Šeštadienį – naujos JAV ir Irano derybos
JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šeštadienį vyks į Pakistaną, kur bus surengtas naujas derybų su Iranu dėl karo užbaigimo ratas, pranešė Baltieji rūmai.
„Galiu patvirtinti, kad specialusis pasiuntinys Witkoffas ir Jaredas Kushneris rytoj ryte vėl išvyks į Pakistaną dalyvauti derybose (...) su Irano delegacijos atstovais“, – penktadienį televizijai „Fox News“ sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau patvirtino, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį vyks į Pakistaną, tarpininkaujantį tarp Islamo Respublikos ir JAV dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
„Irano užsienio reikalų ministras penktadienio vakarą, balandžio 24-ąją, pradės turą po regioną ir lankysis Islamabade, Maskate bei Maskvoje“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA po to, kai apie vizitą paskelbė Pakistano pareigūnas.
„Šios kelionės tikslas – surengti dvišales konsultacijas, aptarti vykstančius pokyčius regione ir apžvelgti naujausią situaciją dėl JAV bei Izraelio režimo primesto karo prieš Iraną“, – teigiama pranešime.
Anksčiau oficialus šaltinis Pakistane pranešė, kad A. Araghchi penktadienio vakarą turėtų atvykti į Islamabadą.
Šaltinis nepateikė informacijos apie tai, su kuo iraniečių ministras ketina susitikti.
Pakistanas siekia atnaujinti derybas dėl ugnies nutraukimo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
Tuo metu K. Leavitt pareiškė, kad „Irano atstovai, kaip ir ragino prezidentas, kreipėsi į mus ir paprašė surengti šį tiesioginį pokalbį“.
„Tikimės, kad tai bus produktyvus pokalbis ir, tikėkimės, jis padės žengti link susitarimo“, – pridūrė ji.
Derybos vyks praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) Pakistane surengė pirmąjį derybų su Irano atstovais ratą.
Anksčiau šią savaitę J. D. Vance'as buvo pasirengęs vėl vykti į Islamabadą, tačiau atidėjo kelionę, nes Iranas nepatvirtino savo dalyvavimo.
K. Leavitt sakė, kad viceprezidentas tebėra pasirengęs skristi į Pakistaną, tačiau kol kas to nedarys.
„Visi bus pasirengę skristi į Pakistaną, jei to reikės“, – sakė ji.
S. Witkoffas, kuris iš Donaldo Trumpo verslo partnerio virto po visą pasaulį keliaujančiu derybininku, ir JAV prezidento žentas J. Kushneris derėjosi su Iranu prieš pat pirmąsias Izraelio ir Jungtinių Valstijų atakas, kurios buvo surengtos vasario 28 dieną. Dėl to Teheranas juos apkaltino apgaule.
Per pirmąjį derybų ratą Pakistane J. D. Vance'as teigė, kad Iranas atmetė JAV reikalavimus dėl apribojimų jo ginčytinai branduolinei programai.
D. Trumpas neribotam laikui pratęsė paliaubas, nors anksčiau buvo pažėręs genocidinių grasinimų sunaikinti visą Irano civilizaciją.
„Prezidentas visada nori suteikti šansą diplomatijai. Tai visada yra jo pirmasis pasirinkimas ir jis pasirengęs tai padaryti ir šiuo atveju“, – pareiškė K. Leavitt.
Izraelio premjeras: „Hezbollah“ bando sabotuoti pastangas pasiekti taikos susitarimą su Libanu
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį apkaltino kovotojų grupuotę „Hezbollah“ siekiu sabotuoti pastangas pasiekti taikos susitarimą su Libanu.
„Esame pradėję procesą, siekdami pasiekti istorinę taiką tarp Izraelio ir Libano, ir mums aišku, kad „Hezbollah“ bando tai sabotuoti“, – sakė jis savo pirmuosiuose komentaruose po to, kai buvo pratęstos paliaubos su Libanu.
Premjeras kalbėjo po to, kai Izraelio kariuomenė pranešė, jog dėl „paliaubų pažeidimo“ smogė „Hezbollah“ taikiniams viename Pietų Libano kaime, prieš tai įspėjusi gyventojus evakuotis iš bendruomenės.
„Prieš kurį laiką IDF (Izraelio gynybos pajėgos) smogė kariniams objektams Deir Ameso rajone, iš kur vakar buvo paleista raketų į Izraelio Štulos miestą“, – teigiama pranešime.
„Objektai, kuriems buvo smogta, buvo naudojami teroristinės organizacijos „Hezbollah“ prieš IDF karius ir Izraelio valstybę nukreiptai teroristinei veiklai vykdyti“, – pridūrė ji.
Izraelio kariuomenės atstovas arabų kalba Avichay Adraee (Avičajus Adrajis) anksčiau įspėjo Deir Ameso gyventojus „nedelsiant evakuotis iš savo namų ir pasitraukti bent 1 000 metrų už šio rajono ribų“.
„Dėl „Hezbollah“ teroristinės veiklos IDF šiame rajone vykdo tikslinę operaciją“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Deir Amesas yra įsikūręs į šiaurę nuo vadinamosios geltonosios linijos Libane, už kurios Izraelio pajėgos veikia nepaisydamos paliaubų.
Kalbėdamas apie Iraną, B. Netanyahu pareiškė, kad „turėjo puikų pokalbį“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), tačiau nenurodė, kada jie kalbėjosi.
„Jis daro labai didelį spaudimą Iranui – ir ekonominiu, ir kariniu požiūriu. Mes dirbame visapusiškai bendradarbiaudami“, – pridūrė jis.
„Hezbollah“ beprasmėmis vadina pratęstas paliaubas su Izraeliu
Praėjus mažiau nei parai po JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto paliaubų Libane pratęsimo, „Hezbollah“ grupuotė pavadino jas beprasmėmis. Izraeliui tęsiant atakas, paliaubos nebegalioja, penktadienį pareiškė „Hezbollah“ parlamentaras Ali Fayadas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Prieš tai Libano sveikatos ministerija pranešė apie dviejų žmonių žūtį per Izraelio oro antskrydį Tulino kaime Pietų Libane. Be to, Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai, jų pačių bei Izraelio kariuomenės duomenimis, numušė Izraelio droną.
D. Trumpas apie paliaubų pratęsimą trimis savaitėmis pranešė ketvirtadienį po susitikimo su Izraelio ir Libano ambasadoriais Baltuosiuose rūmuose. Pradinis susitarimas dėl ugnies nutraukimo būtų pasibaigęs sekmadienį. Nors balandžio 16 d. įsigaliojęs susitarimas gerokai sumažino smurto, tačiau Izraelis ir „Hezbollah“ Pietų Libane toliau kaunasi.
Pati „Hezbollah“ grupuotė nėra paliaubų susitarimo dalis ir griežtai atmeta tiesioginius vyriausybės Beirute kontaktus su Izraeliu. Kariniai veiksmai atsinaujino kovo 2 d., kai kovotojai, norėdami paremti Iraną, įsitraukė į karą regione.
Vėžio diagnozę dėl karo Irane slėpęs Netanyahu paskelbė, kad pasveiko
Izraelio premjero Benjamino Netanyahu kanceliarija penktadienį paviešino informaciją apie vyriausybės vadovo sveikatos būklę po sėkmingai išgydyto ankstyvosios stadijos prostatos vėžio, apie kurį iki pat šiol viešai skelbta nebuvo, rašo „The Jerusalem Post“.
Dronai smogė kariniams postams prie Kuveito šiaurinės sienos
Du dronai su sprogmenimis penktadienį smogė karinėms pozicijoms prie Kuveito šiaurinės sienos. Padaryta žalos, tačiau sužeistųjų nėra, tinkle „X“ pranešė Kuveito kariuomenė. Dronai esą atskriejo nuo Irako pusės ir pataikė į du pasienio postus. Kuveito karinės pajėgos incidentą pavadino „nusikalstamu agresijos aktu“.
Karas tarp JAV, Izraelio ir Irano sukėlė eskalaciją visame regione Artimuosiuose Rytuose ir Arabijos pusiasalyje. Vykstant karui, Kuveitas jau anksčiau pranešė apie virtinę oro smūgių prieš energetikos sektorių ir civilinius objektus. Atakos taip pat rengtos iš kaimyninio Irako, kur kovotojų grupuotės remia Teheraną ir vykdo išpuolius tiek pačiame Irake, tiek kaimyninėse šalyse.
Irano kare šiuo metu galioja paliaubos. Tai jau antras toks incidentas Kuveite nuo paliaubų pradžios.
Iraniečiai jau 56 dienas yra atkirsti nuo interneto
Irano gyventojai 56 dieną iš eilės yra atkirsti nuo pasaulinio interneto tinklo.
Blokada taikoma jau 1 320 valandų, tinkle „X“ pranešė interneto ribojimus stebinti organizacija „Netblocks“. Tai esą iki šiol ilgiausias visą šalį apimantis interneto blokavimas Irane, kuriame interneto ryšys šiaip gerai išvystytas.
Vasario 28 d. prasidėjus Irano karui, vyriausybė Teherane praktiškai blokavo prieigą prie pasaulinio interneto. 90 mln. iraniečių nuo tada gali naudotis tik ribotu vidiniu tinklu, kuriame skelbiamas tik valstybės patvirtintas turinys.
Nedidelė dalis karinio ir valdžios aparato tuo tarpu ir toliau naudojasi internetu neribotai. Ir Irano žiniasklaida skelbia savo žinias tinkluose „Telegram“ ir „X“, kurie iš tiesų yra blokuojami.
Oficialiai vyriausybė ryšio blokavimą aiškina saugumo priežastimis. Tačiau stebėtojai mano, kad autoritarinė islamo sistema pirmiausia nori užkirsti kelią tam, kad pranešimai, nuotraukos ir vaizdo medžiaga apie tikrąjį karo žalos mastą bei apie nuotaikas šalyje nebūtų platinami socialinėje žiniasklaidoje.
Šiuo metu Irano kare galioja paliaubos.
Pentagono vadovas: karas Irane – Trumpo „dovana pasauliui“
Penktadienį Pentagone kalbėdamas su žurnalistais, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigė, kad JAV blokada Irano laivybai tęsis „tiek, kiek reikės“, kol bus įvykdyta Amerikos „drąsi ir pavojinga“ misija – panaikinti Irano keliamą grėsmę pasauliniam saugumui, rašo „AP News“.
Pentagono vadovas pabrėžė, kad Europos ir Azijos šalys nėra pakankamai dėkingos už JAV vykdomą karą, kurį jis pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo „dovana pasauliui“, remdamasis tariamu administracijos tikslu užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinius ginklus.
JAV pareigūnai teigia, kad iki šiol blokada privertė apsisukti 34 laivus, tačiau laivų sekimo duomenys rodo, kad Iranas vis dar sugeba pervežti dalį savo sankcijomis apribotos naftos.
„Lloyd’s List Intelligence“ teigė, kad Persijos įlanką nuolat kerta „nuolatinis šešėlinės laivyno srautas“, įskaitant 11 tanklaivių su Irano kroviniu, kurie nuo balandžio 13 d. išplaukė iš Omano įlankos už sąsiaurio ribų.
Jūrų žvalgybos įmonė „Windward“ šią savaitę teigė, kad Irano laivyba toliau vyksta „apgaulės būdu“.
„Ap News“ pažymi, kad Irano laivai gali išvengti blokados klastojant sekimo duomenis ir plaukdami per Pakistano teritorinius vandenis.
Irano valstybinė žiniasklaida patvirtina: užsienio reikalų ministras vyks į Pakistaną
Irano valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) penktadienį vyks į Pakistaną, tarpininkaujantį tarp Islamo Respublikos ir JAV dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
„Irano užsienio reikalų ministras penktadienio vakarą, balandžio 24-ąją, pradės turą po regioną ir lankysis Islamabade, Maskate bei Maskvoje“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA po to, kai apie vizitą paskelbė Pakistano pareigūnas.
„Šios kelionės tikslas – surengti dvišales konsultacijas, aptarti vykstančius pokyčius regione ir apžvelgti naujausią situaciją dėl JAV bei Izraelio režimo primesto karo prieš Iraną“, – teigiama pranešime.
Anksčiau oficialus šaltinis Pakistane pranešė, kad A. Araghchi penktadienio vakarą turėtų atvykti į Islamabadą.
Šaltinis nepateikė informacijos dėl to, su kuo iraniečių ministras ketina susitikti.
Pakistanas siekia atnaujinti derybas dėl ugnies nutraukimo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
Šaltinis: Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį turi atvykti į Islamabadą
Į Islamabadą penktadienio vakarą turėtų atvykti Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pranešė oficialus šaltinis Pakistane.
Šaltinis nepateikė informacijos dėl to, su kuo iraniečių ministras ketina susitikti.
Pakistano sostinė ruošiasi numatomam antrajam JAV ir Irano derybų etapui. Visgi kol kas neaišku, ar A. Araghchi ir jį lydinti delegacija susitiks su JAV pareigūnais aptarti karo Artimuosiuose Rytuose.
Pakistanas siekia atnaujinti derybas dėl ugnies nutraukimo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
Kiek anksčiau pranešta, kad A. Araghchi telefonu kalbėjosi su įtakingu Pakistano kariuomenės vadu feldmaršalu Asimu Muniru ir šalies vyriausiuoju diplomatu Ishaqu Daru (Išaku Daru). Pokalbiai įvyko išliekant neaiškumui dėl taikos derybų su JAV ateities.
A. Araghchi taip pat kalbėjosi su Irako autonominio Kurdistano regiono prezidentu Nechirvanu Barzani, skelbiama oficialiame užsienio reikalų ministro „Telegram“ kanale.
UNIFIL: mirė Libane praėjusį mėnesį sužeistas JT taikdarys
Libane veikiančios Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgos UNIFIL penktadienį pranešė, kad ligoninėje mirė taikdarys iš Indonezijos.
Nurodoma, kad jis mirė nuo sužeidimų, patirtų kovo 29 dieną per išpuolį prieš jo bazę.
„UNIFIL apgailestauja dėl šiandieninės kapralo Rico Pramudios mirties. Jis buvo sunkiai sužeistas kovo 29-osios vakarą Adšit al Kusairo bazėje sprogus sviediniui“, – sakoma pajėgų pranešime.
Po jo mirties taikdarių, žuvusių nuo naujausio karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios kovo 2-ąją, skaičius išaugo iki šešių.
Nuo balandžio 17 dienos galioja paliaubos.
UNIFIL po kovo 29 dienos atakos pranešė, kad vienas Indonezijos karys žuvo, o kitas buvo sužeistas.
JT atliktas preliminarus tyrimas parodė, kad karys žuvo nuo Izraelio tanko sviedinio.
Kitą dieną nuo savadarbio sprogstamojo užtaiso žuvo dar du Indonezijos taikdariai.
Per tą patį JT tyrimą nustatyta, kad už tai tikriausiai atsakinga Irano remiama Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“.
Indonezija jau paragino JT pradėti išsamų abiejų incidentų tyrimą.
Balandžio 18 dieną per pasalą žuvo du UNIFIL tarnavę Prancūzijos kariai. Prancūzijos pareigūnai ir JT dėl to apkaltino „Hezbollah“, bet grupuotė bet kokį savo dalyvavimą neigė.
Kuveitas: iš Irako į šalį atskridę dronai smogė netoli pasienio postų
Kuveito kariuomenė penktadienį pranešė, kad du iš kaimyninio Irako atskridę dronai smogė pasienio postams prie šiaurinės sienos, padarydami nuostolių, tačiau žmonės nenukentėjo.
„Šį rytą du Kuveito šiauriniai sausumos pasienio postai tapo nusikalstamo agresijos akto taikiniu, kai buvo panaudoti du sprogmenų prikrauti ir šviesolaidiniais kabeliais valdomi dronai, atskridę iš Irako Respublikos; dėl to padaryta materialinė žala, bet (...) žmonių aukų išvengta“, – sakoma kariuomenės pareiškime socialiniame tinkle „X“.
Vasarį prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, proiranietiškos ginkluotos grupuotės kasdien pranešdavo apie atakas prieš „priešo bazes“ Irake ir platesniame regione. Paskelbus paliaubas, šios grupuotės pareiškė stabdančios savo veiksmus.
Persijos įlankos regiono šalys vis dėlto iškvietė Irako atstovus, kad pareikštų protestą dėl šių grupuočių išpuolių net ir įsigaliojus paliauboms.
Irakas kartu su kitomis regiono valstybėmis buvo įtrauktas į JAV ir Izraelio karą su Iranu. Smūgiai ne kartą buvo nukreipti tiek į JAV interesus, ypač į ambasadą Bagdade, tiek į šalyje veikiančias proiranietiškas grupuotes.
Macronas kirto dėl Artimųjų Rytų: „Europa turi padaryti dar daugiau“
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį kalbėjo žadantys daryti daugiau, kad deeskaluotų konfliktus Artimuosiuose Rytuose, jiems Kipre ruošiantis susitikimui su regiono politikais iš Egipto, Libano ir Sirijos.
ES iš esmės liko nuošalyje kare Artimuosiuose Rytuose, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo, jo teigimu, Europos paramos trūkumą Vašingtono veiksmuose prieš Iraną.
„Europa turi padaryti dar daugiau“, – žurnalistams Nikosijoje prieš derybas su kitais ES lyderiais sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Vėliau jie dalyvaus darbo pietuose su Libano, Egipto, Sirijos ir Jordanijos lyderiais bei Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniu sekretoriumi.
Šie pietūs bus „galimybė, be kita ko, su Sirija, Jordanija koordinuoti veiksmus. Juos veikia situacija regione“, sakė E. Macronas.
„Visų interesas yra, kad stabilumas grįžtų kuo greičiau ir kad pasaulio ekonomikos būtų nuramintos“, – tvirtino Prancūzijos prezidentas, kalbėdamas visiškai priešingai nei D. Trumpas, kuris teigė, kad Jungtinės Valstijos turi marias laiko.
Derybas rengiantis Kipras buvo įtrauktas į regioninį konfliktą po kovą įvykdyto drono smūgio į Jungtinės Karalystės (JK) bazę šioje Viduržemio jūros saloje.
„Iš praėjusios nakties diskusijos buvo aišku, kad turime padaryti daug daugiau, kad sustiprintume bendradarbiavimą su regiono šalimis“, – žurnalistams sakė Kipro prezidentas.
ES lyderiai ketvirtadienį susitiko vakarienės pajūrio kurorte Aja Napoje.
D. Trumpas šią savaitę neribotam laikui pratęsė paliaubas su Iranu, taip pat pratęsė trapias paliaubas tarp Izraelio ir Libano.
Svarbus klausimas Europai yra Hormuzo sąsiauris, kurio faktinis uždarymas lėmė naftos kainų šuolį ir sumažino reaktyvinių degalų tiekimą Europoje.
Prancūzijos ir JK gynybos ministrai surengė virtinę susitikimų, kuriuose dalyvavo daugybė ES narių, siekdami suplanuoti, kaip užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektos tvarios paliaubos tarp JAV ir Irano.
Aukšto rango ES pareigūnas prieš susitikimą Kipre sakė, kad blokas yra „pasirengęs prisidėti (...), kai bus įvykdytos sąlygos“.
Kipras pirmininkauja ES ir ragina sąjungą apsvarstyti, kaip palaikyti vieniems kitus atakos atveju.
Trumpas atsakė, ar smogtų Iranui branduoliniu ginklu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį atmetė galimybę smogti Iranui branduoliniu ginklu, nors anksčiau grasino sunaikinti Irano civilizaciją.
„Ne, aš jo nenaudočiau“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
„Kodėl turėčiau naudoti branduolinį ginklą, kai mes labai įprastu būdu juos sunaikinome ir be jo?“ – klausė jis.
„Niekam niekada neturėtų būti leista naudoti branduolinio ginklo“, – pareiškė D. Trumpas.
JAV prezidentas balandžio 7 dieną paskelbė skambų grasinimą Iranui, kad „šiąnakt žus ir niekada nebegrįš ištisa civilizacija“, tačiau po kelių valandų sutiko su paliaubomis JAV ir Izraelio pradėtame kare, kurias vėliau pratęsė.
Viceprezidentas J. D. Vance'as konflikto metu įspėjo, kad JAV yra pasirengusios padidinti žalą Iranui anksčiau nenaudotais ginklais, tačiau Baltieji rūmai paneigė, kad jis grasino branduoliniais smūgiais.
J. D. Vance'as žlugusiose derybose spaudė Iraną daryti didesnes nuolaidas dėl jo branduolinės veiklos.
D. Trumpas žurnalistams sakė siekiantis Irano „be branduolinio ginklo“, kuriuo būtų bandoma „susprogdinti kurį nors iš mūsų miestų ar susprogdinti visus Artimuosius Rytus“.
Iranas neigia siekiantis branduolinio ginklo, o Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos agentūra teigia, kad atominė bomba prieš karą su Iranu nebuvo neišvengiama.
JAV yra vienintelė šalis, panaudojusi branduolinį ginklą kovose – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje amerikiečiai juo sunaikino Japonijos miestus Hirošimą ir Nagasakį, pražudydami apie 214 tūkst. žmonių.
Žinoma, kad ir Izraelis turi branduolinį ginklą, tačiau jis viešai to nepripažįsta.
D. Trumpo bendras pareiškimas prieš bet kokį branduolinio ginklo naudojimą, regis, prieštarauja ilgalaikei JAV branduolinei doktrinai, kuria pasiliekama teisė naudoti tokius ginklus.
D. Trumpas anksčiau ragino nutraukti JAV moratoriumą branduoliniams bandymams, reaguodamas į JAV kaltinimus dėl slaptų Kinijos ir Rusijos bandymų.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama ragino siekti pasaulio be branduolinių ginklų, tačiau jo administracija taip pat teigė, kad kol jie egzistuos, JAV arsenalas tarnaus kaip atgrasymo priemonė.
JAV atmetė raginimus paskelbti, kad niekada pirmosios nepanaudos branduolinio ginklo konflikte.
Į Artimuosius Rytus atplaukė trečiasis JAV lėktuvnešis
JAV kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus atvyko lėktuvnešis „USS George H.W. Bush“ – regione veikiančių didžiulių Amerikos karo laivų skaičius išaugo iki trijų.
Šis lėktuvnešis balandžio 23 d. plaukė Indijos vandenyne JAV Centrinės vadovybės atsakomybės zonoje, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame JAV karinės vadovybės, atsakingos už Artimuosius Rytus, įraše. Pridėta ir lėktuvnešio su karo lėktuvais ant denio nuotrauka.
Kitas lėktuvnešis – „USS Gerald R. Ford“ – ketvirtadienį plaukė Raudonojoje jūroje, o trečiasis – „USS Abraham Lincoln“ – taip pat buvo regione, rodo CENTCOM įrašai socialiniuose tinkluose.
Trečiasis lėktuvnešis dislokuotas Artimuosiuose Rytuose per daugiau nei dviejų savaičių paliaubas, sustabdžiusias niokojančią JAV ir Izraelio oro kampaniją prieš Iraną, pradėtą vasario pabaigoje.
„USS Gerald R. Ford“ prieš kelias savaites išplaukė į Kroatiją remontui. Kovo 12 d. laivo skalbykloje kilo gaisras, tačiau nuo to laiko didžiausias pasaulyje lėktuvnešis vėl vykdo operacijas.
„USS Gerald R. Ford“ jūroje yra daugiau nei 10 mėnesių – per šį dislokavimą jis jau dalyvavo JAV operacijose Karibų jūroje, kur Vašingtono pajėgos surengė smūgius į įtariamus narkotikų kontrabandos laivus, sulaikė sankcionuotus tanklaivius ir sučiupo Venesuelos lyderį Nicolą Maduro.
Kiekvieną lėktuvnešį lydi didelės grupės pagalbinių karo laivų.
Hormuzo sąsiaurio apsaugos plane JK ir Prancūzijos gynybos vadovai įžvelgia „realią pažangą“
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija ketvirtadienį išreiškė viltį, kad kariniai planai apsaugoti Hormuzo sąsiaurį yra derinami ir padės atkurti prekybos srautus per šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.
Per dvi dienas trukusį susitikimą Londone kariniai planuotojai aptarė JK ir Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės misijos, skirtos apsaugoti laivybą šiame svarbiame vandens kelyje po tvaraus ugnies nutraukimo, praktinius aspektus, pranešė aukšto rango gynybos pareigūnai.
Tikslas yra suformuoti „gynybinę, tarptautinę misiją, kuri sustiprins komercinės laivybos pasitikėjimą ir, jei reikės, išvalys minas bei apsaugos laivus pasibaigus karo veiksmams“, sakė JK gynybos ministras Johnas Healey (Džonas Hilis).
JK ministerija nurodė, kad susitikime dalyvavo daugiau nei 44 šalys iš visų žemynų.
J. Healey ir Prancūzijos ministrė Catherine Vautrin (Ketrin Votrin) bendrame pareiškime teigė esantys „įsitikinę, kad galima pasiekti realios pažangos“.
„Tarptautinė prekyba, energetika ir visų mūsų valstybių ekonominis stabilumas priklauso nuo laivybos laisvės“ sąsiauryje, susirinkusiesiems sakė J. Healey.
Jis paragino parengti praktinius karinius planus, sakydamas, kad milijonai žmonių tikisi sėkmingos susitikimo baigties.
„Negalime jų nuvilti“, – sakė jis.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) teigė, kad daugiau nei tuzinas šalių sutiko dalyvauti misijoje, kuria siekiama atlaisvinti laivybą Hormuze.
Iranas trečiadienį pareiškė, kad neatidarys Hormuzo sąsiaurio tol, kol JAV toliau blokuos Irano uostus.
Nors nuo ugnies nutraukimo pradžios smūgiai regione iš esmės liovėsi, JAV ir Iranas toliau daro spaudimą aplink šį prekybos maršrutą.
Prieš prasidedant karui vasario 28 dieną, per sąsiaurį buvo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos.
Trumpas: Izraelis ir Libanas susitarė pratęsti paliaubas
Izraelis ir Libanas susitarė trims savaitėms pratęsti Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės paliaubas, ketvirtadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Savo „Truth Social“ platformoje D. Trumpas teigė, kad susitarimas buvo pasiektas jam susitikus su Izraelio ir Libano ambasadoriais bei atstovais Ovaliajame kabinete.
„Susitikimas praėjo labai gerai! Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Libanu, kad padėtų jam apsiginti nuo „Hezbollah“. Izraelio ir Libano paliaubos bus pratęstos TRIMS SAVAITĖMS“, – parašė jis.
„Man buvo didelė garbė dalyvauti šiame išties istoriniame susitikime!“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad ketina artimiausiu metu priimti Libano prezidentą Josephą Aouną ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu.
Dabartinės 10 dienų paliaubos turėjo baigtis vėlai sekmadienį. Iš pradžių „Hezbollah“ pratęsimo nekomentavo.
Libano ambasadorė JAV Nada Hamadeh Moawad padėkojo D. Trumpui už pirmininkavimą „šiai istorinei akimirkai“ ir už jo vadovavimą.
„Manau, kad su jūsų pagalba, su jūsų palaikymu galime vėl padaryti Libaną didžiu“, – sakė ji, kalbėdama kartu su D. Trumpu spaudos konferencijoje.
Izraelio ambasadorius JAV Yechielis Leiteris teigė, kad Izraelis ir Libanas dar „niekada nebuvo tokie artimi“.
„Tikimės, kad kartu, jums vadovaujant, galėsime įforminti taiką artimiausioje ateityje“, – sakė jis D. Trumpui.
Pasak JAV prezidento, yra „didelė tikimybė“, jog Izraelis ir Libanas šiais metais gali pasiekti taiką.
„Dėl tų pačių dalykų jie yra ir draugai, ir priešai“, – teigė jis ir pridūrė, kad „Hezbollah“ atžvilgiu visi atrodo vieningi.
„Manau, kad yra tikrai didelė tikimybė pasiekti taiką. Manau, kad tai turėtų būti lengva lyginant su kai kuriais kitais dalykais, dėl kurių dirbame“, – teigė D. Trumpas.
Pradinės 10 dienų Libano ir Izraelio paliaubos įsigaliojo balandžio 17 dieną. Abi šalys ne kartą kaltino viena kitą paliaubų pažeidimu.
Izraelio ir „Hezbollah“ kovos vėl įsiplieskė, kai „Hezbollah“ pradėjo išpuolius prieš Izraelį Irano karo pradžioje. Izraelio kariuomenė atsakė suintensyvindama smūgius Libane ir okupuodama Pietų Libano dalis netoli Izraelio sienos.
Libano vyriausybė nėra aktyvi karo veiksmų šalis ir siekia deeskalacijos bei Izraelio kariuomenės išvedimo iš Pietų Libano. Izraelis teigia, kad jo tikslas – nuginkluoti „Hezbollah“ ir pasiekti ilgalaikę taiką.
Trumpas siunčia žinią dėl Irano: „Neskubinkite manęs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siunčia žinią dėl Irano – ragina jo neskubinti ir tikina, kad situacija yra kontroliuojama. Po renginio Baltuosiuose rūmuose jis ne tik įvertino vykstančią operaciją, bet ir užsiminė apie galimus naujus smūgius.
Paklaustas, kiek ilgai jis pasirengęs laukti atsakymo, D. Trumpas sako: „Neskubinkite manęs.“
Remdamasis ankstesnėmis JAV karinėmis intervencijomis užsienyje, JAV prezidentas pažymi, kad jo operacija Irane vyksta tik šešias savaites.
Toliau jis vardijo, ką laiko Amerikos kariniais pasiekimais šiame kare, įskaitant Irano laivyno ir oro pajėgų sunaikinimą.
Jis pridūrė, kad Iranas galėjo per paliaubas iš dalies atkurti savo oro gynybą.
„Bet mes tai sunaikinsime maždaug per vieną dieną, jei jie tai padarė“, – sakė JAV prezidentas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas: Iranas ketina pateikti JAV reikalavimus atitinkantį pasiūlymą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas ketina pateikti pasiūlymą, kuriuo siekiama patenkinti JAV reikalavimus, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
„Jie pateiks pasiūlymą, o mes jį įvertinsime“, – „Reuters“ sakė D. Trumpas.
Kiek anksčiau Baltieji rūmai pranešė, kad JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šeštadienį vyks į Pakistaną, kur bus surengtas naujas derybų su Iranu dėl karo užbaigimo ratas.
Savo ruožtu Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau patvirtino, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį vyks į Pakistaną, tarpininkaujantį tarp Islamo Respublikos ir JAV dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.