Irano žiniasklaida praneša apie JAV smūgius aplink Irano Kešmo salą
Tarp Vašingtono ir Teherano vėl įsiplieskus karo veiksmams, Irano naujienų agentūros ketvirtadienį pranešė apie Jungtinių Valstijų suduotus smūgius aplink Irano Persijos įlankos Kešmo salą, esančią netoli Hormuzo sąsiaurio.
Naujienų agentūra „Fars“, remdamasi vietos pareigūnais, pranešė apie „amerikiečių raketų smūgį netoli Kešmo“.
Tuo metu naujienų agentūra „Tasnim“ pareiškė, jog vienas iš jos korespondentų pranešė, kad „amerikiečių priešo sviediniais buvo apšaudytos“ vietovės aplink Kešmo salą.
„Reuters“: Iranas rengiasi naujam smūgiui pasaulinei naftos rinkai
Iranas paprašė Jemeno husių judėjimo būti pasirengusiam uždaryti naftos transportavimo maršrutą per Raudonąją jūrą, jeigu Jungtinės Valstijos smogtų Irano energetikos infrastruktūrai, sukeldamas naują rimtą grėsmę pasauliniam energijos tiekimui, ketvirtadienį remdamasi trimis šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Ši idėja buvo aptarta Islamo Respublikos vadovybėje, o žinia apie ją buvo perduota Irano sąjungininkams husiams, teigė du aukšto rango Irano šaltiniai ir vienas su šiuo klausimu susipažinęs regioninis šaltinis, kalbėję su sąlyga, kad jų tapatybė nebus atskleista.
Šaltinių teigimu, husiai buvo informuoti apie Teherano prašymą, apie kurį pirmiau pranešta nebuvo.
Jie plačiau nepaaiškino, kaip ši informacija buvo perduota ir ar tai įvyko po to, kai antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino smogti Irano energetikos infrastruktūrai.
Irano užsienio reikalų ministerija ir husių grupuotės atstovas spaudai į naujienų agentūros „Reuters“ užklausą kol kas neatsakė.
Husiams artimas šaltinis teigė, kad grupuotė baigė rengtis išpuoliams prieš laivus, Jemeno kalnuose, iš kurių matosi Hodeida ir Adeno įlanka, netoli Bab el-Mandebo sąsiaurio – vartų į Raudonąją jūrą – dislokuodama raketas bei dronus ir dabar laukia nurodymo pradėti operaciją.
Dar labiau paaštrės pasaulinė energetikos krizė
Bet kokia grėsmė Raudonajai jūrai ir Bab el-Mandebo sąsiauriui kelia didžiulį pavojų, kad dar labiau paaštrės pasaulinė energetikos krizė, kurią sukėlė Irano sprendimas uždaryti Hormuzo sąsiaurį, ir pabrėžia pavojų, kurį kelia vėl prasidėję karo veiksmai.
Uždarius Hormuzo sąsiaurį, bet kokie husių išpuoliai prieš laivus ar uostus Raudonojoje jūroje sutrikdytų abu pagrindinius Artimųjų Rytų naftos eksporto maršrutus vienu metu, be to, jiems prasidėjus ir paaštrėtų energetikos krizė, ir atsivertų naujas frontas platesniame Irano ir Jungtinių Valstijų konflikte.
Pasak husiams artimo šaltinio, sprendimą, kada uždaryti Bab el-Mandebo sąsiaurį, priims Irano Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) atstovai, kurie jau yra Jemene.
Daugiau kaip 100 demokratų balsavo prieš JAV karinę paramą Izraeliui
Daugiau kaip 100 demokratų parlamentarų JAV Atstovų Rūmuose balsavo už tai, kad kitais biudžetiniai metais būtų nutraukta milijardinė JAV karinė pagalba Izraeliui. Tiesa, šis respublikono Thomo Massie pateiktas pasiūlymas buvo atmestas 314 balsų dauguma. Už pasisakė 104 kongresmenai.
Šis balsavimas buvo vertinamas kaip simbolinis. Be Th. Massie nė vienas kitas respublikonas neparėmė iniciatyvos. Jei būtų priimtas, pasiūlymas būtų nubraukęs 3,3 mlrd. JAV dolerių karinės paramos Izraeliui. Jis buvo dalis svarstymų dėl JAV Valstybės departamento ir kitų saugumo institucijų biudžeto.
Už pasiūlymą balsavo 103 demokratai iš 215, dar dešimt susilaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai beveik pusę demokratų Atstovų Rūmuose parėmė iniciatyvą dėl karinės paramos nutraukimo. Per panašų balsavimą prieš daugiau nei dvejus metus už paramos mažinimą buvo tik 37 demokratai, pranešė amerikiečių stotis CNN ir portalas „Politico“.
Balsavimas parodė augančius nesutarimus Demokratų partijoje dėl užsienio politikos krypties Izraelio atžvilgiu. Partijos vadovybė toliau remia karinę pagalbą Izraeliui. Tuo tarpu ypač progresyvusis partijos sparnas reikalauja nutraukti finansinę paramą. Gazos karas ir Izraelio vyriausybės veiksmai padidino spaudimą demokratų parlamentarams permąstyti savo poziciją dėl karinės paramos, teigė kelios JAV žiniasklaidos priemonės.
Susiskaldymas stebimas ir tarp partijos vadovybės Atstovų Rūmuose. Frakcijos vicepirmininkė Katherine Clark ir buvusi Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi parėmė pasiūlymą. Mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas tuo tarpu buvo prieš.
Gazos karą sukėlė beprecedentis „Hamas“ ir kitų ekstremistinių grupuočių išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d.
Iš Irano pasipylė grasinimai: įspėja dėl intensyvių smūgių
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų atakuoti kritinę infrastruktūrą Irane Teheranas įspėja dėl intensyvių atsakomųjų smūgių.
Tada visa likusi infrastruktūra regione taps atakų taikiniu, sakoma karinės vadavietės „Khatam al-Anbiya“ pareiškime, kurį išplatino naujienų agentūra „Fars“.
Iranas praeityje ne kartą atakavo žaliavų gavybos vietas ir civilinę infrastruktūrą kaimyninėse šalyse.
Trečiadienį D. Trumpas pagrasino išplėsti atakas prieš Iraną. Kitą savaitę bus sunaikintos visos elektrinės ir tiltai, „nebent jie sės prie derybų stalo ir derėsis“, sakė jis interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“.
JAV trečiadienį surengė naują smūgių bangą prieš Iraną, siekdamos apriboti jo galimybes kelti grėsmę laivybai Hormuzo sąsiauryje.
Praėjus beveik mėnesiui po to, kai Vašingtonas ir Teheranas pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, abu priešininkai atnaujino kovas regione.
Pakistanas ragina JAV ir Iraną atnaujinti derybas
Pakistanas ketvirtadienį pranešė, kad skatins JAV ir Iraną nutraukti smurtą bei atnaujinti derybas pagal praėjusį mėnesį tarpininkaujant pasirašytą supratimo memorandumą.
„Nors memorandumo įgyvendinimas susiduria su iššūkiais, Pakistanas ir toliau ragins visas puses nutraukti smurtą ir atnaujinti techninio lygio derybas pagal šį susitarimą“, – žurnalistams Islamabade sakė Pakistano užsienio reikalų ministerijos atstovas Tahiras Andrabis.
„Išreiškiame viltį, kad padėtis Hormuzo sąsiauryje greitai normalizuosis, ir pabrėžiame, jog svarbu užtikrinti nuolatinį saugumą bei laivybos laisvę“, – pridūrė jis.
JAV šią savaitę vykdė smūgius Irane, o tai išprovokavo atsakomuosius Irano išpuolius prieš amerikiečių interesus Persijos įlankoje, šalims kovojant dėl strateginio Hormuzo laivybos maršruto.
Dėl to pasaulinės naftos kainos šoktelėjo į viršų, o tai sukėlė nerimą dėl infliacijos augimo net ir nuo konflikto zonos nutolusiose valstybėse.
Pagrindinė naftos ir dujų arterija, kurią Iranas tvirtina kontroliuojantis, yra atsinaujinusio konflikto centre. Kovos tęsiasi jau šeštą dieną, nepaisant birželį pasiekto preliminaraus susitarimo, kuriuo siekta užbaigti karą.
„Pakistanas pripažįsta neatidėliotiną būtinybę spręsti dabartinės padėties poveikį pasauliniam energijos tiekimui ir kitoms ekonominėms prekėms, įskaitant prekybą bei aprūpinimą maistu“, – teigė T. Andrabis.
Jordanija teigia per naktį perėmusi aštuonias Irano raketas
Jordanijos kariuomenė pareiškė, kad per naktį perėmė aštuonias Irano raketas, kurios buvo nukreiptos į karalystę, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Petra“.
Pranešime teigiama, kad žmonės nenukentėjo ir nebuvo padaryta žalos, ir kartu priduriama, jog perimtų raketų nuolaužos buvo pašalintos.
Rytų Jordanijoje įsikūrusi karinė bazė, kuria naudojasi JAV pajėgos.
Raketos buvo perimtos po to, kai Iranas naktį inicijavo naują atakų bangą po JAV smūgių į Irano taikinius. Teheranas taip pat atakavo su JAV susijusius objektus Persijos įlankos valstybėse Bahreine ir Kuveite.
Irano žiniasklaida, remdamasi Islamo Revoliucinės gvardijos korpusu, taip pat pranešė apie atakas prieš JAV taikinius Jordanijoje. Nepriklausomai patikrinti šių teiginių nebuvo galimybės.
JAV smūgiai pasiekė Irano šiaurę, neutralizuotas blokadą bandęs pralaužti laivas
Jungtinės Valstijos ketvirtadienio rytą suintensyvino smūgius Iranui, taikydamosi į taikinius toliau šiaurėje, be to, amerikiečių pajėgos apšaudė laivą, kurį apkaltino bandymu pralaužti Iranui taikomą jūrų blokadą.
Iranas atsakė raketų ir dronų ugnimi, nukreipta į Jordaniją, Bahreiną ir Kuveitą.
Kelias dienas trunkantys JAV ir Irano abipusiai smūgiai visuose Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinusios grėsmės Hormuzo sąsiauriui sužlugdė laikinąjį susitarimą užbaigti Irano karą ir gali vėl įstumti regioną į visapusišką karą.
Irano pareigūnai teigia, kad per JAV smūgius jau žuvo daugiau nei 35 žmonės, o dar daugiau nei 300 buvo sužeisti. Smūgiai taip pat pirmą kartą per šį naujausią smurto protrūkį pasiekė teritorijas prie Irano sostinės Teherano.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienio rytą JAV smogė aplink Teheraną, taip pat šiaurinei Semnano provincijai, kur yra Irano balistinių raketų gamybos ir kosmoso programos objektai, ir vakarinei Lorestano provincijai.
Irano kariuomenė savo ruožtu ketvirtadienį pranešė, kad dronais taikėsi į JAV karinius objektus Jordanijoje.
„Irano Islamo Respublikos kariuomenė paskelbė, kad (...) atsakydama į priešo agresiją taikėsi į JAV kariuomenės ryšių sistemas ir degalų saugyklas Jordanijoje, naudodama dronus „savižudžius“, – pranešė valstybinė televizija IRIB.
Jordanijos kariuomenė ketvirtadienį pranešė numušusi aštuonias Irano paleistas raketas.
Teheranas ketvirtadienį prieš aušrą raketų ir dronų ugnimi taip pat taikėsi į Bahreiną ir Kuveitą.
Trečiadienį JAV atnaujino smūgius Iranui dienos metu – tai rodo didėjantį atakų tempą. Amerikiečių smūgiai Didžiojo Tunbo salai, strateginiam taškui Hormuzo sąsiauryje, buvo nukreipti į Irano gynybos ir raketų objektus, pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).
JAV kariuomenė taip pat pranešė apšaudžiusi su Kiurasao vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį „Belma“, plaukusį link Charko salos – pagrindinio Irano naftos eksporto terminalo Persijos įlankoje. Po to, kai laivas „ignoravo kelis įspėjimus“, JAV orlaivis išvedė iš rikiuotės laivą, paleidęs raketą į jo kaminą.
Kitas Amerikos smūgis trečiadienį buvo nukreiptas į Irano 388-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados kareivines Sistano ir Beludžistano provincijoje, pranešė Irano valstybinė televizija.
JAV surengė naujus smūgius Iranui: Trumpas siunčia griežtą perspėjimą
Jungtinės Valstijos trečiadienį surengė naują smūgių bangą prieš Iraną, siekdamos apriboti jo galimybes kelti grėsmę laivybai Hormuzo sąsiauryje, o prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad gali išplėsti atakas, jei Islamo Respublika negrįš prie derybų stalo.
JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad smūgiai prasidėjo 22 val. Lietuvos laiku ir buvo nukreipti prieš Irano karinius pajėgumus, naudojamus siekiant kelti grėsmę laivams, laisvai plaukiantiems per gyvybiškai svarbų vandens kelią.
JAV kariuomenė taip pat teigė, kad vienas jos lėktuvas apšaudė ir išvedė iš rikiuotės tuščią naftos tanklaivį, kuris bandė pralaužti Irano uostų jūrų blokadą.
Centrinė vadavietė pažymėjo, kad su Kiurasao vėliava plaukiojantis laivas „M/T Belma“ buvo sustabdytas, kai orlaivis į jo kaminą paleido raketas „Hellfire“.
„Laivas nebeplaukia į Iraną“, – tinkle „X“ tvirtino vadavietė.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus keliuose miestuose, įskaitant Bandare Abasą, Raską ir Čabacharą. Ankstesniuose pranešimuose taip pat buvo minimi sprogimai aplink pietines vietas, įskaitant Kešmą ir Bandare Chomeinį, o valstybinė žiniasklaida vėliau skelbė, kad nauji JAV smūgiai buvo nukreipti į Bušehrą, kuriame įsikūrusi Irano vienintelė civilinė atominė elektrinė.
Praėjus beveik mėnesiui po to, kai Vašingtonas ir Teheranas pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, abu priešininkai atnaujino kovas regione.
Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad atakavo JAV Penktąjį laivyną Bahreine, kur suskambo sirenos, kai buvo perimamos atakos prieš civilinius taikinius, o Jordanijos ginkluotosios pajėgos pranešė, jog numušė tris Islamo Respublikos raketas.
Tuo metu Irake kurdų pajėgos nurodė, kad JAV vadovaujama koalicija virš šiaurinio Kurdistano regiono sostinės Erbilio numušė aštuonis dronus su sprogmenimis. Naujienų agentūros AFP žurnalistai ten girdėjo sprogimus ir matė dūmus netoli JAV konsulato. Apie aukas nepranešta.
„Kitą savaitę jiems bus tikrai blogai“, – stočiai „Fox News“ pareiškė D. Trumpas ir pagrasino atakuoti elektrines bei tiltus, jei Teheranas negrįš prie derybų stalo.
Nepaisant atsinaujinusių susirėmimų, tarpininkaujamos abiejų šalių derybos oficialiai nesibaigė.
Tačiau Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas perspėjo, kad „susitarimo memorandumas turi prasmę tik tada, kai jo nuostatos galioja ir yra įgyvendinamos“.
„Jei Iranas negaus jokios naudos iš susitarimo memorandumo, neturime jokios priežasties jo laikytis“, – pareiškime tvirtino jis.
Židiniu tapęs Hormuzo sąsiauris
Atsinaujinusių susirėmimų centre yra Hormuzo sąsiauris – vandens kelias, kuris yra itin svarbus pasauliniams naftos ir dujų srautams.
Iranas ėmėsi blokuoti Hormuzo sąsiaurį, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis surengė smūgius, davusius pradžią karui, ir kelis mėnesius naudojosi šiuo vandens keliu kaip svertu prieš savo priešus.
Sąsiauris buvo trumpam atvertas, kai praėjusį mėnesį buvo sudarytas JAV ir Irano susitarimas, tačiau praeitą savaitę Teheranas pažadėjo, kad jis vėl bus uždarytas, „kol JAV nutrauks agresiją“.
Eismas šiame vandens kelyje išliko neintensyvus, o jūrų stebėsenos organizacija „Kpler“ pranešė, kad antradienį praplaukė tik 21 laivas. Naujausiai eskalacijai sutrikdžius vieną svarbiausių pasaulio energijos maršrutų, išaugo naftos kainos.
Jungtinės Valstijos taip pat atnaujino Irano uostų blokadą, kuri buvo įgyvendinta smūgiu jau minėtam laivui „Belma“.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi sakė, kad JAV blokados atnaujinimas „tam tikra prasme sužlugdė Islamabado memorandumą“, omenyje turėdamas praėjusį mėnesį sudarytą tarpinį susitarimą.
Platesni padariniai
Prasidėjus karui, Iranas įtvirtino Hormuzo sąsiaurio kontrolę ir paleido ugnį į laivus, plaukusius maršrutais, kurie esą buvo nesankcionuoti.
„Atsakomosios kovotojų operacijos tęsis“, – teigė Revoliucinė gvardija.
Antradienio rytą prie Omano krantų Norvegijos tanklaivyje įvyko sprogimas, nurodė krizių valdymo įmonė „MTI Network“.
Kuveitas pranešė, kad „atremia priešiškas dronų atakas“ ir kad buvo pataikyta į vieną jo karinio jūrų laivyno laivą. Sužaloti keturi įgulos nariai.
Tuo metu D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad naikina planuotą 20 proc. mokestį laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, pakeisdamas jį prekybos susitarimais su Persijos įlankos sąjungininkais.
JAV prezidentas trečiadienį sakė, kad 2024 m. gruodį Irane sulaikyta Amerikos pilietė, kurią jos advokatas įvardijo kaip Deną Karari, išvyko iš šalies būdama „geros būklės“.
„Jungtinės Valstijos vertina šį Irano geros valios gestą!“ – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Nuo praėjusios savaitės per atsinaujinusias JAV atakas Irane žuvo mažiausiai 30 žmonių, teigė vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani. Kariuomenė atskirai pranešė, kad trečiadienį per smūgius pietryčiuose žuvo septyni kariai.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, po JAV antskrydžių buvo evakuota pietvakarinio Ahvazo miesto ligoninė. Pacientai buvo perkelti į kitus medicinos centrus.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kurio šalis iki šiol iš naujo neprisijungė prie karo, perspėjo Irano lyderius, kad Izraelis smarkiai smogtų, jei būtų užpultas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
JAV pajėgos smogė Iranui penktą naktį iš eilės
JAV pajėgos pradėjo penktąją iš eilės naktį trunkančius smūgius prieš Iraną, rašo „Sky News“.
JAV Centrinė vadavietė socialiniuose tinkluose paskelbė pranešimą, kuriuo patvirtino, kad šiandien prasidėjo penktoji iš eilės naktis, per kurią vykdomi smūgiai prieš Iraną.
Teigiama, kad šių smūgių tikslas – susilpninti Irano karinius pajėgumus.
Pažymima, kad po JAV smūgių įprastai seka Irano atsakomieji smūgiai prieš JAV taikinius visame Persijos įlankos regione.