartousi (Farhanas Fartusis).
F. al Fartousi iš Irako bendrosios uostų kompanijos teigė, kad „visi abiejų tankerių įgulos nariai buvo išgelbėti“, pridurdamas, kad 51 darbuotojo būklė yra gera.
Per išpuolį žuvo mažiausiai vienas įgulos narys, Indijos pilietis.
Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad Persijos įlankos šiaurėje smogė Maršalo salų vėliava plaukiančiam laivui, kuris, jų teigimu, priklausė JAV.
Iranas kaltina ES bendrininkavimu JAV ir Izraeliui rengiant atakas
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas ketvirtadienį apkaltino Europos Sąjungą (ES) bendrininkavimu JAV ir Izraeliui rengiant atakas prieš Islamo Respubliką.
„Europos Sąjungos abejingumas ir sutikimas su JAV ir Izraelio agresija, žiaurumais ir žiauriais nusikaltimais prilygsta ne kam kitam, kaip tik bendrininkavimui“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Esmaeilas Baghaei.
Izraelis: „Hezbollah“ paleido 200 raketų – tai didžiausia ataka nuo karo pradžios
Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad islamistų grupuotė „Hezbollah“ vėlai trečiadienį į Izraelį paleido apie 200 raketų ir kad tai buvo didžiausia šios Libano ginkluotos grupuotės ataka nuo karo pradžios.
„Praėjusią naktį „Hezbollah“ surengė sinchronizuotą ataką su Iranu, paleisdama raketas ir dronus į miestus ir bendruomenes visame Izraelyje. Skaičiai (yra) apie 200 raketų, apie 20 bepiločių orlaivių (dronų), ir tai derinama su balistinėmis raketomis, kurios tuo pačiu metu buvo paleistos iš Irano“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshani (Nadavas Šošanis).
„Tai buvo didžiausia „Hezbollah“ ataka“ nuo karo pradžios, sakė jis, tačiau pridūrė, kad „turėjome gerą oro gynybą ir greitą reagavimą, todėl nukentėjusiųjų buvo minimaliai, tik du ar trys tiesioginiai pataikymai (...) ir keli lengvai sužeisti civiliai“, – sakė jis.
UNHCR: nuo karo pradžios Irane savo namus buvo priversti palikti 3 mln. žmonių
Nuo JAV ir Izraelio antskrydžių pradžios, JT duomenimis, savo namus Irane buvo priversti palikti daugiau kaip 3 mln. žmonių. Paveikta nuo 600 tūkst. iki milijono namų ūkių, ketvirtadienį pranešė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR). Tai yra iki 3,2 mln. žmonių.
Tęsiantis atakoms, šis skaičius tikriausiai toliau didės, sakė UNHCR skubios pagalbos padalinio vadovas Ayaki Ito. Jis kalbėjo apie nerimą keliančią humanitarinės padėties eskalaciją Irane.
JAV ir Izraelis vasario 28 d. oro antskrydžiais pradėjo Irano karą. Jau pirmąją dieną žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti vadovybės nariai. Iranas nuo tada raketomis ir dronais atakuoja Izraelį ir kelias Persijos įlankos šalis bei JAV objektus regione.
Izraelis smogė Iranui: atakuotas objektas, kuriame Islamo Respublika kūrė branduolinį ginklą
Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė sudavusi smūgį objektui Irane, kuriame, jos teigimu, Islamo Respublika kūrė branduolinį ginklą.
„Izraelio oro pajėgos, remdamosi tiksliais IDF (Izraelio kariuomenės) žvalgybos duomenimis, smogė dar vienam Irano branduolinės programos objektui“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Jame tvirtinama, kad „kompleksu „Taleghan“ režimas naudojosi siekdamas plėtoti itin svarbius branduolinio ginklo kūrimo pajėgumus“.
Kariuomenė tikriausiai turi omenyje kompleksą Parčine, esančiame į pietryčius nuo Teherano. JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for Science and International Security“, stebintis Irano branduolinę programą, neseniai paskelbė, kad Islamo Respublika ten vykdo slaptą karinę veiklą.
Po Irano grasinimų netoli Dubajaus finansų rajono nukrito dronas
Netoli Dubajaus finansų rajono ketvirtadienį nukrito dronas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Incidentas įvyko praėjus dienai po to, kai dalis kompanijų evakavo darbuotojus dėl Irano grasinimų smogti ekonominiams taikiniams, susijusiems su JAV ir Izraeliu.
Trečiadienį JAV bankininkystės milžinė „Citi“, konsultacijų bendrovės „Deloitte“ ir „PwC“ bei kitos įmonės uždarė savo biurus arba nurodė darbuotojams išvykti, AFP sakė šaltiniai. Šie kompanijų sprendimai susiję daugiausia su Dubajaus finansų rajonu.
Grasinimai iš Teherano pasigirdo po pranešimų apie JAV ir Izraelio ataką prieš vieną Irano banką.
Dubajus yra svarbus Artimųjų Rytų finansų centras, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) nuo karo pradžios vasario 28-ąją patiria didžiausią Irano atakų prieš kaimynines Persijos įlankos šalis dalį.
Dubajaus valdžios teigimu, per drono ataką al Bados rajone kritusios nuolaužos apgadino vieną pastatą Šeicho Zayedo (Zajedo) kelyje – svarbioje gatvėje šalia Dubajaus tarptautinio finansų centro.
AFP žurnalistas matė nukritusio drono nuolaužas netoli vieno pastato šiame rajone.
Kitas korespondentas girdėjo sprogimus ir matė virš al Bados kylančius dūmus, kurie netrukus išsisklaidė.
Dubajaus vyriausybės žiniasklaidos biuras socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad aukų nėra.
Iranas taikosi į JAV turtą, taip pat į civilinę infrastruktūrą, įskaitant oro ir jūrų uostus Persijos įlankos regione, keršydamas už JAV ir Izraelio atakas.
Toliau į šiaurę, Kuveite, dronų smūgiai padarė žalos tarptautiniam oro uostui, tačiau aukų išvengta, pranešė civilinės aviacijos tarnybos.
Šis objektas buvo apšaudytas kelis kartus nuo tada, kai Iranas pradėjo bombardavimo kampaniją.
Persijos įlankos regionas labiausiai kenčia nuo Irano atakų; jame jau žuvo 24 žmonės, įskaitant septynis JAV karius ir 11 civilių.
Irano revoliucinė gvardija prisiėmė atsakomybę už ataką prieš tanklaivį
Irano revoliucinė gvardija prisiėmė atsakomybę už ataką prieš tanklaivį Persijos įlankoje. Ankstų rytą smogta su Maršalo Salų vėliava plaukiojančiam laivui „Safesea Vishnu“, pranešė valstybinė Irano naujienų agentūra „Irna“.
Ataka prieš tanklaivį surengta „po to, kai jis nevykdė Revoliucinės gvardijos karinio laivyno įspėjimų ir reikalavimų“. Šis laivas, Irano teigimu, priklauso JAV.
Per smūgį dviem tanklaiviams prieš tai, Irako duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus. Ataka Irako teritoriniuose vandenyse yra šalies suverenumo pažeidimas, valstybinė naujienų agentūra INA citavo karinį atstovą.
Pasak Indijos naujienų agentūros PTI, žuvusysis yra indas. Jos duomenimis, ataka surengta naudojant sprogmenų botą, skirtą kamikadzių misijoms.
Izraelio gynybos ministras nurodė kariuomenei ruoštis operacijų plėtrai Libane
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė nurodęs kariuomenei ruoštis operacijų plėtrai Libane, kur Izraelio pajėgos kovoja su Irano remiama ginkluota grupuote „Hezbollah“.
„Mes su ministru pirmininku instruktavome IDF (kariuomenę) ruoštis operacijų plėtrai Libane bei ramybės ir saugumo atkūrimui (Izraelio) šiaurinėse bendruomenėse“, – ministerijos pranešime cituojamas I. Katzas.
„Įspėjau Libano prezidentą, kad, jei Libano vyriausybė nesugebės kontroliuoti teritorijos ir neleisti „Hezbollah“ kelti grėsmės (Izraelio) šiaurinėms bendruomenėms bei apšaudyti Izraelio – mes užimsime teritoriją ir padarysime tai patys“, – situacijos vertinimo metu teigė I. Katzas.
Iranas sako atsisakysiąs „bet kokio santūrumo“, jei JAV ar Izraelis atakuotų jo salas
Įtakingas Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas ketvirtadienį įspėjo, kad Teheranas „atsisakys bet kokio santūrumo“, jei Jungtinės Valstijos ir Izraelis atakuos bet kurią iš jo salų Persijos įlankoje.
„Bet kokia agresija prieš Irano salų teritoriją sugriaus bet kokį santūrumą. Mes atsisakysime bet kokio santūrumo ir priversime Persijos įlanką plūsti įsibrovėlių krauju“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė M. B. Ghalibafas.
Kol kas neaišku, kurias salas jis turėjo omenyje, tačiau neseniai paskelbtoje „Axios“ ataskaitoje cituojami JAV pareigūnai, teigiantys, kad Artimuosiuose Rytuose aštrėjant karui, svarstoma galimybė užimti Chargo salą.
Suskaičiavo, kiek Trumpui kainuoja karas prieš Iraną: 1 savaitės skaičiai – įspūdingi
Pentagonas JAV įstatymų leidėjus informavo, kad pirmoji karo su Iranu savaitė Jungtinėms Valstijoms atsiėjo daugiau nei 11,3 mlrd. dolerių (9,76 mlrd. eurų), teigiama dienraščio „The New York Times“ pranešime, pabrėžiančiame, kokiu greičiu konfliktas eikvoja ginklus ir išteklius.
Remdamasis neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su antradienį vykusiu uždaru informavimu, leidinys nurodė, jog Kongreso nariams buvo pranešta, kad į šią sumą neįtraukta daug išlaidų, susijusių su pasirengimu smūgiams, todėl galutinė pirmosios savaitės sąskaita gali būti gerokai didesnė.
JAV žiniasklaidos teigimu, gynybos pareigūnai anksčiau Kongresui pranešė, kad vien per pirmąsias dvi kovų dienas buvo sunaudota amunicijos už maždaug 5,6 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. eurų). Tai rodo kur kas didesnius išeikvojimo tempus, nei manyta anksčiau.
Vašingtone įsikūręs nepriklausomas analitinis Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) apskaičiavo, kad operacijos „Epic Fury“ pirmosios 100 valandų kainavo 3,7 mlrd. dolerių (3,2 mlrd. eurų), arba daugiau nei 891 mln. dolerių per dieną.
Didžioji dalis šių lėšų – 3,5 mlrd. dolerių – nebuvo iš anksto numatyta biudžete, nurodė CSIS.
Interneto svetainėje „Iran War Cost Tracker“, kuri realiu laiku vertina konflikto išlaidas, ketvirtadienį apie 8 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku buvo rodoma daugiau nei 17 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. eurų) suma.
Šio portalo duomenimis, Jungtinės Valstijos karui kasdien išleidžia po 1 mlrd. dolerių (0,86 mlrd. eurų).
Tačiau svetainėje atkreipiamas dėmesys, kad tikroji karo kaina greičiausiai yra didesnė, nes į šiuos skaičius neįtrauktos ilgalaikės išlaidos, pavyzdžiui, veteranų sveikatos priežiūra.
Irano Revoliucinė gvardija skelbia Persijos įlankoje atakavusi JAV priskiriamą laivą
Irano Revoliucinė gvardija ketvirtadienį pranešė šiaurinėje Persijos įlankos dalyje atakavusi su Maršalo Salų vėliava plaukiojantį laivą, kuris, jos teigimu, priklauso Jungtinėms Valstijoms.
Savo interneto svetainėje „Sepah News“ Gvardija nurodė, kad laivas „Safesea“ yra „vienas iš JAV teroristinės kariuomenės aktyvų“ ir kad jam „buvo smogta šiaurinėje įlankos dalyje po to, kai jis ignoravo įspėjimus ir pavojaus signalus bei jiems nepakluso“.
Izraelio kariuomenė skelbia visame Irane pradėjusi naują plataus masto smūgių bangą
Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį, 13-ąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną, pradėjo naują plataus masto smūgių bangą visoje šalyje.
„Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pradėjo plataus masto smūgių bangą, nukreiptą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą visame Irane“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.
Nauji smūgiai: dronai smogė Kuveito tarptautiniam oro uostui
Dronų smūgiai ketvirtadienį toliau siaubia Persijos įlankos šalis, skelbia „Sky news“.
Ketvirtadienio rytą apie incidentus pranešė Kuveitas ir Dubajus.
Kuveito civilinės aviacijos tarnyba pranešė, kad Kuveito tarptautinis oro uostas tapo kelių dronų taikiniu. Buvo padaryta materialinė žala, tačiau apie sužeistuosius nepranešama.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai smogė prabangiam Dubajaus dangoraižiui. Irano dronai apgadino dangoraižį Dubajaus Creek Harbour, prabangioje pakrantės zonoje į šiaurę nuo miesto centro.
Ketvirtadienį Dubajaus centre buvo girdimi sprogimai, vienas iš jų labai stiprus, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, Iranui tęsiant kampaniją prieš Persijos įlankos šalis reaguojant į JAV ir Izraelio atakas.
Korespondentas taip pat sakė matęs nedidelius dūmų debesis, kylančius virš vieno gyvenamojo rajono.
Italijos premjerė pradeda prieštarauti Trumpo ir Izraelio karui Irane
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni vis labiau atsiriboja nuo JAV ir Izraelio smūgių prieš Iraną, praneša „Politico“.
Trečiadienį kalbėdama Italijos parlamente dešiniųjų pažiūrų politikė griežtai pasisakė prieš šį konfliktą. Jos teigimu, Artimuosiuose Rytuose vykdoma karinė kampanija išryškino tendenciją, kad vis dažniau vykdomos intervencijos, kurios yra „už tarptautinės teisės ribų“.
Greitai pasikeitęs G. Meloni tonas yra kiek netikėtas, nes ji įtvirtino savo reputaciją, kaip vienos patikimiausių JAV sąjungininkių Europoje, tačiau tai atspindi Italijoje kylantį spaudimą.
Paaiškėjo, kad oro smūgiai Iranui yra itin nepopuliarūs Italijoje, kur visuomenės nuomonė labai priešiška baiminantis būti įtrauktiems į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose.
Be to, artėja politiškai jautrus referendumas dėl teismų reformos, kuris vis labiau tampa išbandymu G. Meloni koalicijai. Todėl ministrei pirmininkei dabar tenka sudėtinga užduotis išlaikyti transatlantinę partnerystę ir reaguoti į Italijoje kylančias įtampas.
„Politico“ vertinimu, Meloni neabejotinai, tačiau ir atsargiai persiorientuoja link santūresnės pozicijos. Savo pasisakyme ji pasmerkė mergaičių mokyklos bombardavimą, per kurį žuvo 168 žmonės, pavadindama jį „skerdynėmis“. Ji pareikalavo, kad būtų greitai nustatyta, kas už tai atsakingas.
Kelios žiniasklaidos priemonės trečiadienį vakare pranešė, kad į mokyklą greičiausiai buvo pataikyta per JAV smūgį į netoliese esantį Irano karinio jūrų laivyno objektą.
Taigi, G. Meloni prisijungė prie Europos Sąjungos lyderių – įskaitant Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sanchezą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Nyderlandų ministrą pirmininką Robą Jetteną – kurie daugiau ar mažiau kritikuoja smūgius prieš Iraną.
„Politico“ priduria, kad ypač opiu vidaus klausimu Italijoje tapo svarstymai, ar JAV pajėgos galėtų panaudoti bendras bazes Italijoje smūgiams prieš Iraną. G. Meloni tvirtino, kad bazės naudojamos tik logistiniais ir techniniais tikslais pagal praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje pasirašytus susitarimus, bet ne smūgiams vykdyti, nes tam būtų reikalingas aiškus parlamento pritarimas.
ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
Iranas paleido naują raketų salvę į Izraelį
Irano ginkluotosios oro pajėgos paleido naują raketų salvę į taikinius Izraelyje.
Revoliucinė gvardija, Irano elitinės pajėgos, paleido į Izraelį balistines raketas, pranešė Irano naujienų agentūra „Mehr“. Izraelyje buvo paskelbtas raketų pavojus.
Irano reguliariosios ginkluotosios pajėgos tuo tarpu pranešė koviniais dronais atakavusios karinius taikinius Izraelyje. Smogta Palmachimo oro pajėgų bazei ir Ovdos kariniam aerodromui, teigiama Irano valstybinio transliuotojo pranešime. Dar vienas taikinys esą buvo vidaus slaptosios tarnybos „Shin Bet“ būstinė.
Virš Jeruzalės po Irano raketų atakos girdimi sprogimai
Ketvirtadienį virš Jeruzalės griaudėjo sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Izraelio kariuomenei aptikus iš Irano paleistas raketas.
„Prieš trumpą laiką IDF nustatė iš Irano Izraelio valstybės teritorijos link paleistas raketas. Gynybos sistemos veikia, siekdamos perimti grėsmę“, – kariuomenė paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
Sprogimai Dubajuje: dronas smogė prabangiam dangoraižiui
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai smogė prabangiam Dubajaus dangoraižiui, skelbia „Sky news“.
Irano dronai apgadino dangoraižį Dubajaus Creek Harbour, prabangioje pakrantės zonoje į šiaurę nuo miesto centro.
Ketvirtadienį Dubajaus centre buvo girdimi sprogimai, vienas iš jų labai stiprus, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, Iranui tęsiant kampaniją prieš Persijos įlankos šalis reaguojant į JAV ir Izraelio atakas.
Korespondentas taip pat sakė matęs nedidelius dūmų debesis, kylančius virš vieno gyvenamojo rajono.
Atakuota Italijos karinė bazė Irako Kurdistane, nukentėjusiųjų nėra
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ketvirtadienį pranešė, kad Irako kurdų mieste Erbilyje buvo įvykdyta ataka prieš Italijos bazę, tačiau nukentėjusiųjų nėra.
„Griežtai smerkiu ataką prieš Italijos bazę Erbilyje“, – socialiniame tinkle „X“ teigė A. Tajani, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
„Ką tik kalbėjausi su Italijos ambasadoriumi Irake. Laimei, visi mūsų kariai yra sveiki ir saugūs bunkeryje“, – sakė jis.
Italija turi karių Erbilyje, kurie moko Kurdistano saugumo pajėgas pagal tarptautinės koalicijos pajėgų programą.
Izraeliui atakuojant Beirutą, „Hezbollah“ paskelbė naują karinę kampaniją
Libano karinė grupuotė „Hezbollah“ paskelbė pradedanti naują karinę kampaniją „Nuėsti šiaudai“, kuri taps atsaku į Izraelio atakas.
Netrukus po trečiadienį vakare paskelbto pranešimo „Hezbollah“ paleido į Izraelį didžiulę raketų salvę.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad į šiaurės Izraelį buvo paleista daugiau nei 100 raketų – vienas iš didžiausių jų skaičių per pastaruoju metu vėl įsiplieskusį konfliktą.
„Hezbollah“ operacijos pavadinimas – užuomina į Korano surą „Al-Fil“ („Dramblys“). Šioje dalyje pasakojama, kaip buvo sunaikinta armija, užpuolusi ir bandžiusi sugriauti Kaabos šventovę Mekoje. Pasakojime teigiama, kad dieviška jėga nugalėjo armiją, paversdama ją „nuėstais šiaudais“.
Ši frazė jau buvo vartojama Palestinos pasipriešinimo judėjimų retorikoje, ja dažnai simboliškai apibūdinamas priešo pajėgų sutriuškinimas.
Netrukus po raketų atakos virš Libano sostinės Beiruto buvo girdėti skriejantys Izraelio naikintuvai, vienu metu sudavę mažiausiai šešis oro smūgius.
Sprogimai sudrebino visą miestą, kurio gyventojai pranešė, kad nuo sprogimų keliuose rajonuose drebėjo langai ir namų sienos.
Iranas smogė kuro saugykloms, naftos kainos vėl šovė į viršų
Iranas ketvirtadienį surengė naują atakų bangą prieš Persijos įlankos regiono energetikos objektus, praėjus vos kelioms valandoms po smūgių dviem naftos tanklaiviams, o naftos kainos vėl šovė į viršų nepaisant rekordinio strateginių atsargų panaudojimo.
Dronų ir raketų atakos prieš Irano kaimynes regione bei Izraelį buvo pratęstos po Teherano įspėjimo, kad šalis gali kariauti ilgą karą, „sunaikinsiantį“ pasaulio ekonomiką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo tarpu tikino, kad Iranas stovi ant pralaimėjimo slenksčio, nors ir įspėjo, jog tai nereiškia, kad karas baigsis netrukus.
Jungtinių Valstijų ir Izraelio pradėtas karas sparčiai išplito visame regione ir supurtė pasaulinę ekonomiką.
Izraelio smūgiai Libane jau nusinešė šimtus gyvybių. Libanas paskelbė, kad anksti ketvirtadienį per Izraelio smūgį Beiruto centrui žuvo mažiausiai septyni žmonės. Smūgis suduotas Irano remiamai Libano ginkluotai grupuotei „Hezbollah“ paleidus daugiau raketų į Izraelį.
Ketvirtadienio rytą Bahreinas paragino gyventojus likti namuose ir užsidaryti langus po Irano atakos prieš kuro talpyklas, o Saudo Arabija pranešė perėmusi dronus, skridusius link Šaibos naftos telkinio ir ambasadų rajono.
Kiek anksčiau dronai smogė kuro talpykloms Omano Salalos uoste, kur vėliau operacijos buvo sustabdytos.
Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad trečiadienio vakarą Izraelio dronai smogė taikiniams Teherane ir nukovė saugumo pajėgų narių – tai tikriausiai pirmas toks atvejis nuo karo pradžios.
Izraelio kariuomenė vėliau pareiškė vykdanti „plačios apimties smūgių bangą“ po to, kai ketvirtadienį iškart po vidurnakčio Irano Revoliucinė gvardija paskelbė kartu su „Hezbollah“ įvykdžiusi bendrą raketų operaciją prieš taikinius Izraelyje.
Irano valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį taip pat pranešė, kad Irano dronas smogė pastatui Dubajuje.
Laivyba strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje taip pat tapo taikiniu. Jungtinės Karalystės (JK) laivybos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad netoli Jungtinių Arabų Emyratų į konteinerinį laivą pataikė „nežinomas sviedinys“.
Agentūros teigimu, sviedinys sukėlė nedidelį gaisrą, tačiau visi įgulos nariai yra saugūs.
Šis incidentas įvyko po atakos prieš du naftos tanklaivius netoli Irako. Ketvirtadienį valdžios institucijos patvirtino, kad žuvo mažiausiai vienas įgulos narys.
Dar 38 asmenys buvo išgelbėti, tačiau kitų paieška tęsiama.
Irako vyriausybės atstovai nacionalinei naujienų agentūrai INA teigė, kad „prieš du tanklaivius įvykdyta diversija“, o Naftos ministerija išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl incidentų su tanklaiviais Persijos įlankoje.
Iranas pranešė, kad Persijos įlankoje atakavo du komercinius laivus po to, kai šie įplaukė į Hormūzo sąsiaurį „nepaisydami karinio jūrų laivyno įspėjimų“.
„Liepto galas“
Hormūzo sąsiauris, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos, dėl Irano grasinimų faktiškai yra uždarytas.
Iranas pažadėjo, kad kol tęsis JAV ir Izraelio puolimas, iš įlankos nebus eksportuotas nė vienas litras naftos.
Vien per pastarąją parą pranešta apie mažiausiai keturis su laivais susijusius incidentus šiame regione, įskaitant trečiadienį dviem sviediniais apšaudytą Tailando birių krovinių laivą.
Transporto bendrovės „Precious Shipping“ duomenimis, trys įgulos nariai dingo; manoma, kad jie įstrigo laivo mašinų skyriuje.
Apie įtariamas Irano atakas ketvirtadienį pranešta ir kitose regiono vietose: Kuveitas informavo apie du sužeistus asmenis, kai „priešiškas dronas“ rėžėsi į gyvenamąjį namą.
JAE taip pat pranešė, kad šalies oro gynyba reagavo į raketų grėsmę.
Naujos atakos prasidėjo netrukus po to, kai D. Trumpas pareiškė, jog Iranas „praktiškai pasiekė liepto galą“.
„Tai nereiškia, kad viską užbaigsime nedelsiant, bet jie jau ten“, – žurnalistams sakė jis.
Prezidentas taip pat pagrasino, kad Vašingtonas gali suduoti smūgius infrastruktūrai, kurios atstatymas užtruktų visą kartos gyvenimo laiką, bet tuo pačiu užsiminė, kad verčiau norėtų elgtis santūriai.
Anksčiau jis teigė, kad JAV privalo „pabaigti darbą“ Irane, ir pridūrė, kad amerikiečių pajėgos smogė 28 Irano minavimo laivams.
Naftos kainų šuolis
Tuo tarpu Irano Revoliucinė gvardija trečiadienį perspėjo, kad smogs „ekonominiams centrams ir bankams“, susijusiems su JAV ir Izraelio interesais. Tai paskatino dar daugiau tarptautinių įmonių evakuoti darbuotojus iš Dubajaus.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis „turi apsvarstyti galimybę, kad bus įtraukti į ilgalaikį sekinamąjį karą, sunaikinsiantį visą Amerikos ir pasaulio ekonomiką“, valstybinei televizijai sakė Gvardijos vyriausiojo vado patarėjas Ali Fadavi (Ali Fadavis).
Irano kariuomenė paragino viso regiono gyventojus vengti artintis prie bankų arčiau nei per vieną kilometrą.
Irano naujienų agentūra „Tasnim“ platformoje „Telegram“ taip pat paskelbė galimų Irano taikinių sąrašą, į kurį įtraukti technologijų milžinių, tokių kaip „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir „Nvidia“, biurai Persijos įlankos regiono šalyse ir Izraelyje.
Ekonominis karo poveikis jau jaučiamas plačiu mastu.
Ketvirtadienį naftos kaina peržengė 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį ribą, nepaisant Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) sprendimo leisti panaudoti rekordiškai daug strateginių naftos atsargų.
TEA trečiadienį pranešė, kad jos narės sutiko rinkai pateikti 400 mln. barelių naftos, iš kurių 172 mln. barelių skiria JAV.
D. Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas „šiek tiek“ pasinaudos JAV strateginėmis atsargomis, siekdamas stabilizuoti karo sukrėstas rinkas, o vėliau jo administracija paskelbė, kad jis leido nuo kitos savaitės išleisti 172 mln. barelių.
Tačiau šių žingsnių nepakako numalšinti baimei dėl ilgo konflikto. Analitikų teigimu, 90–100 dolerių už barelį kaina kuriam laikui gali tapti nauja realybe.
Izraelio kariuomenė užsiminė, kad kampanija dar toli gražu nebaigta ir kad kariškiai vis dar turi „platų taikinių banką“.
Karo plėtra ypač skaudžiai smogė Libanui, kur Izraelis vykdo oro smūgius ir sausumos operacijas prieš Irano remiamą „Hezbollah“.
Libano valdžios duomenimis, per puolimą žuvo daugiau nei 630 žmonių, o daugiau nei 800 tūkst. asmenų užsiregistravo pabėgėliais. Maždaug 126 tūkst. jų apsistojo laikinose prieglaudose.
Daugelis kitų priversti miegoti po atviru dangumi, įskaitant Beiruto pakrantę, kur ketvirtadienio rytą per Izraelio smūgį žuvo mažiausiai septyni žmonės.
„Bėgau iš kambario į kambarį“
Šis išpuolis įvyko po ankstesnio smūgio gyvenamajam namui centriniame Beiruto rajone.
Naujienų agentūros AFP korespondentas matė sugriautas sienas septintame ir aštuntame pastato aukštuose bei apgadintus automobilius netoliese.
„Kai smogė, bėgau iš kambario į kambarį, ištempiau žmoną ir dukrą bei paslėpiau jas už sienos, o tada buvo antras smūgis“, – pasakojo toje pačioje gatvėje esančios kepyklos savininkas Fawzi Asmaras (Fauzis Asmaras).
Izraelio kariuomenė ketvirtadienio rytą pranešė pradėjusi „plačią smūgių bangą prieš teroristinę infrastruktūrą, priklausančią teroristinei organizacijai „Hezbollah“ visame Libane“.
Kariuomenė taip pat nurodė užfiksavusi naują raketų paleidimą iš Irano Izraelio kryptimi.
Irano sveikatos apsaugos ministerija kovo 8 dieną paskelbė, kad kare žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių.
AFP neturi galimybės patekti į smūgių vietas ar nepriklausomai patikrinti aukų skaičiaus Irane.
Izraelio valdžios teigimu, šalyje žuvo 14 žmonių, o per atakas Persijos įlankos regione, vietos tarnybų ir JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) duomenimis, žuvo 24 asmenys, tarp jų 11 civilių ir septyni JAV kariai.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, jog Pentagono informacijoje JAV įstatymų leidėjams nurodyta, kad karas Jungtinėms Valstijoms jau kainavo daugiau nei 11,3 mlrd. dolerių (9,76 mlrd. eurų).
„Pats šėtonas“
JAV ir Izraelio puolimas prasidėjo praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Irano valdžia numalšino masinius protestus, nors sąjungininkai tvirtina, kad režimo Teherane pakeitimas nebūtinai yra jų tikslas.
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei (Modžtaba Chamenėjus) dar nepasirodė viešumoje, o pareigūnai trečiadienį teigė, kad jis buvo sužeistas, bet yra saugus.
Tūkstančiai gedinčiųjų susirinko Teherane paminėti per išpuolius žuvusių vadų – tai didžiausias viešas susibūrimas nuo karo pradžios, vykęs sustiprinto saugumo sąlygomis.
Yahya Rahimas Safavi (Jahja Rahimas Safavis), svarbus naujojo aukščiausiojo lyderio patarėjas, iššaukiančiai pavadino D. Trumpą „labiausiai korumpuotu ir kvailiausiu Amerikos prezidentu“ bei „pačiu šėtonu“.
Irano prezidentas reikalauja saugumo garantijų ir reparacijų
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas suformulavo sąlygas galimai karo pabaigai. Vienintelis kelias sustabdyti kovas yra „tvirtos saugumo garantijos“, užtikrinančios, kad visos atakos bus galutinai nutrauktos, rašė jis tinkle „X“. Be to, prezidentas pareikalavo reparacijų bei „legitimių Irano teisių“ pripažinimo.
Kokias konkrečiai teises turi omenyje, jis nenurodė. Irano vidaus politikos stebėtojai mano, kad M. Pezeshkianas kalbėjo apie naujojo Irano aukščiausiojo lyderio paskyrimą ir jo tarptautinį pripažinimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nuviliančiu“ pavadino Mojtaba Khamenei paskyrimą naujuoju Irano lyderiu. Jo esą laukia dideli sunkumai.
„Nemanaiu kad jis galės ramiai gyventi“, – teigė D. Trumpas, tačiau detaliau nieko nekomentavo.
Irano programišių grupė prisiėmė atsakomybę už ataką prieš JAV medicinos įmonę
Su Iranu siejama programišių grupuotė trečiadienį prisiėmė atsakomybę už didelio masto kibernetinę ataką prieš JAV medicinos technologijų milžinę „Stryker“, teigdama, kad ištrynė daugiau nei 200 tūkst. sistemų ir išgavo 50 terabaitų duomenų, keršydama už karinius smūgius Iranui.
„Mūsų didelė kibernetinė operacija buvo įvykdyta visiškai sėkmingai“, – sakoma „Handala“ pranešime, apibūdinant ataką kaip atsaką už tai, ką ji pavadino žiauriu išpuoliu prieš Minabo mokyklą, ir už „nuolatinius kibernetinius išpuolius prieš Pasipriešinimo ašies infrastruktūrą“.
Grupė teigė, kad uždarė „Stryker“ biurus 79 šalyse ir kad visi išgauti duomenys „dabar yra laisvų pasaulio žmonių rankose“.
Ji paskelbė atvirą įspėjimą tiems, kuriuos apibūdino kaip sionistų lyderius ir jų lobistus, ir pridūrė: „Tai tik naujo kibernetinio karo skyriaus pradžia.“
Kalamazu, Mičigano valstijoje, įkurta „Stryker“ yra pasaulinė medicinos prietaisų milžinė, turinti apie 56 tūkst. darbuotojų ir gavusi 25,12 mlrd. dolerių (21 mlrd. eurų) pajamų 2025 metais, gaminanti viską nuo ortopedinių implantų ir chirurginių instrumentų iki ligoninių lovų ir robotizuotų chirurgijos sistemų.
„Handala“ vėliau paskelbė, kad taip pat įvykdė ataką prieš „Verifone“, kurios specializacija – elektroniniai ir prekybos vietų mokėjimai.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
„Windows“ įrenginiai – įskaitant nešiojamuosius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus, prijungtus prie „Stryker“ tinklų – buvo nuotoliniu būdu ištrinti.
„Handala“, propalestinietiškos programišių grupės, siejamos su Iranu, logotipas pasirodė prisijungimo ekranuose, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, citavęs su situacija susipažinusius asmenis ir socialinių tinklų įrašus.
„Handala“ atsirado maždaug 2022 metais ir pastarosiomis savaitėmis prisiėmė atsakomybę už daugybę atakų prieš Izraelio ir Persijos įlankos regiono įmones.
Pasak „The Wall Street Journal“, vidiniame įmonės pranešime buvo aprašytas „sunkus, pasaulinis sutrikimas visoje „Windows“ aplinkoje, paveikiantis tiek klientų įrenginius, tiek serverius“. Nurodoma, kad „Stryker“ pasitelkė „Microsoft“ padėti tirti įvykį.
JT Saugumo Taryba pasmerkė Irano atakas prieš Persijos įlankos šalis
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pasmerkė Irano atakas prieš Persijos įlankos šalis ir kitas regiono valstybes. 13 iš 15 Tarybos narių antradienį Niujorke balsavo už nenuolatinės narės Bahreino pateiktą tekstą. Rusija ir Kinija susilaikė. Rezoliuciją remia ir daug kitų valstybių, kurios šiuo metu nepriklauso Saugumo Tarybai.
Persijos įlankos šalys toliau susiduria su raketų ir dronų atakomis iš Irano. Rezoliucijoje, be kita ko, reikalaujama nedelsiant nutraukti Irano smūgius prieš Persijos įlankos šalis ir kaimynines Irano valstybes. Be to, kritikuojamas Irano naudojimasis tokiomis grupuotėmis, kaip „Hezbollah“.
Irano sąjungininkė „Hezbollah“, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, vėl pradėjo leisti raketas į Izraelį. Nuo tada Izraelio pajėgos didesniu mastu atakuoja Libaną.
Rezoliuciją remia iš viso 135 JT šalys, sakė Bahreino ambasadorius. Saugumo Tarybai nepriklausančios valstybės gali prisijungti prie rezoliucijos – tačiau tai pirmiausiai simbolinės reikšmės žingsnis.
Rusijos rezoliucija, kurioje, remiantis projekto tekstu, aiškiai nesmerkiami Irano veiksmai, o visos dalyvaujančios šalys raginamos nutraukti kovas ir grįžti prie derybų stalo, žlugo.
Iraną ir Rusiją jungia strateginė partnerystė.
Iranas leido suprasti, kad atakuos JAV ir Izraelio ekonominius bei technologinius taikinius
Irano kariuomenė trečiadienį pažadėjo rengti išpuolius prieš JAV ir Izraelio ekonominius interesus regione, įskaitant bankus, o Irano naujienų agentūra galimais „būsimais taikiniais“ įvardijo ir technologijų milžines.
„Priešas mums suteikė visišką laisvę pulti Jungtinėms Valstijoms ir sionistų režimui priklausančius ekonomikos centrus ir bankus“, – atsakydama į pranešimus apie smūgį vienam iš Irano bankų teigė karinių pajėgų centrinė operatyvinė vadavietė „Khatam Al-Anbiya“, kurios pareiškimą transliavo valstybinė televizija.
Ji paragino visus regiono gyventojus laikytis nuo bankų vieno kilometro atstumu.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis sakė, kad „seniausio mano šalies banko filialas buvo bombarduotas, kai jame buvo pilna darbuotojų“.
„Mūsų galingos ginkluotosios pajėgos atkeršys už šį nusikaltimą“, – platformoje „X“ paskelbtame įraše pridūrė jis.
Irano žiniasklaida pranešė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį JAV ir Izraelio pajėgos smogė Teherano bankui, žuvo nenustatytas skaičius darbuotojų.
Irano naujienų agentūra „Tasnim“ platformoje „Telegram“ taip pat paskelbė potencialių Irano taikinių sąrašą, kuriame yra ir tokių technologijų milžinių kaip „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir „Nvidia“ biurai Persijos įlankos šalyse bei Izraelyje.
„Regioniniam karui išsiplėtus į infrastruktūros karą, potencialių Irano taikinių spektras palaipsniui plečiasi“, – rašė „Tasnim“, nenurodydama jokio šaltinio, galėjusio suteikti tokią informaciją.
Technologijų milžinė „Amazon“ praėjusią savaitę pranešė, kad dviem jos duomenų centrams Jungtiniuose Arabų Emyratuose „tiesiogiai smogė“ dronai, dėl to kai kuriose Artimųjų Rytų dalyse sutriko debesijos paslaugos.
Trumpas skelbia, kad Iranas yra ties pralaimėjimo riba: „Jie praktiškai pasiekė liepto galą“
AV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas atsidūrė prie pralaimėjimo ribos, tačiau perspėjo, kad JAV pajėgos gali suintensyvinti smūgius taip, kad šalies būtų „beveik neįmanoma“ atstatyti.
Saudo Arabijoje – dronų ataka: vienas skrido link ambasadų kvartalo
Saudo Arabijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalis numušė bepilotį orlaivį, artėjusį prie rajono, kuriame įsikūrusios užsienio ambasados.
Saudo Arabija atrėmė dronų atakas prieš naftos telkinį
Saudo Arabija ketvirtadienį perėmė du Šaibos naftos telkinio link skridusius bepiločius orlaivius, Iranui vėl nusitaikius į šį objektą per savo kampaniją, kuria siekiama sutrikdyti pasaulines energijos rinkas.
„Du dronai, skridę Šaibos naftos telkinio link, buvo perimti ir sunaikinti“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė šalies Gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Incidentas įvyko po to, kai trečiadienį karalystė patvirtino užkirtusi kelią kelioms atakoms iš oro prieš šį šalies naftos gavybai itin svarbų kompleksą.
Naftos kainos smarkiai išaugo nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai Artimuosius Rytus apėmė konfliktas.
Atsakomieji Irano raketų ir dronų smūgiai beveik sustabdė laivybą Hormūzo sąsiauriu, per kurį gabenamas penktadalis pasaulio neperdirbtos naftos.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį pranešė, kad jos narės susitarė iš savo rezervų išleisti 400 mln. barelių naftos – tai yra didžiausias visų laikų kiekis, kuriuo siekiama stabilizuoti kainas.
Tačiau ketvirtadienį ši žaliava pabrango daugiau nei devyniais procentais ir jos kaina vėl viršijo 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį ribą po to, kai nauji Teherano smūgiai tiekimui ir infrastruktūrai nustelbė šį rekordinį rezervų panaudojimą.
Šaibos naftos telkinys yra netoli sienos su Jungtiniais Arabų Emyratais, jį valdo Saudo Arabijos milžinė „Aramco“.
Bahreinas pranešė, kad šalyje atakuoti naftos rezervuarai ir paprašė gyventojų likti namuose
Bahreinas paprašė gyventojų likti namuose, kai ketvirtadienį Iranas įvykdė išpuolį prieš degalų rezervuarus, Teheranui tęsiant kampaniją Persijos įlankoje, kurios tikslas – sutrikdyti pasaulines energijos rinkas.
„Akivaizdžios Irano agresijos taikiniu tapo Muharako gubernijoje esantys degalų rezervuarai“, – platformoje „X“ pranešė Bahreino vidaus reikalų ministerija.
Ministerija nurodė trijų Muharako rajonų gyventojams „likti namuose, uždaryti langus ir ventiliacijos angas, siekiant apsisaugoti nuo galimo dūmų, kylančių iš šiuo metu gesinamo gaisro, poveikio“.
Valdžios institucijos: netoli Irako krantų užpulti naftos tanklaiviai, vienas žmogus žuvo
Iranui tęsiant kampaniją, kurios tikslas – sutrikdyti pasaulines energetikos rinkas, Irako valdžios institucijos ketvirtadienį pranešė, kad per išpuolį prieš du naftos tanklaivius netoli šios šalies krantų žuvo mažiausiai vienas įgulos narys.
Farhanas Al-Fartousi iš Irako uostų bendrovės „General Company for Ports“ valstybinei televizijai pranešė, kad per išpuolį vienas įgulos narys žuvo, 38 buvo išgelbėti, šiuo metu „tęsiasi dingusių asmenų paieška“.
Įgulos narių tautybių jis nenurodė ir informacijos apie tai, kas atsakingas už šį išpuolį, nepateikė, tačiau sakė, kad vienas iš dviejų laivų buvo registruotas po Maltos vėliava.
Irako vyriausybės žiniasklaidos skyrius nacionalinei naujienų agentūrai INA pranešė, kad „dviejose tanklaiviuose įvykdytas sabotažas“.
Naftos tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje – vandens kelyje, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos – tebėra beveik visiškai uždarytas, o Iranas pažadėjo, kad kol tęsis karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, iš Persijos įlankos nebus eksportuojama nė litro naftos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad JAV pajėgos per daugiau nei savaitę trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose sunaikino 28 Irano laivus minininkus.
Valstybinis televizijos kanalas „al-Ikhbariya“ parodė vaizdus, kuriuose matyti jūroje stovintis laivas, iš kurio virsta didžiuliai gaisro dūmų kamuoliai. Naujienų agentūra AFP neturėjo galimybės patvirtinti šių vaizdų autentiškumo.
Irako Basros naftos terminalo darbuotojas naujienų agentūrai AFP sakė, kad neaišku, „ar išpuolė įvykdė dronai, ar sprogmenų pakrauti laivai“.
Ši Irako ataka įvyko praėjus vos keletui valandų po to, kai JAV ambasada Bagdade įspėjo, kad Iranas ir Teherano remiamos Irako ginkluotos grupuotės gali imtis veiksmų prieš JAV priklausančius naftos objektus Irake.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nac saugumo ministras
Mosado vadas
Žvalgybos vadas
Generalinio štabo viršininkas
Oro pajėgų vadas
Pasaulis bus išvalytas nuo vaikzudziu.
Trumpas prakalbo apie karą su Iranu: JAV „daro tai, ką privalo daryti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas daro „tai, ką privalo daryti“ dėl Irano, ir pridūrė, jog ši šalis šiuo metu „moka didelę kainą“. Apie tai jis užsiminė Baltuosiuose rūmuose vykusiame renginyje, skirtame Moterų istorijos mėnesiui, nors renginio tema su Iranu nebuvo susijusi.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu kalba Baltuosiuose rūmuose vykstančiame renginyje kartu su savo žmona Melania Trump, rašo „Sky News“.
Renginys skirtas Moterų istorijos mėnesiui, tačiau JAV prezidentas, kaip ir buvo galima tikėtis, nukrypo nuo temos ir pakomentavo karą su Iranu.
„Situacija su Iranu juda labai greitai. Mes darome tai, ką privalome daryti“, – sakė jis po to, kai jį pristatė M. Trump.
Kalbėdamas apie Iraną, D. Trumpas teigė: „Tai iš tikrųjų yra teroro ir neapykantos valstybė, ir šiuo metu ji moka didelę kainą.“
D. Trumpas taip pat pakartojo įprastas frazes apie tai, kad JAV kariuomenė yra geriausia pasaulyje, ir kad ankstesni prezidentai nesugebėjo imtis būtinų veiksmų, kad sustabdytų Irano bandymus įsigyti branduolinį ginklą.