Artimieji Rytai. Pentagonas paskaičiavo: karas Irane jau kainavo tiek, kiek Lietuva išleidžia per metus

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šią savaitę aukščiausiojo lygio susitikime Pekine susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu surengs su juo „ilgą pokalbį“.

„Mes ilgai kalbėsimės apie tai (karą su Iranu). Atvirai kalbant, manau, kad jis elgėsi gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jis pridūrė, jog nemano, kad Kinijos lyderis turėtų padėti Vašingtonui išspręsti šio karo klausimą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad, pasibaigus karui su Iranu, blokas galėtų išplėsti savo karinę jūrų misiją Raudonojoje jūroje, kad ji apimtų ir Hormuzo sąsiaurį.

„Operacija „Aspides“ jau dabar labai prisideda prie laivybos apsaugos Raudonojoje jūroje, tačiau jos veikla galėtų būti išplėsta ir į sąsiaurį“, – sakė K. Kallas po Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo.

K. Kallas teigė, kad kai kurios šalys jau žada skirti daugiau laivų šiai misijai, o tai galėtų padėti, jei būtų priimtas sprendimas išplėsti jos apimtį.

Donaldo Trumpo karo su Iranu ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai sukrėsta Europa stengiasi prisidėti prie normalios laivybos sąsiauryje atkūrimo, kai šis konfliktas pasibaigs.

Be kita ko, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija inicijavo koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas.

Anksčiau buvo skelbta, kad Londonas ir Paryžius antradienį surengs tarptautinį daugiau nei 40 valstybių gynybos ministrų susitikimą, kuriame bus aptariami kariniai planai atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį.

Kovo mėnesį ES gynybos ministrai iš pradžių atmetė pasiūlymus išplėsti misiją Raudonojoje jūroje.

Jungtinių Valstijų ir Irano derybos dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo ir šio svarbaus vandens kelio atidarymo, regis, yra įstrigusios.

Irano vykdoma sąsiaurio, per kurį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir gamtinių dujų, blokada pakurstė pasaulinių energijos kainų kilimą.

ES misija „Aspides“ buvo pradėta 2024 metais, siekiant padėti apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje – kitame svarbiame Artimųjų Rytų vandens kelyje – nuo Jemeno husių atakų.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas sumenkino spėliones apie esą smarkiai išsekusias JAV kariuomenės amunicijos ir raketų atsargas.

„Mes tiksliai žinome, ką turime. Turime užtektinai to, ko mums reikia“, – sakė jis JAV Atstovų Rūmų komitete. Diskusijos dėl atsargų esą yra „kvailai ir nenaudingai išpūstos“.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine‘as pabrėžė, kad JAV kariuomenės vadavietės regionuose jam praneša apie pakankamas amunicijos atsargas dabartinėms misijoms.

Savaitgalį JAV senatorius Markas Kelly‘is tvirtino, kad JAV pajėgų amunicijos ir raketų atsargos smarkiai sumenko. 

„Šokiruoja, kaip smarkiai mes išnaudojome šias atsargas“, – sakė jis CBS laidoje „Face The Nation“. Esą prireiks ne vienerių metų, kol šios atsargos vėl bus atkurtos.

Kaip Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariui Pentagonas demokratų senatoriui iš Arizonos suteikė informaciją apie tam tikras amunicijos rūšis. M. Kelly‘io teigimu, tai, pavyzdžiui, duomenys apie „Tomahawk“, „ATACMS“, „SM-3“ ar „Patriot“ tipo raketas.

M. Kelly‘is įspėjo, kad JAV ilgesnio užpuolimo atveju gali nebegebėti apginti savo šalies. Tuomet JAV padėtis būtų prastesnė, „nei būtų buvusi, jei šis karas Irane nebūtų įvykęs“. Jis kritikavo tai, kad D. Trumpas įtraukė JAV į karą „be strateginio tikslo, be plano, be jokio tvarkaraščio“.

„New York Times“ pranešime teigiama, kad Izraelio kalėjimų prižiūrėtojai, kariai, kolonistai ir tardytojai „plačiai“ naudoja seksualinį smurtą prieš sulaikytus palestiniečius.

Pirmadienį paskelbtame tyrime remiamasi liudijimais, surinktais okupuotame Vakarų Krante iš 14 vyrų ir moterų, teigusių, kad juos lytiškai prievartavo Izraelio kolonistai arba saugumo pajėgų kariai.

Izraelio užsienio reikalų ministerija griežtai atmetė NYT pranešimą, pavadinusi jį „melagingos ir gerai organizuotos antiizraelietiškos kampanijos“ dalimi.

Izraelio pajėgos po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio, kuris paskatino Izraelio karinę operaciją Gazoje, Vakarų Krante sulaikė tūkstančius palestiniečių.

Laikraščio „Times“ apžvalgininko Nicholas Kristofo straipsnyje aprašomas „plačiai paplitęs Izraelio seksualinis smurtas prieš vyrus, moteris ir net vaikus – vykdomas karių, kolonistų, vidaus saugumo agentūros „Šin Bet“ tardytojų ir, pirmiausia, kalėjimų prižiūrėtojų“.

Pasak pranešimo, „nėra jokių įrodymų, kad prievartauti liepia Izraelio vadovai“.

Tačiau jame cituojama Jungtinių Tautų ataskaita, paskelbta praėjusių metų kovo mėnesį, kurioje seksualinis smurtas įvardijamas kaip viena iš Izraelio „standartinių veiklos procedūrų“.

Vienas iš cituojamų nukentėjusiųjų pasakojo, kaip buvo prievartaujamas gumine lazda, o kitas – kaip buvo paliktas rėkti iš skausmo po to, kai moteris sargybinė suspaudė jo lytinius organus.

Izraelio valdžios institucijos įsakė kaliniams išėjus į laisvę tylėti apie elgesį su jais, priduriama straipsnyje.

„Konservatyvios socialinės normos taip pat neleidžia apie tai kalbėti“, – teigiama tyrime, cituojant du nukentėjusiuosius, kurie sakė, kad prisipažinimas, jog buvo išprievartauti, apsunkintų jų seserų ir dukterų galimybes susirasti vyrus.

Izraelio užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino „vienu baisiausių šmeižtų, kada nors pasirodžiusių šiuolaikinėje spaudoje“.

„Nesuvokiamai apversdamas tikrovę ir skleisdamas begalinį niekuo nepagrįsto melo srautą, propagandininkas Nicholas Kristofas auką paverčia kaltinamuoju“, – sakoma pareiškime platformoje „X“.

Antradienį paskelbtoje nepriklausomos Izraelio tyrimo komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad „Hamas“ ir jos sąjungininkai per spalio 7 d. išpuolį ir prieš įkaitus, kuriuos paėmė su savimi į Gazą, vykdė „sistemingą, plataus masto“ seksualinį smurtą.

„Hamas“ nuo 2023 m. ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Vasario mėnesį žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) pasmerkė, jo teigimu, „sistemingą smurtą“, taip pat ir seksualinį, prieš palestiniečių žurnalistus Izraelio kalėjimuose nuo 2023 m. spalio iki 2026 m. sausio mėnesio.

Tuomet Izraelio kariuomenės atstovas spaudai teigė, kad su sulaikytaisiais buvo elgiamasi „pagal tarptautinę teisę“.

Pakistano šiaurės vakaruose esančiame turguje antradienį sprogus rikšoje paslėptai bombai, mažiausiai devyni žmonės žuvo, o dar daugiau nei dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Tai naujausias smurto eskalacijos ženklas su Afganistanu besiribojančiame regione. Vietos policijos vadovas Azmatas Ullah teigė, kad ataka įvyko Chaibero Pachtunchvos provincijos Laki Marvato rajone. Pasak jo, tarp žuvusiųjų yra du kelių policijos pareigūnai ir moteris.

A. Ullah nepateikė išsamesnės informacijos, tačiau užsiminė, kad atakos taikiniu tikriausiai tapo kelių policininkai. Sprogimas taip pat apgadino netoliese esančias parduotuves. Dauguma žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo praeiviai, sakė jis.

Kol kas jokia grupuotė atsakomybės už sprogdinimą neprisiėmė.

Įtarimai dėl tokių išpuolių dažnai krenta ant Pakistano talibų, žinomų kaip „Tehrik-e-Taliban Pakistan“, kurie pastaraisiais metais suintensyvino kampaniją prieš šalies saugumo pajėgas. Ši atskira grupuotė yra Afganistano Talibano vyriausybės sąjungininkė.

Visgi Pakistano talibai neigė prisidėję prie antradienio atakos ir pareiškime nurodė, kad apie sprogdinimą sužinojo, tačiau nėra už jį atsakingi.

Išpuolis įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai šeštadienį gretimame Banu rajone per mirtininko sprogdinimą ir ginkluotą saugumo posto užpuolimą žuvo 15 policijos pareigūnų. Dėl šio įvykio Islamabadas iškvietė aukšto rango Afganistano diplomatą oficialiam skundui pateikti.

Pirmadienį Pakistanas dėl tos atakos apkaltino Afganistane įsikūrusius Pakistano talibus.

Antradienį Afganistano Talibano vyriausybės atstovas Zabihullah Mujahidas socialiniame tinkle „X“ atmetė Pakistano teiginius, esą ataka Banu rajone buvo suplanuota Afganistane, ir pavadino juos nepagrįstais.

rano vyriausiasis derybininkas antradienį pateikė ultimatumą Jungtinėms Valstijoms: priimti Teherano 14 punktų pasiūlymo dėl taikos Artimuosiuose Rytuose sąlygas arba patirti „nesėkmę“.

Šis drąsus pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė naujausią Irano kontrpasiūlymą ir pareiškė, kad nuo balandžio 8 d. galiojančios trapios paliaubos yra „gyvybės palaikymo režime“.

Tačiau Mohammadas Bagheras Ghalibafas sakė, kad Vašingtonas turi pripažinti Teherano „teises“, jei nori užbaigti daugiau kaip du mėnesius trunkantį konfliktą, nes taikos derybos tebėra aklavietėje po to, kai per pirmąjį raundą praėjusį mėnesį nepavyko pasiekti proveržio.

„Nėra kitos išeities, kaip tik pripažinti Irano žmonių teises, išdėstytas 14 punktų siūlyme. Bet koks kitas požiūris bus visiškai nieko nesprendžiantis; tai tik viena nesėkmė po kitos, – teigė M. B. Ghalibafas platformoje „X“. – Kuo ilgiau jie vilkins, tuo daugiau už tai mokės Amerikos mokesčių mokėtojai.“

Iranas atsisakė nusileisti kare su Vašingtonu, o kariškiai perspėjo, kad yra pasirengę atsakyti į bet kokį atnaujintą JAV puolimą.

Iranas sustabdė eismą svarbiu prekybos keliu per Hormuzo sąsiaurį, taip supurtydamas pasaulio rinkas ir įgydamas gyvybiškai svarbų svertą, o JAV įvedė savo pajėgų vykdomą jūrų blokadą Irano uostams.

Žinių apie naujausią JAV pasiūlymą kol kas nedaug, nors žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad jį sudaro vieno puslapio susitarimo memorandumas, kuriuo siekiama nutraukti kovas ir sukurti pagrindą deryboms dėl Irano branduolinės programos.

Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jos atsakyme raginama nutraukti karą visuose frontuose, įskaitant Libaną, sustabdyti JAV karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir užtikrinti Irano turto, įšaldyto užsienyje pagal ilgalaikes sankcijas, išlaisvinimą. Ji nedetalizavo, ką Iranas pasiūlys mainais.

Antradienį Irano parlamentinės nacionalinio saugumo komisijos atstovas sakė, kad įstatymų leidėjai svarstytų galimybę sodrinti uraną iki ginklų lygio, jei konfliktas atsinaujintų.

„Vienas iš Irano veiksmų variantų dar vienos atakos atveju galėtų būti urano sodrinimas iki 90 proc. Mes tai svarstysime parlamente“, – rašė Ebrahimas Rezaei platformoje „X“.

Teheranas turi dideles urano, prisodrinto iki 60 proc., atsargas, o branduoliniam ginklui reikia maždaug iki 90 proc. prisodrinto urano.

Irano labai prisodrinto urano atsargos tebėra pagrindinis kliuvinys derybose su JAV, kurios reikalauja, kad ši medžiaga būtų išvežta iš šalies.

Iranas iki šiol atsisako perkelti sodrinto urano atsargas į užsienį ir primygtinai pabrėžia savo teisę į taikų branduolinės energijos naudojimą, nors yra sakęs, kad dėl sodrinimo lygio „galima derėtis“.

Libano sveikatos apsaugos ministerija antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad nuo balandžio 17 dienos, kai prasidėjo paliaubos Izraelio ir „Hezbollah“ kare, per Izraelio smūgius Libane žuvo 380 žmonių.

Ministerijos pareigūnas teigė, kad „nuo paliaubų įsigaliojimo per smūgius Libane žuvo 380 žmonių, įskaitant 22 vaikus ir 39 moteris“. Bendrai nuo karo pradžios kovo 2 dieną žuvo maždaug 2,9 tūkst. žmonių.

Pagal Vašingtono paskelbtas paliaubų sąlygas Izraelis pasilieka teisę imtis veiksmų prieš „planuojamas, neišvengiamas ar vykstančias atakas“.

Be nuolatinių oro smūgių, Izraelio kariai veikia už vadinamosios geltonosios linijos, kuri eina maždaug 10 kilometrų į šiaurę nuo abiejų šalių sienos.

Anksčiau antradienį valstybinė žiniasklaida teigė, kad per Izraelio smūgius viename Pietų Libano mieste žuvo šeši žmonės, o dar septyni buvo sužeisti.

Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad pirmadienio naktį Izraelis smogė į namą Kfar Dunine, esančiame maždaug už 95 kilometrų nuo sostinės Beiruto.

NNA pranešė, kad sužeistieji buvo nugabenti į ligonines pakrantės mieste Tyre.

„Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas (Naimas Kasemas) anksčiau antradienį pareiškė, kad jos ginklai nėra artėjančių Libano ir Izraelio derybų dalis, ir pažadėjo, kad jo kovotojai pavers mūšio lauką „pragaru“ Izraelio pajėgoms.

„Niekas už Libano ribų neturi nieko bendro su ginklais, pasipriešinimu (...). Tai yra Libano vidaus reikalas ir nėra derybų su priešu dalis“, – rašytiniame pareiškime prieš trečiąjį Libano ir Izraelio atstovų derybų raundą Vašingtone teigė N. Qassemas. Derybos planuojamos šį ketvirtadienį ir penktadienį.

Iranas neturėtų naudoti Hormuzo sąsiaurio, kurį blokuoja nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, kaip priemonės šantažuoti Persijos įlankos valstybes, antradienį pareiškė Kataro vyriausiasis diplomatas.

„Iranas neturėtų naudoti šio sąsiaurio kaip ginklo spausti ar šantažuoti Persijos įlankos šalis“, – sakė Kataro užsienio reikalų ministras ir premjeras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis).

Jis taip pat sakė, kad neseniai lankėsi Vašingtone, siekdamas paremti tarpininkavimą dėl JAV ir Irano karo užbaigimo.

„Vizito metu daugiausia dėmesio skirta paramai Pakistano diplomatinėms pastangoms ir siekiui užtikrinti teigiamą atsaką į jas, kad sprendimas būtų rastas kuo greičiau“, – per spaudos konferenciją Dohoje su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu (Chakanu Fidanu) sakė M. bin Abdulrahmanas al Thani.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausius karo Artimuosiuose Rytuose įvykius.

„Hezbollah“ vadovas teigia, kad grupuotės ginklai nėra derybų dalis

Irano remiamos islamistų grupuotės „Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas antradienį pareiškė, kad jos ginklai nėra artėjančių Libano ir Izraelio derybų dalis, ir pažadėjo, kad jo kovotojai pavers mūšio lauką „pragaru“ Izraelio pajėgoms.

„Niekas už Libano ribų neturi nieko bendro su ginklais, pasipriešinimu (...). Tai yra Libano vidaus reikalas ir nėra derybų su priešu dalis“, – rašytiniame pareiškime prieš trečiąjį Libano ir Izraelio atstovų derybų raundą Vašingtone teigė N. Qassemas. Derybos planuojamos šį ketvirtadienį ir penktadienį.

Kyla naftos kainos

Įstrigus JAV ir Irano deryboms, pakilo naftos kainos. Rinkose vyravo mišrios nuotaikos, nes kai kurie prekybininkai, regis, nekreipė dėmesio į sąmyšį dėl 10 savaičių trunkančio karo.

Antradienio rytą per prekybą Azijoje „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo vienu procentu iki 105 dolerių (89 eurų) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina taip pat pakilo vienu procentu iki 99 dolerių (84 eurų) už barelį.

Libanas praneša apie 6 per Izraelio smūgius žuvusius žmones

Per Izraelio smūgius viename Pietų Libano mieste žuvo šeši žmonės, o dar septyni buvo sužeisti, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kovos tęsiasi nepaisant susitarimo dėl paliaubų.

Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad pirmadienio naktį Izraelis smogė į namą Kfar Dunine, esančiame maždaug už 95 kilometrų nuo sostinės Beiruto.

WSJ: JAE praėjusį mėnesį atakavo Iraną

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) praėjusio mėnesio pradžioje įvykdė išpuolių prieš Iraną, sakė šaltiniai leidiniui „The Wall Street Journal“ (WSJ), atskleisdami anksčiau nežinotą šios Persijos įlankos šalies dalyvavimą kare.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti JAE atakų, apie kurias pirmadienį pranešė JAV laikraštis. WSJ nenurodė tikslios datos ar laiko, bet teigė, kad smūgiai buvo suduoti maždaug tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandį paskelbė paliaubas.

Naujos JAV ir JK sankcijos

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 12 asmenų ir subjektų, teigdamos, kad jie palengvino Irano naftos pardavimą ir gabenimą į Kiniją.

Šis žingsnis žengtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė savo atskirą sankcijų paketą, ir likus kelioms dienoms iki planuojamo JAV prezidento D. Trumpo vizito Kinijoje.

„Pamokyti“

Irano parlamento pirmininkas pareiškė, kad jo šalies kariuomenė yra pasirengusi „pamokyti“ bet kokį agresorių, po to, kai D. Trumpas įspėjo, jog paliaubos kare Artimuosiuose Rytuose pakibo ant plauko.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios reaguoti ir pamokyti už bet kokią agresiją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

„Bloga strategija ir blogi sprendimai visada veda prie blogų rezultatų – pasaulis tai jau supranta“, – tvirtino jis.

Paliaubos „prijungtos prie gyvybės palaikymo aparatų“

D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad paliaubos su Iranu vos laikosi ir kad jis svarsto galimybę atnaujinti karinio jūrų laivyno vykdomą komercinių laivų lydėjimą per Hormuzo sąsiaurį, siekdamas „visiškos pergalės“ kare.

Šalyje augant spaudimui dėl karo poveikio JAV ekonomikai, D. Trumpas įspėjo, kad savaitgalį Irano atmesti Vašingtono reikalavimai reiškia, jog ir taip trapios paliaubos dabar yra „neįtikėtinai silpnos“.

„Sakyčiau, kad jos yra vienos silpniausių šiuo metu, jos prijungtos prie gyvybės palaikymo aparatų“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė jis.

JAV degalų mokesčio sustabdymas

D. Trumpas teigė planuojantis sustabdyti federalinį benzino mokestį, vartotojams susiduriant su smarkiai išaugusiomis energijos kainomis dėl karo su Iranu.

Mokesčio sustabdymui reikėtų Kongreso, kuriame D. Trumpo Respublikonų partija turi trapią daugumą abejuose rūmuose, sprendimo.

„Didžiausias energetikos šokas“

Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė didžiausią pasaulyje energetikos šoką. Rinkos atsigavimas greičiausiai užtruks iki 2027 metų, net jei Hormuzo blokada bus greitai panaikinta, investuotojams teigė Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ generalinis direktorius.

„Pirmąjį ketvirtį prasidėjęs energijos tiekimo šokas yra didžiausias, kokį pasaulis kada nors yra patyręs“, – sakė Aminas H. Nasseras.

„Jei Hormuzo sąsiauris atsidarys šiandien, rinkai subalansuoti vis tiek prireiks mėnesių, o jei jo atidarymas bus atidėtas dar kelioms savaitėms, normalizacija truks iki 2027 metų“, – tvirtino jis.

JT įspėja dėl bado krizės

Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei per Hormuzo sąsiaurį netrukus nebus leista gabenti trąšų, naujienų agentūrai AFP teigė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią gresiančiai humanitarinei krizei, vadovas.

Maždaug trečdalis pasaulio trąšų paprastai gabenama per šį svarbų vandens kelią Persijos įlankoje, kurį užblokavo Iranas.

„Turime kelias savaites, kad užkirstume kelią tam, kas greičiausiai bus didžiulė humanitarinė krizė“, – interviu AFP sakė JT Projektų valdymo biuro (UNOPS) vykdomasis direktorius ir darbo grupės vadovas Jorge Moreira da Silva.

Seimas kitą savaitę spręs, ar pritarti siūlymui dalyvauti laivybą užtikrinančioje JAV misijoje Hormuzo sąsiauryje, sako parlamento pirmininkas.

„Artimiausiu metu, gal net kitą savaitę, bus pasiūlymas. Man atrodo, labai svarbu išlikti kartu su tarptautine bendruomene, su mūsų sąjungininkais, nes tai yra tiesiogiai susiję su mūsų visų galimybėmis turėti pigesnį kurą ir turėti tą bendrystę“, – žurnalistams antradienį teigė Juozas Olekas.

Apie Valstybės gynimo tarybos (VGT) siūlymą į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių pirmadienį pranešė Prezidentūra.

Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS teigė, kad šis klausimas buvo sprendžiamas ne posėdyje, o „rašytiniu būdu“.

„Man atrodo, visos formos yra tinkamos. Mes išmokome dirbti nuotoliniu būdu, išmokome dirbti ir per atstumą, nebūtinai kiekvieną kartą susėsti ir tokiu būdu spręsti“, – kalbėjo Seimo vadovas.

Socialdemokratas vylėsi, kad „didžioji dauguma“ parlamentarų tikrai palaikys tokį sprendimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius antradienį BNS sakė manąs, kad parlamentas suteiks atitinkamą mandatą kariuomenei.

„Manau, kad (Seimas – BNS) palaikys, nes esame partneriai“, – tvirtino jis.

Kaip rašė BNS, JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.

Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.

Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė (JK) su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.

Iranas sekmadienį įspėjo, kad JK ir Prancūzija sulauks „ryžtingo ir neatidėliotino atsako“, jei dislokuos savo laivus sąsiauryje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėliau tvirtino, kad jo šalis „niekada nesvarstė“ karinio jūrų laivyno dislokavimo Hormuze, o veikiau saugumo misiją, „suderintą su Iranu“.

JAV ir Irano taikos deryboms įstrigus aklavietėje, naftos kainos kyla, o akcijų biržose pagrindiniai indeksai juda priešingomis kryptimis, nes investuotojai, rodos, nekreipia dėmesio į neapibrėžtumą, susijusį su jau 10 savaičių trunkančiu karu.

Optimizmas dėl Vašingtono pasiūlymo Iranui sušvelninti konfliktą žlugo, kai pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) žurnalistams pareiškė, kad Irano pateiktas pasiūlymas yra „šiukšlės“.

D. Trumpas įspėjo, kad Teherano sprendimas atmesti jo administracijos reikalavimus reiškia, jog ir taip trapios paliaubos dabar yra „neįtikėtinai silpnos“.

Ši aklavietė, dėl kurios svarbus Hormuzo sąsiauris yra iš esmės uždarytas naftos tanklaivių eismui, išgąsdino pasaulines energetikos rinkas. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina antradienį prekybos Azijoje sesijos pradžioje ūgtelėjo 1 proc. iki 105,30 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta taip pat pabrango 1 proc. iki 99,18 JAV dolerio už barelį.

Brangieji metalai taip pat pabrango: sidabro kaina šoktelėjo daugiau nei aštuoniais procentais iki 87 JAV dolerių už unciją.

Tačiau akcijų rinkos iš esmės yra santūrios. Pasak analitikų, investuotojai laikosi laukimo pozicijos, karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis jau 10 savaičių.

„Kol kas prezidentas D. Trumpas vis dar kalba apie tai, kad paliaubos yra „priklausomos nuo didžiulės gyvybės palaikymo sistemos“, – „NAB Morning Call“ tinklalaidei sakė analitikas Rodrigo Catrilis (Rodrigas Katrilis), turėdamas omenyje JAV prezidento pirmadieninius komentarus žurnalistams. – Manau, rinkoms svarbiausia yra tai, kad nors prezidentas D. Trumpas ir nėra patenkintas tuo, kas siūloma, jis taip pat neteigia, kad situacija eskaluosis.“

JAV akcijų rinka svyruojančią pirmadieninę prekybą baigė su nedideliu pliusu, nes entuziazmas dėl dirbtinio intelekto sugebėjo kompensuoti susirūpinimą dėl aukštesnių naftos kainų. Antradienį Seulo akcijų biržos indeksas KOSPI, į kurį įtraukta daug technologijų įmonių akcijų, prekybos sesijos pradžioje pakilo vienu procentu, tačiau vėliau smarkiai nukrito, praradęs atidarymo metu pasiektą prieaugį.

Tokijo biržos indeksas „Nikkei 225“ pakilo 0,6 proc., Honkongo „Hang Seng“ ūgtelėjo 0,2 proc. Šanchajaus biržos indeksas sumažėjo 0,2 proc.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paragino kurti naują demokratinių valstybių aljansą, kuris prireikus galėtų pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms, teigdamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, stengiasi, kad jo šalis atsikratytų jai įprasto pasaulinio lyderio vaidmens.

„Nuo vaikystės žavėjausi JAV ir laikiau Jungtines Valstijas tikra laisvojo pasaulio lydere“, – antradienį iki prasidedant Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimui duodamas interviu bendrai pagrindinių tarptautinių naujienų agentūrų tarnybai „Democracy News Alliance“ sakė A. Rasmussenas.

„Tačiau atrodo, kad prezidentas Trumpas atsisako šių pareigų. Taigi mums reikia naujo laisvojo pasaulio lyderio“, – sakė A. Rasmussenas.

73-ejų A. Rasmussenas teigė, kad siūlomą aljansą galėtų sudaryti Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Japonija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir Pietų Korėja, o jis galėtų būti pavadintas D7, kur raidė „D“ reikštų demokratiją.

„Jei veiksime išvien, jei sujungsime jėgas ir veiksime vieningai, tada tapsime galinga jėga“, – sakė A. Rasmussenas, kuris 2001–2009 m. ėjo Danijos ministro pirmininko pareigas, o 2009–2014 m. – NATO generalinio sekretoriaus pareigas.

Jis pasiūlė parengti „ekonominį 5 straipsnį“, panašų į NATO savitarpio gynybos nuostatą, pagal kurį ekonominis išpuolis prieš vieną narę būtų traktuojamas kaip išpuolis prieš visas nares ir kuriuo būtų siekiama pasipriešinti tokių šalių kaip Kinija ir, galbūt, Jungtinės Valstijos daromam ekonominiam spaudimui.

A. Rasmussenas taip pat paragino glaudžiau bendradarbiauti technologijų standartų srityje, mažinti priklausomybę nuo kritinių žaliavų ir didinti investicijas į Pietų pusrutulį kaip alternatyvą Kinijos finansavimui.

Jis teigė, kad vienų sąjungininkų grasinimai kitiems yra „nepriimtini“, omenyje turėdamas Vašingtono ir Kopenhagos ginčą dėl Danijos prižiūrimos Grenlandijos, ir nurodė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia D. Trumpo administracijos nenuspėjamumas.

Pentagonas pirmadienį pranešė, kad į Gibraltarą atplaukė JAV karinio jūrų laivyno branduolinis povandeninis laivas.

„Šis vizitas parodo JAV pajėgumus, lankstumą ir nuolatinį ryžtą vykdyti savo įsipareigojimus NATO sąjungininkams“, – pranešė JAV karinio jūrų laivyno Šeštoji flotilė. Kol kas nėra aišku, ar laivas į Britanijos užjūrio teritoriją buvo nusiųstas dėl to, kad Iranas atmetė JAV pasiūlymą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Pentagonas šio branduoline energija varomo, balistinėmis raketomis ginkluoto „Ohajo“ klasės povandeninio laivo pavadinimo neatskleidė.

„Ohajo“ klasės balistinių raketų povandeniniai laivai yra nepastebimos povandeninės balistinių raketų paleidimo platformos, kurios užtikrina atspariausią JAV branduolinės triados komponentą“, – teigė Šeštoji flotilė.

Pasak JAV žiniasklaidos, šie povandeniniai laivai yra vieni iš slapčiausių JAV kariuomenės ginklų. Kaip pranešė JAV politinis laikraštis „The Hill“, tiksli šių povandeninių laivų, kurie taip pat gali būti ginkluoti branduolinėmis galvutėmis, buvimo vieta yra griežtai įslaptinta.

„Ohajo“ klasės povandeniniai laivai yra ginkluoti raketomis „Trident II“ (D5), kuriose gali būti sumontuota keletas branduolinių užtaisų. Kol kas nėra aišku, ar Gibraltare į paviršių iškilęs laivas buvo ginkluotas branduoliniais ginklais, o JAV karinis jūrų laivynas minėjo tik „balistines raketas“.