Vance'as: naujasis ajatola „sužeistas“, tačiau neaišku, ar už to stovi JAV
Penktadienį JAV viceprezidentas JD Vance'as pareiškė, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra „sužeistas“, tačiau neaišku, ar už tai atsakingos Jungtinės Valstijos, rašo CNN.
„Na, iš tikrųjų tai nėra visiškai aišku. Turiu omenyje, ten akivaizdžiai vyrauja labai chaotiška situacija“, – žurnalistams Šiaurės Karolinoje sakė JD Vance'as, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek Izraelis smogia į daugelį taikinių Irane.
„Žinome, kad jis sužeistas; nežinome, kaip rimtai, bet žinome, kad jis sužeistas“, – sakė jis.
Karas Irane aštrėja: suduoti galingi smūgiai Teheranui ir Tel Avivui
Izraelis pradėjo naują smūgių bangą prieš Irano sostinę.
Penktadienį Izraelio gynybos pajėgos pranešė pradėjusios vykdyti dar „platesnio masto smūgius“ Teherane, skelbia CNN.
Trumpas į Artimuosius Rytus siųs dar 5 tūkst. JAV karių ir daugiau karo laivų – žiniasklaida
Jungtinės Valstijos planuoja į Artimuosius Rytus siųsti papildomus jūrų pėstininkų dalinius ir daugiau karo laivų, „NBC News“ patvirtino trys JAV pareigūnai.
Remiantis pranešimu, regione bus dislokuota apie 2,5 tūkst. papildomų jūrų pėstininkų ir tiek pat jūreivių.
JAV Centrinė vadavietė paprašė papildomų pajėgų, nes „dalis šio karo plano buvo turėti jūrų pėstininkus, kurie suteiktų galimybių juos panaudoti“, sakė vienas iš JAV pareigūnų.
Kol kas nėra aišku, kur tiksliai bus dislokuotas šis dalinys ir kam jis bus panaudotas.
Sumedžioti Khamenei: JAV siūlo 10 mln. dolerių už informaciją apie ajatolą ir kitus Irano vadovus
JAV valstybės departamentas penktadienį pasiūlė 10 mln. dolerių (8,7 mln. eurų) atlygį už informaciją apie naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei ir kitus aukščiausius pareigūnus.
Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni ir žvalgybos ir saugumo ministras Esmailas Khatibas yra tarp 10 asmenų, įtrauktų į Valstybės departamento sąrašą.
„Šie asmenys vadovauja įvairiems Irano islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) padaliniams, kurie planuoja, organizuoja ir vykdo terorizmą visame pasaulyje“, – teigė Valstybės departamentas.
JAV: smogta daugiau nei 15 tūkst. taikinių Irane
Nuo karo su Iranu pradžios Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė daugiau nei 15 tūkst. taikinių, penktadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
„Mūsų ir Izraelio oro pajėgos smogė daugiau nei 15 tūkst. priešo taikinių. Tai gerokai daugiau nei 1 tūkst. per dieną“, – per spaudos konferenciją pareiškė P. Hegsethas ir pridūrė, kad penktadienį bus užfiksuotas didžiausias per visą kampaniją smūgių skaičius.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo didelio masto oro operaciją prieš Iraną, o Teheranas atsakė raketų ir dronų atakomis, nukreiptomis prieš regiono šalis, kuriose dislokuotos JAV pajėgos.
Vašingtono pajėgos taikosi į Irano raketų ir dronų infrastruktūrą, o P. Hegsethas penktadienį sakė, kad atsakomųjų smūgių skaičius smarkiai sumažėjo, palyginti su konflikto pradžia.
Irano „raketos, jų paleidimo įrenginiai ir dronai yra naikinami arba numušami iš dangaus“, sakė jis ir pridūrė: „Jų (paleidžiamų) raketų skaičius sumažėjęs 90 procentų, o vienkartinių atakos dronų vakar – 95 procentais.“
Izraelio kariuomenė teigia sudavusi 7 600 smūgių Irane ir 1 100 – Libane
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad nuo bendros operacijos su Jungtinėmis Valstijomis prieš Teheraną pradžios sudavė apie 7 600 smūgių Irane ir 1 100 – Libane.
Kariuomenė nurodė, kad apie 2 tūkst. smūgių buvo nukreipti prieš „Irano teroro režimo būstines ir turtą“, o maždaug 4 700 – prieš Islamo Respublikos raketų programą.
Libane, pasak kariuomenės, buvo smogta 200 „raketų ir paleidimo įrenginių taikinių“ bei maždaug 35 Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ vadovavimo ir kontrolės objektams, taip pat buvo nukauta „daugiau nei 380 „Hezbollah“ teroristų“.
Po įspėjimo apie Irano raketas – sprogimai, kylantys dūmai Tel Avivo apylinkėse
Kariuomenei paskelbus įspėjimą apie iš Irano paleistas raketas, Tel Avivo apylinkėse penktadienį buvo girdėti sprogimai, o dviejose vietose prie šio Izraelio komercinio centro kilo dūmai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Izraelio greitosios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ atstovai nurodė, kad tarnyba „patikrino vietas, apie kurias buvo gauta pranešimų, tačiau žuvusiųjų ar sužeistųjų nebuvo rasta“.
AFP žurnalistas matė iš, regis, degančio sandėlio netoli greitkelio į dangų kylančius tirštus juodus dūmus. Į vietą buvo atvykusios gelbėjimo tarnybos.
Sprogimai pasigirdo po to, kai Tel Avive buvo įjungtos oro pavojaus sirenos.
Prieš sukaukiant sirenoms Izraelio kariuomenė pranešė „identifikavusi iš Irano Izraelio teritorijos link paleistas raketas“.
Kariuomenė nurodė, kad oro gynybos sistemos „veikia, siekdamos sustabdyti grėsmę“.
Virtinę sprogimų aiškiai girdėjo ir AFP žurnalistai Jeruzalėje už maždaug 55 kilometrų nuo Tel Avivo.
Trumpas įspėja: Putinas remia Iraną – JAV ir Izraelis gali tapti taikiniais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį.
„Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.
Kelios Amerikos žiniasklaidos priemonės pranešė, jog vykstančio Artimųjų Rytų konflikto metu Rusija perduoda Iranui informaciją apie taikinius, skirtą atakuoti JAV pajėgas.
Griežtėja Trumpo tonas dėl karo Irane: žada dar galingesnius smūgius „pamišusiems niekšams“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė įsitikinimą, kad Irano žmonės sukils ir pakeis savo vyriausybę po JAV bei Izraelio karinių smūgių, tačiau penktadienį transliuotame interviu pridūrė, kad tai gali neįvykti akimirksniu.
„Tikrai manau, kad tai didelė kliūtis žmonėms, kurie neturi ginklų. Manau, kad tai labai didelė kliūtis (...). Tai įvyks, bet tikriausiai, galbūt ne iš karto“, – radijui „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas.
Jis interviu taip pat sakė, kad per ateinančią savaitę JAV pajėgos surengs intensyvius smūgius taikiniams Irane.
„Per ateinančią savaitę mes jiems suduosime labai stiprių smūgių“, – pažadėjo D. Trumpas.
D. Trumpas nurodė, kad jaučiasi pagerbtas žudydamas Irano vadovybę, pavadino iraniečių lyderius „pamišusiais niekšais“.
Sprogimai JAE: Iranas smogė Dubajaus centrui, numuštos dešimtys dronų ir raketų
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija praneša, kad penktadienį šalies oro gynybos pajėgos sunaikino 7 iš Irano paleistas raketas ir 27 dronus.
„Nuo Irano įžūlių atakų pradžios JAE oro gynybos pajėgos sunaikino 285 balistines raketas, 15 sparnuotųjų raketų ir 1567 dronus“, – teigiama ministerijos pranešime.
Penktadienį Dubajuje pastatus drebino sprogimai, o virš centrinės Artimųjų Rytų finansų centro dalies pakibo didelis dūmų debesis, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas pajuto, kaip sudrebėjo pastatas ir išgirdo galingą sprogimą.
Nuo Šeicho Zayedo kelio – pagrindinės JAE miesto arterijos – buvo girdėti kaukiant sirenos.
Pavojus naftos tiekimui: JAV pripažino rimtą problemą dėl Hormūzo sąsiaurio
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as penktadienį pripažino sunkumus įgyvendinant planą saugiai lydėti laivus Hormūzo sąsiauriu ir pavadino šį strateginę reikšmę turintį vandens kelią „taktiškai sudėtinga aplinka“.
„Tai taktiškai sudėtinga aplinka; manau, prieš norėdami ką nors ten praleisti dideliu mastu, mes norime įsitikinti, kad atliekame darbą laikydamiesi savo dabartinių karinių tikslų“, – sakė D. Caine'as.
Paklaustas, ar prezidento Donaldo Trumpo administracija tinkamai pasirengė galimam Irano sprendimui užblokuoti sąsiaurį, Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas atsakė teigiamai, tačiau detalių nepateikė.
„Iš tikrųjų mes artėjame, perimame ir kontroliuojame tai, kokius tikslus norime pasiekti ir kaip norime juos pasiekti“, – teigė jis.
Ankstesnę dieną energetikos sekretorius Chrisas Wrightas pareiškė, kad JAV kariuomenė šiuo metu nėra pasirengusi lydėti tanklaivių sąsiauriu, nes visos pajėgos sutelktos smūgiams prieš Iraną.
Tačiau sekretorius pridūrė, kad tokios palydos greičiausiai bus pradėtos vykdyti iki mėnesio pabaigos.
Anksčiau šią savaitę Ch. Wrightas privertė naftos kainas svyruoti, pareiškęs, kad JAV laivai jau įvykdė vieną palydos misiją, tačiau netrukus jo įrašas socialiniame tinkle buvo ištrintas, o Baltieji rūmai paneigė, kad tokia operacija įvyko.
PSO praneša, kad Irane iki šiol žuvo 1 255 žmonės, o Libane – 634
Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios Irane ir Libane gyvybių neteko beveik 1,9 tūkst. žmonių, penktadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), remdamasi nacionalinėmis valdžios institucijomis.
Irane žuvo 1 255 žmonės, o dar daugiau kaip 15 100 buvo sužeisti, pareiškė PSO. Šioje šalyje buvo perkelta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
Libane, anot PSO, pranešta apie 634 žuvusius ir daugiau kaip 1 586 sužeistus žmones.
Pasak Libano valdžios institucijų, žuvusiųjų skaičius jau pasiekė apie 690. PSO pranešė, kad Libano viduje buvo perkelta daugiau kaip 800 tūkst. žmonių.
Macronas: Prancūzijos vaidmuo Artimųjų Rytų kare išlieka gynybinis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad jo šalies laikysena Artimųjų Rytų kare išlieka „grynai gynybinė“, nors Irano bepilotis orlaivis Irako autonominiame Kurdistano regione pražudė Prancūzijos karį.
„Prancūzijos laikysena yra grynai gynybinė, skirta paremti sąjungininkus, ir jokiu būdu negali pateisinti jokio prieš ją nukreipto puolimo“, – spaudos konferencijoje su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu sakė E. Macronas.
E. Macronas ankstyvą penktadienio rytą pranešė, kad per išpuolį Irake žuvo Prancūzijos karys. Jis platformoje „X“ paskelbtame įraše rašė, kad per išpuolį „buvo sužeista daug mūsų karių“.
„Šis išpuolis prieš mūsų pajėgas, kurios nuo 2015 m. kovoja su „Daeš“, yra nepriimtinas“, – teigė E. Macronas, pavartodamas menkinamąjį terminą, kuriuo vadinama ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“.
Jis kartu pažymėjo, kad „tokių išpuolių negalima teisinti tuo, jog vyksta karas su Iranu“.
JT vadovas Beirute paragino „Hezbollah“ ir Izraelį nutraukti karą
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), pradėdamas vizitą Beirute, paragino Izraelį ir „Hezbollah“ nutraukti karą bei pareiškė, kad ginkluotų grupuočių laikas baigėsi.
„Mano griežtas kreipimasis į šias šalis, į „Hezbollah“ ir Izraelį: nutraukti ugnį, sustabdyti karą ir (...) leisti Libanui tapti nepriklausoma šalimi (...), kurioje valdžios institucijos turėtų jėgos naudojimo monopolį“, – kalbėjo A. Guterresas prezidento rūmuose, Libanui skaičiuojant 11-ąją karo dieną.
„Tai nebe ginkluotų grupuočių laikas. Tai stiprių valstybių laikas“, – pabrėžė JT generalinis sekretorius.
JT penktadienį paskelbs skubią humanitarinės pagalbos lėšų rinkimo akciją, skirtą padėti daugiau nei 800 tūkst. Libane registruotų perkeltųjų asmenų.
A. Guterresas į Beirutą atvyko penktadienį su, jo teigimu, solidarumo vizitu.
Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, karas šalyje nuo kovo 2 dienos nusinešė daugiau nei 687 gyvybes.
A. Guterresas pažymėjo, kad karas prasidėjo musulmonams švenčiant Ramadaną, o krikščionims laikantis Gavėnios, ir pridūrė, kad tai turėjo būti taikos metas.
„Deja, Libanas buvo įtrauktas į karą, kurio jo žmonės nenorėjo“, – sakė jis.
Pentagonas: JAV ir Izraelis nuo karo su Iranu pradžios smogė daugiau kaip 15 tūkst. taikinių
Jungtinės Valstijos ir Izraelis nuo karo su Iranu pradžios atakavo daugiau nei 15 tūkst. taikinių, penktadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
„Mūsų ir izraeliečių oro pajėgos smogė daugiau nei 15 tūkst. priešo taikinių – tai yra gerokai daugiau nei 1 tūkst. per dieną“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
P. Hegsethas pridūrė, kad penktadienį bus užfiksuota kol kas didžiausia atakų apimtis per visą šią kampaniją.
Per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau kaip 20 žmonių
Per Izraelio atakas prieš taikinius Libane, Beiruto duomenimis, nuo nakties žuvo daugiau kaip 20 žmonių. Vien tik Sidono pakrantės miesto regione žuvusiųjų yra devyni, penki jų – vaikai, pranešė Libano sveikatos ministerija. Per kitas atakas šalies pietuose ir rytuose žuvo dar 14 asmenų. Beirute vienas asmuo žuvo per smūgį automobiliui.
Izraelio kariuomenė, paprašyta komentaro, konkrečiai apie šias mirtinas atakas nekalbėjo ir nurodė į oficialų pranešimą apie naujausius smūgius prieš „Hezbollah“ Libane. Čia teigiama, kad kariuomenė surengė „dešimtis atakų bangų“ sostinėje Beirute, Bekos slėnyje šalies rytuose bei Pietų Libane. Esą taikytasi į „Hezbollah“ ginklų sandėlius ir turtą, siekiant toliau silpninti grupuotę. Apie galimas aukas kariuomenė kol kas duomenų nepateikė.
Anot Izraelio pajėgų, smogta svarbiam tiltui virš upės kaimyninės šalies pietuose. Jos kalbėjo apie „Hezbollah“ nariams svarbų tiltą. Jie čia esą neseniai pastatė ir raketų paleidimo įrenginius bei leido raketas į Izraelį. Civiliai regione neseniai buvo paraginti Izraelio pasitraukti į saugias vietas.
Irane – sumaištis: JAV teigia, kad naujasis lyderis yra sužeistas ir slepiasi
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pasidalijo naujausia informacija apie tai, ką JAV žino apie Irano naujojo aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei sveikatos būklę, rašo „Sky News“.
„Mes žinome, kad naujasis vadinamasis, ne toks jau aukščiausiasis lyderis yra sužeistas ir tikriausiai suluošintas“, – sakė JAV gynybos sekretorius.
Valstybinė televizija: Iranas paleido naują raketų salvę į Izraelį
Iranas penktadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė valstybinė televizija.
Tai įvyko 14-ąją Artimųjų Rytų karo, kurį išprovokavo JAV ir Izraelio smūgiai Islamo Respublikai, dieną.
Nepateikdama išsamesnės informacijos, valstybinė televizija paskelbė apie „naujos Irano raketų smūgių okupuotoms teritorijoms bangos pradžią“. „Okupuotomis teritorijomis“ Teheranas vadina Izraelį, kurio nepripažįsta.
Iranas svaidosi grasinimais: JAV ir Izraeliui žada „nepamirštamą pamoką“
Artimųjų Rytų karui pasiekus dviejų savaičių žymą, Iranas penktadienį pažadėjo savo priešams Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje duoti tai, ką jo užsienio reikalų ministerijos atstovas pavadino „nepamirštama pamoka“.
Izraelio smūgis Pietų Libane nusinešė 8 gyvybes
Per Izraelio smūgį Pietų Libano kaime netoli Sidono uostamiesčio penktadienį žuvo aštuoni žmonės, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, pridurdama, kad dar devyni asmenys buvo sužeisti.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas matė, kaip medikai evakuoja žmones iš taikiniu tapusio pastato Mijė Mijė kaime. Šis pastatas yra komplekso, kurio dauguma gyventojų yra palestiniečiai, dalis.
Brangs ne tik nafta: dėl karo Irane gali kilti dar viena rimta problema
Nors pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas į naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivius, kurie dėl Irano karo negali laisvai plaukti Hormūzo sąsiauriu, per jį keliauja ir trąšos, padedančios išmaitinti pasaulį, o Persijos įlankos valstybės juo importuoja itin reikalingus maisto produktus. Todėl, pasak vokiečių naujienų portalo „Deutsche Welle“, uždarius šį sąsiaurį pasauliui gresia ne tik naftos, bet ir maisto krizė.
Laivybos analitikos bendrovės „Signal Group“ duomenimis, Persijos įlankos šalys atsakingos už maždaug 20 proc. pasaulinės prekybos pagrindinėmis trąšomis: amoniaku, fosfatais ir siera.
Beveik pusė pasaulyje parduodamo karbamido – plačiausiai naudojamų azoto trąšų – atkeliauja iš Persijos įlankos regiono, o Kataras tiekia dešimtadalį jo pasaulinio kiekio, skelbia „Bloomberg Intelligence“.
Kai praėjusią savaitę Kataro bendrovė „QatarEnergy“ sustabdė gamybą po Irano smūgių Ras Lafanui – didžiausiam pasaulyje SGD ir trąšų centrui – sutriko šimtų tūkstančių tonų trąšų maistinių medžiagų ir jų žaliavų tiekimas.
„Deutsche Welle“ atkreipia dėmesį, kad Irano karas yra trečioji grėsmė pasauliniam maisto saugumui per pastaruosius šešerius metus. Kitos dvi buvo COVID-19 pandemija ir 2022 m. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą, kai Rusija okupavo žemės ūkio paskirties Ukrainos teritorijas ir uostus, kuriais būdavo eksportuojami ukrainietiški grūdai.
Prasidėjus karui Irane, trąšų kainos išaugo nuo 10 iki 30 proc., nors jos vis dar yra apie 40 proc. mažesnės nei praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos tankai įsiveržė į Ukrainą.
Anot UNCTAD – Jungtinių Tautų agentūros, padedančios besivystančioms šalims integruotis į pasaulio ekonomiką – per Hormūzo sąsiaurį kiekvieną mėnesį eksportuojama apie 1,33 milijono tonų trąšų. Taigi, jei sąsiauris bus uždarytas 30 dienų, gali pritrūkti nuo azoto trąšų priklausomų kultūrų, tokių kaip kukurūzai, kviečiai ir ryžiai, arba kilti rizika jų derliui.
Ūkininkai gali pasirinkti pasėlius, kuriems reikia mažiau trąšų, arba, ypač skurdesnėse šalyse, gali tiesiog sumažinti naudojamų trąšų kiekį, o tai gali pakenkti derliui.
Žaliavų sektoriaus analitikai teigia, kad kuo ilgiau komercinė laivyba nevyks Hormūzo sąsiauriu, tuo labiau pradės strigti pasaulinės trąšų tiekimo grandinės.
Kiti trąšų gamintojai, pavyzdžiui, Rusija, Kinija, JAV ir Marokas, turi ribotus nepanaudotus pajėgumus ir jiems bus sunku staigiai padidinti gamybą, kad kompensuotų trąšų trūkumą. Nors Kinija įvedė fosfato ir azoto trąšų importo apribojimus, tačiau dabar ji gali būti spaudžiama juos sušvelninti.
Be to, tikėtina, kad dėl augančių naftos kainų brangs maistas, o dėl to labiausiai kentės nuo jo importo priklausomos šalys.
Didžiausia grėsmė, pasak „Deutsche Welle“, kyla Indijai, kuri iš Persijos įlankos valstybių importuoja du trečdalius Indijoje naudojamų trąšų, įskaitant daug karbamido.
Viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotojų Brazilija yra priklausoma nuo iš Persijos įlankos įsivežamo karbamido, kuris patenkina maždaug 40 proc. Brazilijos azoto poreikio. Bet koks ilgalaikis tiekimo sutrikimas kelia grėsmę sojų ir kukurūzų derliui tuo metu, kai pasaulinė pasiūla ir taip yra ribota.
Ilguoju laikotarpiu didžiausias pavojus kyla Užsachario Afrikai. Daugelis Afrikos šalių jau naudoja trąšas daug mažesnėmis normomis, negu reikėtų tinkamam derliui. Taigi, net ir nedidelis kainų padidėjimas gali priversti smulkiuosius ūkininkus toliau mažinti trąšų naudojimą, o dėl to kristų derlius ir augtų badas.
Persijos įlankos valstybės, kurios importuoja 80–90 proc. ten suvartojamo maisto – nuo grūdų ir mėsos iki pieno ir augalinių aliejų – taip pat yra labai priklausomos nuo maisto tiekimo Hormūzo sąsiauriu.
Eitynėse Teherane dalyvavęs Irano saugumo vadovas Ali Larijani sumenkino išpuolius
Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani penktadienį atvirai dalyvavo masinėse eitynėse Teherane ir sumenkino naujausius Izraelio ir JAV išpuolius prieš sostinę, pavadindamas juos įvykdytais „iš nevilties“.
„Šie išpuoliai kyla iš baimės, iš nevilties. Tas, kuris yra stiprus, apskritai nebombarduotų demonstracijų. Aišku, kad tai nepavyko“, – valstybinei televizijai sakė A. Larijani, žygiuodamas kasmetinėse Kudso (Jeruzalės) dienos eitynėse, skirtose palaikyti palestiniečius.
A. Larijani dalyvavimas buvo vienas ryškiausių viešų Irano pareigūno pasirodymų nuo vasario 28 dienos išpuolio, per kurį žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti aukšto rango pareigūnai.
Valstybinės televizijos transliacijoje buvo matyti, kad eitynėse taip pat dalyvauja nacionalinės policijos vadovas Ahmadas-Reza Radanas.
Trečias incidentas per savaitę: NATO virš Turkijos numušė iš Irano atskriejusią raketą
Turkijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad NATO oro gynyba šalies oro erdvėje numušė iš Irano atskriejusią balistinę raketą, ir tai jau trečias toks incidentas per kiek daugiau nei savaitę.
Katastrofa Irake: sudužus JAV lėktuvui žuvo 4 įgulos nariai
Patvirtinta, kad Irake sudužus JAV degalų papildymo lėktuvui, žuvo 4 JAV įgulos nariai, rašo „Sky News“.
Kinija skiria 200 tūkst. JAV dolerių atakos prieš mokyklą Irane aukų tėvams
Kinija penktadienį paskelbė paaukosianti 200 tūkst. JAV dolerių tėvams, kurių vaikai žuvo per, pasak jos, beatodairišką raketų smūgį mokyklai Irane karo pradžioje.
Dėl mirtino raketų smūgio mokyklai pietų Irane karo pirmąją dieną Teheranas apkaltino JAV ir Izraelį.
Pasak Irano žiniasklaidos, jau buvo surengtos mažiausiai 165 per šią ataką žuvusių žmonių, tarp jų ir vaikų, laidotuvės.
Aukų skaičius nebuvo nepriklausomai patikrintas. JAV karinės pajėgos teigia šiuo metu atliekančios atakos tyrimą.
Pekino užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kinijos Raudonojo Kryžiaus draugija Irano Raudonojo Pusmėnulio draugijai paaukos 200 tūkst. JAV dolerių humanitarinei pagalbai, konkrečiai „užuojautai ir kompensacijoms“ žuvusių mokinių tėvams.
Ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas smūgį vadino sunkiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu.
„Atakos prieš mokyklas ir vaikus yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir žmogiškosios sąžinės bei moralės paminimas“, – reguliarios spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė Guo Jiakunas.
„Kinija yra pasirengusi toliau teikti Iranui būtiną pagalbą humanitariniais pagrindais, kad padėtų Irano žmonėms šiuo sunkiu metu“, – kalbėjo ministras.
Laikraštis „The New York Times“ trečiadienį pranešė, kad už smūgį raketomis „Tomahawk“ pradinei mokyklai Irane atsakingos Jungtinės Valstijos, padariusios klaidą nustatant taikinį. Pasak laikraščio, nors tyrimas dėl vasario 28 d. atakos tebevyksta, tačiau preliminarios išvados rodo, kad atsakomybė už smūgį tenka būtent JAV.
Izraelis nuosekliai neigia bet kokį dalyvavimą atakoje ar žinias apie ją,
Naujienų agentūra AFP negali patekti į smūgio vietą, kad savarankiškai patikrintų incidento aplinkybes ir Irano žiniasklaidos pranešimus apie aukas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių pareiškė, kad už smūgį gali būti atsakingas pats Iranas, nors Teheranas raketų „Tomahawk“ neturi, tačiau vėliau teigė „galėsiantis gyventi“ su bet kokiomis tyrimo išvadomis.
Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie The New York Times“ paskelbtas išvadas, D. Trumpas tikino apie šį straipsnį nieko nežinantis.
Netoli didelio naftos telkinio Irake nukrito du dronai
Netoli didelio naftos telkinio Pietų Irake penktadienį nukrito du dronai, naujienų agentūrai AFP pranešė du Naftos ministerijos pareigūnai.
„Du dronai pataikė į ryšių bokštus netoli naftos telkinio Madžnūne, bet aukų ar materialinės žalos nėra“, – AFP sakė vienas pareigūnas.
Prieš šį incidentą naftos telkinio veikla jau buvo sustabdyta, karui Artimuosiuose Rytuose keliant beprecedentę sumaištį šiame sektoriuje.
Naftos ministerijos atstovas spaudai Sahebas Bazounas teigė, kad į šį telkinį taikytasi pirmą kartą, ir pridūrė, kad vienas dronas nukritęs sprogo.
Irakas yra viena iš OPEC įkūrėjų, o žaliavinės naftos pardavimai sudaro 90 proc. šalies biudžeto, kurio didžioji dalis gaunama iš Madžnūno.
Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, dronai smogė keliems naftos telkiniams ir objektams Irake.
Per dronų smūgį Omane žuvo 2 užsieniečiai, Irake – prancūzų karys
Omane, valstybinės žiniasklaidos teigimu, per dronų smūgį žuvo du žmonės. Omano naujienų agentūra penktadienį pranešė, kad vienas bepilotis buvo numuštas šalies šiaurėje ir nukrito pramoninėje teritorijoje.
Čia žuvo du užsieniečiai darbuotojai. Antras donas sudužo atviroje teritorijoje.
Saudo Arabijoje penktadienį, vyriausybės duomenimis, buvo numuštas dronas, priartėjęs prie diplomatų kvartalo sostinėje Rijade.
Rub al Chali dykumų regione bei al Chardžo rajone perimti dar penki bepiločiai, pranešė Gynybos ministerija.
Al Chardže yra didelė karinių oro pajėgų bazė, kurioje dislokuoti ir amerikiečių kariai.
Be to, anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, kad per išpuolį Irako Erbilio regione žuvo Prancūzijos karys.
E. Macronas platformoje „X“ paskelbtame įraše rašė, kad per išpuolį „buvo sužeista daug mūsų karių“.
„Šis išpuolis prieš mūsų pajėgas, kurios nuo 2015 m. kovoja su „Daeš“, yra nepriimtinas“, – teigė E. Macronas, pavartodamas menkinamąjį terminą, kuriuo vadinama ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“.
„Jie Irake yra dislokuoti išimtinai tam, kad kovotų su terorizmu, – tvirtino E. Macronas. – Tokių išpuolių negalima teisinti tuo, kad vyksta karas su Iranu.“
Penkios įžvalgos iš pirmosios viešos Mojtabos Khamenei žinutės
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei ketvirtadienį paskelbė savo pirmąją žinutę nuo tada, kai buvo paskirtas į šias pareigas, ir pagrasino atkeršyti už savo tėvo nužudymą, vis dėlto, jo pranešimą perskaitė diktorius.
M. Khamenei tėvas Ali Khamenei, aukščiausiasis Irano lyderis nuo 1989 metų, buvo nužudytas vasario 28 dieną, prasidėjus JAV ir Izraelio karui prieš Islamo respubliką. Per tą patį oro antskrydį taip pat žuvo kiti aukšti saugumo pareigūnai ir jų šeimos nariai.
Remiantis kai kurių Irano pareigūnų ir valstybinės televizijos pareiškimais, pats M. Khamenei buvo sužeistas, tačiau vis dar neaišku, kur jis yra ir kokia jo būklė.
Pateikiame penkias įžvalgas iš jo pirmojo pareiškimo einant aukščiausiojo lyderio pareigas.
Neaiškumas dėl būklės
„Pirmoji Islamo revoliucijos aukščiausiojo lyderio, jo ekscelencijos ajatolos Seyyedo Mojtabos Hosseino Khamenei žinutė!“ – pareiškė Irano televizijos laidų vedėjas prieš perskaitydamas ilgą pareiškimą.
Tačiau nebuvo bandoma nutraukti spėlionių dėl M. Khamenei būklės, o pareiškimas nebuvo palydėtas vaizdo ar garso įrašu, kuriame naujasis lyderis skelbtų savo pastabas, ar net nauja nuotrauka.
Vietoj to, pareiškimas buvo perskaitytas archyvinės M. Khamanei nuotraukos ir Irano vėliavos fone.
Raginimas keršyti
Pareiškime M. Khamenei neužsiminė, kad siekia taikos su Irano priešais, ir vietoj to pabrėžė savo norą atkeršyti kare, kuris nusinešė jo tėvo ir žmonos gyvybes.
„Nedidelė šio keršto dalis iki šiol įgavo konkretų pavidalą, tačiau kol jis nebus visiškai įvykdytas, šis klausimas išliks vienu iš mūsų prioritetų“, – sakė M. Khamenei.
„Mes sieksime kompensacijos iš priešo, o jei jie atsisakys, paimsime tiek jų turto, kiek nustatysime, o jei tai nebus įmanoma, sunaikinsime tiek pat jo turto“, – pridūrė jis.
Jis išskyrė mirtiną smūgį mokyklai Minabe, pietų Irane, kurį, Irano valdžios teigimu, įvykdė JAV ir per kurį žuvo 150 žmonių, apibūdindamas jį kaip „nusikaltimą, kurį priešas įvykdė sąmoningai“.
Trečiadienį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad preliminarus JAV kariuomenės tyrimas nustatė, jog raketa pataikė į mokyklą dėl taikymosi klaidos.
Grasinimai priešams
Atkartodamas savo velionio tėvo kalbą, M. Khamanei taip pat pabrėžė Irano potencialą sukelti chaosą visame regione, mažinant naftos tiekimą ir pasitelkiant regioninius įgaliotinius.
Jis paragino naudoti „Hormūzo sąsiaurio blokavimo svertą“ prieš strateginį vandens kelią, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos.
„Žmonių valia yra tęsti veiksmingą ir atgrasančią gynybą, kuri privers priešą gailėtis savo veiksmų“, – teigiama M. Khamenei pareiškime.
Jis perspėjo, kad „taip pat buvo atlikti tyrimai dėl kitų frontų, kuriuose priešas turi mažai patirties ir kuriuose jis bus itin pažeidžiamas, atidarymo“, tačiau detalių nepateikė.
Pasak jo, šie frontai būtų aktyvuoti, jei karas tęstųsi.
Įspėjimas regionui
M. Khamenei pažymėjo, kad Iranas turi sausumos arba jūrų sienas su maždaug 15 šalių ir „mes visada troškome šiltų ir konstruktyvių santykių“ su šiomis kaimynėmis.
Tačiau M. Khamenei paragino uždaryti JAV bazes netoliese esančiose šalyse, sakydamas, kad „Amerikos teiginys apie saugumo ir taikos įtvirtinimą buvo ne kas kita, kaip melas“.
„Šios šalys turi apsispręsti dėl savo pozicijos tų, kurie įsiveržė į mūsų brangią tėvynę ir žudė mūsų žmones, atžvilgiu“, – tvirtino jis.
Gedintis sūnus ir vyras
Jis gyrė savo tėvą kaip „spindintį lobį ir iškilią istorijos asmenybę“ ir sakė, kad matė velionio ajatolos kūną.
M. Khamenei apibūdino kūną kaip „tvirtybės kalną“, o vienos veikiančios tėvo rankos kumštis – kita jo ranka buvo paralyžiuota po bombos sprogimo devintajame dešimtmetyje – buvo sugniaužtas nepaklusnumo ženklan.
M. Khamenei pabrėžė, kad per išpuolį neteko ne tik tėvo, bet ir „brangios ir ištikimos žmonos“, sesers, jos vaiko ir svainio.
Jis nepaminėjo savo motinos, kuri, kaip teigta ankstesniuose pranešimuose, taip pat žuvo. Naujienų agentūra „Fars“ ketvirtadienį pranešė, kad šie pranešimai buvo netikslūs ir ji vis dar gyva.
M. Khamenei sakė, kad apie savo paskyrimą dvasininkų Ekspertų asamblėjoje „sužinojo tuo pačiu metu kaip ir jūs“, per valstybinį transliuotoją.
Australija nurodė nebūtiniems pareigūnams palikti Libaną
Australija nurodė visiems nebūtiniems Libane dirbantiems savo pareigūnams palikti šią šalį, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministrė, prieš tai davusi analogiškus nurodymus diplomatams Izraelyje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Socialiniame tinkle „X“ Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong nurodė, kad išvykti liepta dėl blogėjančios saugumo situacijos.
„Svarbiausi Australijos pareigūnai liks šalyje, kad padėtų australams, kuriems reikia pagalbos“, – pridūrė ji.
Įspėjimas pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kanbera išdavė tokį patį nurodymą pareigūnams Izraelyje ir JAE.
Kanberos duomenimis, Artimuosiuose Rytuose yra apie 115 tūkst. Australijos piliečių, kurių maždaug 2,6 tūkst. jau grįžo namo.
„Raginame Artimuosiuose Rytuose esančius australus išvykti, jei galite ir jei tai saugu, – sakė P. Wong. – Nelaukite, kol bus per vėlu. Tai gali būti paskutinė galimybė kuriam laikui.“
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelis sudavė smūgius Iranui, per kuriuos žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Šie smūgiai sukėlė karą Artimuosiuose Rytuose.
Iranas atsakė bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais į Izraelį bei Persijos įlankos regiono valstybes, tokias kaip JAE, Bahreinas ir Kataras.
Pareigūnai teigia, kad nuo karo su Iranu pradžios Izraelyje žuvo 14 žmonių, o per atakas Persijos įlankos regione žuvo 24 asmenys, įskaitant 11 civilių ir septynis JAV karius.
Irano sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę pranešė, kad šalies viduje žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių.
Dar šimtai žmonių žuvo Libane.
Australija parėmė JAV ir Izraelio smūgius kaip būtinus, siekiant neleisti Teheranui įsigyti branduolinio ginklo.
Šią savaitę Kanbera pranešė, kad į Persijos įlankos regioną nusiųs tolimojo nuotolio karinį žvalgybos lėktuvą civilių apsaugai.
Per Irano raketų ataką Izraelyje sužeista dešimtys žmonių
Per Irano raketų ataką naktį į penktadienį arabų gyvenvietėje Šiaurės Izraelyje buvo sužeisti 58 žmonės. Viena moteris patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus nuo skeveldrų, visi kiti nukentėjo nesunkiai nuo stiklo šukių, pranešė Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“. Visi sužeistieji buvo nuvežti į ligonines. Be to, medikai vietoje suteikė pagalbą 15 žmonių, patyrusių baimę ir nerimą.
Izraelio policija pranešė, kad smogta netoli gyvenamojo namo Sarsiro vietovėje netoli Nazareto miesto. Saugumo pajėgų įrašuose buvo matyti smarkiai apgadintas namas ir sunaikintas automobilis. Pasa ugniagesių, apgadinta ir daugiau pastatų, kai kurie jų smarkiai. Be to, po smūgio kilo gaisras.
Izraelio kariuomenė pareiškė tirianti incidento aplinkybes.
Izraelis sako pradėjęs naują masinių smūgių bangą Teherane
Izraelio kariuomenė pranešė penktadienio rytą pradėjusi naują smūgių bangą Teherane, tęsdama jau 14 dienų trunkančią kampaniją prieš Islamo Respubliką.
„IDF (Izraelio kariuomenė) ką tik pradėjo plataus masto smūgių bangą, nukreiptą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą visame Teherane“, – teigiama pranešime.
Už Irano veiksmų gali slypėti „Putino ranka“, perspėja JK ministras
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Johnas Healey ketvirtadienį užsiminė, kad Rusija daro įtaką Irano dronų atakoms kare su JAV ir Izraeliu.
J. Healey teigė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino „paslėpta ranka“ gali slypėti už kai kurių Teherano naudojamų taktikų kare Artimuosiuose Rytuose, kuris prasidėjo, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną smogė Iranui.
Irane – griežtas įspėjimas protestuotojams: žada suduoti žiaurų smūgį
Irano revoliucinė gvardija, ideologinė šalies kariuomenės šaka, penktadienį įspėjo, kad į bet kokius naujus protestus prieš valdžią bus atsakyta stipriau nei sausį, kai žuvo keli tūkstančiai žmonių.
„Piktasis priešas, nepasiekęs savo tikslų mūšio lauke, vėl siekia sėti baimę ir kelti gatvių riaušes“, – sakoma per televiziją transliuotame gvardijos pareiškime, kuriame naujų neramumų atveju žadamas „stipresnis smūgis nei sausio 8-ąją“.
Saudo Arabija numušė į Rijado diplomatinį kvartalą nukreiptą droną
Saudo Arabijos pajėgos perėmė droną, nukreiptą į Rijado diplomatinį kvartalą, kuriame įsikūrusios užsienio ambasados, penktadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Priešiškas dronas“ buvo numuštas „bandydamas priartėti prie diplomatinio kvartalo“, ministerija paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Maždaug tuo pačiu metu kitur Saudo Arabijoje buvo perimti dar trys dronai, nurodė ministerija.
Izraelis sako per parą Irane smogęs daugiau nei 200 taikinių
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą vakarų ir vidurio Irane smogė daugiau nei 200 taikinių, įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir gynybos sistemas.
Kariuomenė nurodė, kad naikintuvai įvykdė „20 plataus masto smūgių“, nukreiptų į „balistinių raketų paleidimo įrenginius, gynybos sistemas ir ginklų gamybos vietas“.
JK gynybos sekretorius užsiminė, kad už Irano taktikos galimai slepiasi Putino „ranka“
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey‘is ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija daro įtaką Irano taktikai naudojant dronus karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu metu.
J. Healey‘is teigė, kad už kai kurių taktinių veiksmų, kuriuos Teheranas taiko Artimųjų Rytų konflikte, prasidėjusiame, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis smogė Iranui, gali slėptis Rusijos prezidento Vladimiro Putino „ranka“.
Kalbėdamas su žurnalistais jis sakė, kad pareigūnai analizuoja Irane pagamintą nepilotuojamąjį orlaivį, kuris kovo 1 d. smogė Jungtinės Karalystės Akrotirio oro pajėgų bazei Kipre, „ieškodami bet kokių įrodymų, kad jame būtų rusiškų ar kitokių užsieninių komponentų ir dalių“.
„Mes jus informuosime ir tinkamai paskelbsime visus gautus rezultatus, kai juos turėsime“, –lankydamasis Britanijos karinių pajėgų štabe Nortvude netoli Londono sakė jis.
„Tačiau manau, kad niekas nenustebs, jei bus manoma, kad už kai kurių Irano taktikos veiksmų, o galbūt ir kai kurių jo pajėgumų, slepiasi Putino ranka, vien jau todėl, kad Putinas yra vienas iš pasaulio lyderių, kuriems yra naudingos šiuo metu išaugusios naftos kainos“, – pridūrė jis.
Rusija yra artima Irano sąjungininkė, praėjusiais metais abi šalys susitarė padėti viena kitai kovoti su „bendromis grėsmėmis“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad neturi jokių įrodymų, jog Rusija remia Iraną kare, bet jei taip ir yra, tai ji „labai daug nepadeda“.
Britų kariuomenės jungtinių operacijų vadas Nickas Perry‘is gynybos sekretoriui pasakė, kad yra „neabejotinų“ ženklų, rodančių Rusijos ryšį su Iranu, įskaitant Irano taktiką naudojant dronus, „kurią jis perėmė iš rusų“.
Per drono smūgį į angarą Akrotiryje niekas nenukentėjo. Tą pačią dieną britų kariniai lėktuvai numušė dar du link bazės skridusius nepilotuojamuosius orlaivius.
Britų armijos brigados generolas Guy‘jus Fodenas informavo J. Healey‘į, kad trečiadienį Jungtinės Karalystės kariai, dislokuoti karinėje tarptautinės koalicijos pajėgų bazėje Irako Erbilio mieste, padėjo numušti du Irano dronus.
Trumpas pasiuntė perspėjimą Iranui: „Stebėkite, kas šiandien nutiks“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimas naujas JAV atakas prieš Iraną ir perspėjo „stebėti, kas nutiks šiems pamišusiems niekšams“, rašo „Sky News“.
Macronas pranešė, kad per išpuolį Irake žuvo prancūzų karys
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį anksti ryte pranešė, kad per išpuolį Irako Erbilio regione žuvo Prancūzijos karys.
E. Macronas platformoje „X“ paskelbtame įraše rašė, kad per išpuolį „buvo sužeista daug mūsų karių“.
„Šis išpuolis prieš mūsų pajėgas, kurios nuo 2015 m. kovoja su „Daeš“, yra nepriimtinas“, – teigė E. Macronas, pavartodamas menkinamąjį terminą, kuriuo vadinama ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“.
„Jie Irake yra dislokuoti išimtinai tam, kad kovotų su terorizmu, – tvirtino E. Macronas. – Tokių išpuolių negalima teisinti tuo, kad vyksta karas su Iranu.“
Kol kas neaišku, kas yra atsakingas už šį išpuolį.
Pirmiau Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad per nepilotuojamųjų orlaivių antskrydį buvo sužeisti šeši Prancūzijos kariai, kurie kartu su partneriais iš Irako dalyvavo kovos su terorizmu mokymuose. Sužeistieji buvo nedelsiant nugabenti į artimiausią medicinos įstaigą, pranešė ministerija.
Pasak dienraščio „Le Parisien“, Erbilio gubernatorius sakė, kad smūgį sudavė du dronai. Pranešama, kad smūgio taikiniu buvo bazė, esanti už maždaug 40 kilometrų į pietvakarius nuo Erbilio – Irako autonominio Kurdistano regiono sostinės.
Vasario 28 d. Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo plataus masto Irano bombardavimo kampaniją, į kurią Teheranas atsakė, smogdamas JAV bazėms visame regione, taip pat civiliniams objektams, tokiu būdu įtraukdamas Artimuosius Rytus į vis besiplečiantį karą.
JAV kariuomenė: vakarų Irake sudužo JAV degalų papildymo lėktuvas
JAV karinės pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad vakarų Irake sudužo amerikiečių degalų papildymo ore lėktuvas „KC-135“, tuo tarpu kitas į šį incidentą patekęs lėktuvas sėkmingai nusileido.
„Vienas iš lėktuvų nukrito vakarinėje Irako dalyje, o antrasis sėkmingai nusileido. Tai įvyko ne dėl priešo ar saviškių ugnies“, – teigė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau Irano kariuomenė valstybinės televizijos transliuotame pareiškime teigė, kad lėktuvą raketomis numušė jos sąjungininkų grupuotė Irake, o visi jo įgulos nariai žuvo.
„KC-135“ yra ne mažiau nei ketvirtas karinis orlaivis, kurį Jungtinės Valstijos prarado per karą Artimuosiuose Rytuose – dar tris naikintuvus „F-15“ virš Kuveito numušė JAV sąjungininkų pajėgos.
Jau daugiau nei 60 metų eksploatuojamų orlaivių „KC-135“ įgulą paprastai sudaro trys žmonės – pilotas, antrasis pilotas ir dar vienas įgulos narys, kuris valdo kuro papildymo kitam orlaiviui įrangą, tačiau kai kurioms šių orlaivių misijoms reikalingas navigatorius, be to, orlaivis gali vežti iki 37 keleivių, nurodoma Karinių oro pajėgų informaciniame lape.
Netrukus po to, kai vasario 28 d. prasidėjo šis karas, Kuveito pajėgos per klaidą numušė tris amerikiečių naikintuvus „F-15E“, tačiau, CENTCOM duomenimis, visi šeši įgulos nariai spėjo katapultuotis.
Tas incidentas įvyko per mūšį, kuriame dalyvavo „Irano lėktuvai, balistinės raketos ir dronai“, anuomet pareiškė kariuomenės vadovybė.
Dubajaus centre – sprogimai: drebėjo net pastatai
Dubajuje penktadienį sprogimai sudrebino pastatus, o virš centrinės Artimųjų Rytų finansų centro dalies pakibo didelis dūmų debesis, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
AFP korespondentas pasakojo jautęs, kaip dreba pastatas, ir girdėjęs didžiulį sprogimą.
Nuo Šeicho Zajedo kelio, pagrindinės Jungtinių Arabų Emyratų miesto arterijos, girdėjosi sirenos.
Ketvirtadienį netoli Dubajaus finansų rajono nukrito dronas, Iranui pagrasinus smogti ekonominėms institucijoms, todėl kai kurios bendrovės evakavo darbuotojus.
Per Artimųjų Rytų karą JAE ne kartą apšaudė Iranas, o Dubajaus oro uostas, vienas didžiausių pasaulyje, taip pat jo uostas ir prabangūs objektai, įskaitant Džumeiros palmę, ne kartą tapo taikiniais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dabar kyla klausimas, kokia JAV "gynyba" būtų mūsų užpuolimo atveju? Pas mus nėra nei tokio dydžio kaip arabų šalyse jų bazių, nei verslo bendrovių. Pagalvokite patys kokias išvadas iš šio karo galima padaryti
JAV grasina Iranui smogti galingiausia jėga: tai įvyks dar šiandien
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos penktadienį surengs iki šiol masiškiausias atakas kare su Iranu.
„Šiandien Amerikos smūgių skaičius Irano ir Teherano danguje vėl bus didžiausias, koks tik yra buvęs, – sakė jis per spaudos brifingą Pentagone. – Išskridimų skaičius, bombonešių bangų skaičius – didžiausias iki šiol, ir jis tik didės.“
Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Danas Caine‘as taip pat sakė, kad atakos bus intensyviausios nuo pat puolimo prieš Iraną pradžios beveik prieš dvi savaites.
JAV pareigūnai šiame kare vykdomas operacijas dažnai įvardija kaip pačius stipriausius smūgius iki šiol.
P. Hegsethas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra sutelkusios dėmesį ne tik į Irano oro pajėgų, jūrų laivyno ir raketų arsenalo sunaikinimą, bet ir į tai, kad šalis ateityje negalėtų gaminti raketų.
Jis sakė, kad Vašingtonas siekia eliminuoti Irano gebėjimą gaminti balistines raketas sunaikindamas įmones, gaminančias komponentus šiems ginklams.