Po Irano smūgio – griežtas Kataro žingsnis
Kataro užsienio reikalų ministerija teigia, kad „pasilieka teisę atsakyti“ į Irano raketų atakas prieš Ras Lafano pramoninį miestą, rašo „Sky News“.
Rijadas sako sunaikinęs link dujų gamyklos skridusį droną, Kataras praneša apie gaisrą dujų objekte
Iranui po JAV ir Izraelio smūgių jo dujų objektams pagrasinus atakuoti Persijos įlankos energetikos infrastruktūrą, Saudo Arabija pranešė trečiadienį sunaikinusi link dujų gamyklos skridusį droną.
„Dronas, bandęs priartėti prie dujų gamyklos Rytų provincijoje, buvo perimtas ir sunaikintas; perėmimo ir sunaikinimo operacija nesukėlė jokios žalos“, – pareiškė Saudo Arabijos gynybos ministerija.
Tuo metu Kataro vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad Irano ataka sukėlė gaisrą pagrindinio Persijos įlankos valstybės dujų objekto, esančio jos šiaurinėje pakrantėje, rajone.
„Civilinė gynyba po Irano atakos gesina gaisrą Ras Lafano rajone“, – teigiama ministerijos pranešime.
Irano valstybinė televizija anksčiau pranešė, kad JAV ir Izraelis trečiadienį smogė svarbiam Irano dujų objektui prie Persijos įlankos ir sukėlė jame gaisrą.
„Prieš kelias akimirkas dalį dujų infrastruktūros, esančios Pietų Parso specialiojoje ekonominėje energetikos zonoje Asalujėje, kliudė priešo – Amerikos ir sionistų – paleisti sviediniai“, – pranešė valstybinė televizija, cituodama pietinės Bušehro provincijos, kurioje yra šis objektas, gubernatoriaus pavaduotoją Ehsaną Jahanianą.
Pietų Parso/Šiaurės Kupolo megatelkinys yra didžiausias žinomas dujų rezervas pasaulyje.
Iš šio telkinio išgaunama apie 70 proc. Irano gamtinių dujų.
Iranas, kuris šį didžiulį telkinį dalijasi su energetikos milžinu Kataru, savo telkinį plėtoja nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos.
Vasario 28 dieną Izraelis ir Jungtinės Valstijos sudavė pirmuosius smūgius Iranui, nužudė jo aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, o po jų kilęs karas išplito po visus Artimuosius Rytus.
„Hezbollah“ smerkia „bailų“ Irano saugumo vadovo Ali Larijani nužudymą
Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ trečiadienį pasmerkė Izraelio įvykdytą Irano nacionalinio saugumo vadovo Ali Larijani nužudymą, pavadinusi jį bailiu.
„Smerkdami šį bailų nužudymą ir besitęsiančią nusikalstamą JAV ir Izraelio agresiją, mes, „Hezbollah“, patvirtiname, kad lyderių nužudymas nei sulaužys Islamo Respublikos valią, nei pakirs jos vadovybės, tautos ir kovotojų ryžtą“, – pareiškė Irano remiama grupuotė.
Teheranas antradienį patvirtino savo įtakingojo nacionalinio saugumo vadovo A. Larijani žūtį, Izraeliui anksčiau pareiškus, kad jis buvo nukautas per antskrydį.
A. Larijani žūtis yra didžiulis smūgis Iranui, kurio ilgametis lyderis ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas prieš mažiau nei tris savaites per JAV ir Izraelio smūgius, įžiebusius karą Artimuosiuose Rytuose.
A. Larijani, kuris buvo artimas velioniui ajatolai, padėjo vadovauti Irano atsakomajai kampanijai kare.
„Po visą gyvenimą trukusios kovos už Irano ir Islamo revoliucijos pažangą jis galiausiai pasiekė savo ilgai puoselėtą siekį, atsiliepė į dieviškąjį šaukimą ir garbingai pasiekė saldžią kankinystės malonę tarnybos apkasuose“, – paskelbė Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.
Tuo metu naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei trečiadienį paskelbtame rašytiniame pranešime pareiškė, kad per Izraelio antskrydį žuvusio saugumo vadovo žudikai „turės už tai atsakyti“.
„Be abejonės, tokio asmens nužudymas liudija jo svarbą ir islamo priešų jam jaučiamą neapykantą“, – pažymėjo M. Khamenei pranešime, paskelbtame jo oficialiame „Telegram“ kanale A. Larijani laidotuvių Teherane dieną.
„Kiekvienas pralieto kraujo lašas turi savo kainą ir nusikalstami šių kankinių žudikai netrukus turės už tai sumokėti“, – pridūrė M. Khamenei, kuris vis dar nepasirodė viešumoje po to, kai perėmė pareigas po savo tėvo, buvusio aukščiausiojo lyderio A. Khamenei nužudymo karo pradžioje.
JAV žvalgyba nutylėjo svarbų faktą apie Iraną
JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“.
Zelenskis: Rusija per pirmąsias dvi karo Artimuosiuose Rytuose savaites uždirbo 10 mlrd. dolerių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Madride kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad Rusija per pirmąsias dvi karo Artimuosiuose Rytuose savaites dėl augančių energijos kainų ir sušvelnintų sankcijų uždirbo 10 mlrd. dolerių.
„Rusija šiame kare per pirmąsias dvi karinių veiksmų savaites vien iš energijos pardavimų uždirbo 10 mlrd. dolerių. Ir ji visus uždirbtus pinigus neabejotinai investuos į ginklus, bent jau į ginklus prieš mus. Todėl ilgas karas naudingas Rusijai“, – sakė jis.
Jau anksčiau skelbta, kad JAV iždo departamentas laikinai leido šalims pirkti jau laivuose esančią rusišką naftą ir naftos produktus. Šis leidimas galioja nuo kovo 12 d. iki balandžio 11-osios.
Naftos kainos dėl Irano karo smarkiai išaugo.
Iranas teigia suvaldęs gaisrus, kilusius po smūgio į dujų pramonės infrastruktūrą
Po oro antskrydžių prieš dujų pramonės infrastruktūrą Persijos įlankoje padėtis, Irano duomenimis, suvaldyta. Asalujeho provincijos gubernatorius, anot naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad atakų sukelti gaisrai buvo pažaboti.
Ugnis, kuri vis dar liepsnoja, esą susijusi su vamzdynuose likusiomis dujomis. Kai tik jos išdegs, liepsnos pačios užges. Aplinkinių miestų gyventojams pavojaus esą nėra.
Žiniasklaida, kuri rėmėsi Izraelio vyriausybės šaltiniais, pranešė, kad Izraelio karinė aviacija surengė smūgius prieš dujų pramonės objektus Persijos įlankoje. Asalujeho gubernatorius pareiškė, kad atsakomybė tenka ir JAV pajėgoms.
Dujų telkinys „South Pars“, kurį eksploatuoja Iranas ir Kataras, yra didžiausias žinomas pasaulyje dujų telkinys, užtikrina apie 70 proc. Irano dujų poreikio.
Izraelis jau per 12 dienų karą 2025 m. birželį atakavo dujų telkinio infrastruktūros objektus.
Izraelis skelbia sunaikinęs du tiltus per Litanio upę Libane
Izraelio kariuomenė trečiadienį sunaikino du tiltus per Litanio upę Libano pietuose, pranešė žydų valstybės gynybos ministras, teigdamas, kad šiais tiltais naudojosi kovotojų grupuotė „Hezbollah“.
„Šiandien Izraelio gynybos pajėgos smogė ir sunaikino dar du tiltus per Litanio upę, kurie buvo naudojami ginklų kontrabandai ir „Hezbollah“ kovotojų judėjimui į pietus“, – pareiškime sakė ministras Israelis Katzas.
„Tai tiesioginis veiksmas prieš „Hezbollah“ naudojimąsi Libano valstybine infrastruktūra teroristinei veiklai vykdyti, taip pat aiški žinia Libano vyriausybei: Izraelio valstybė neleis tokios padėties“, – pridūrė jis.
Anksčiau trečiadienį kariuomenė įspėjo aplinkinių vietovių gyventojus evakuotis, pranešusi, kad planuoja smogti upės kirtimo vietoms.
„Siekdama užkirsti kelią pastiprinimo ir ginklų gabenimui, IDF (Izraelio kariuomenė) ketina nuo šios popietės atakuoti perkėlos per Litanio upę vietas“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė kariuomenės atstovas arabų kalba Avichay Adraee.
„Dėl jūsų pačių saugumo privalote toliau judėti į šiaurę nuo Zahranio upės ir susilaikyti nuo bet kokio judėjimo į pietus, nes tai gali kelti pavojų jūsų gyvybėms“, – pridūrė A. Adraee.
Mojtaba Khamenei: „žudikai“ privalės atsakyti už Irano saugumo vadovo nužudymą
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei trečiadienį paskelbtame rašytiniame pranešime pareiškė, kad per Izraelio antskrydį žuvusio saugumo vadovo Ali Larijani žudikai „turės už tai atsakyti“.
„Be abejonės, tokio asmens nužudymas liudija jo svarbą ir islamo priešų jam jaučiamą neapykantą“, – pažymėjo M. Khamenei pranešime, paskelbtame jo oficialiame „Telegram“ kanale A. Larijani laidotuvių Teherane dieną.
„Kiekvienas pralieto kraujo lašas turi savo kainą ir nusikalstami šių kankinių žudikai netrukus turės už tai sumokėti“, – pridūrė M. Khamenei, kuris vis dar nepasirodė viešumoje po to, kai perėmė pareigas po savo tėvo, buvusio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymo karo pradžioje.
Teheranas antradienį patvirtino savo įtakingojo nacionalinio saugumo vadovo A. Larijani žūtį, Izraeliui anksčiau pareiškus, kad jis buvo nukautas per antskrydį.
A. Larijani žūtis yra didžiulis smūgis Iranui, kurio ilgametis lyderis ajatola A. Khamenei buvo nužudytas prieš mažiau nei tris savaites per JAV ir Izraelio smūgius, įžiebusius karą Artimuosiuose Rytuose.
A. Larijani, kuris buvo artimas velioniui ajatolai, padėjo vadovauti Irano atsakomajai kampanijai kare.
„Po visą gyvenimą trukusios kovos už Irano ir Islamo revoliucijos pažangą jis galiausiai pasiekė savo ilgai puoselėtą siekį, atsiliepė į dieviškąjį šaukimą ir garbingai pasiekė saldžią kankinystės malonę tarnybos apkasuose“, – paskelbė Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.
„Jis faktiškai buvo asmuo, atsakingas už režimo išlikimą, jo regioninę politiką ir gynybos strategiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Davidas Khalfa, vienas iš Atlanto Artimųjų Rytų forumo įkūrėjų.
„Aukščiausiasis lyderis duoda įsakymą, bet jis yra tas, kuris jį vykdo. Jis yra dešinioji ranka“, – teigė jis.
Sprogimai Rijade: Saudo Arabija skelbia atremianti balistinę ataką
Iranui tęsiant savo kampaniją prieš Persijos įlankos šalis, naujienų agentūros AFP žurnalistai Rijade pranešė trečiadienį girdėję kelis galingus sprogimus virš Saudo Arabijos sostinės, o Saudo Arabija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos atremia balistinių raketų ataką.
JAV žvalgyba: Iranas nesistengė atkurti branduolinio sodrinimo pajėgumų
JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas nesistengė atkurti branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti 2025 m. birželį per JAV ir Izraelio surengtą ataką, tokiu būdu paprieštaraudamas prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems argumentams šiam karui pateisinti.
D. Trumpo bendražygė ir nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard šią išvadą pateikė rašytiniame liudijime, kuris buvo duotas atliekant metinį grėsmių vertinimą, tačiau kalbėdama su senatoriais jos nepakartojo.
„Operacijos „Midnight Hammer“ (Vidurnakčio kūjis) metu Irano branduolinio sodrinimo programa buvo visiškai sunaikinta. Nuo to laiko jokių pastangų atkurti sodrinimo pajėgumus nebuvo“, – duodama parodymus Senato žvalgybos komitetui teigė T. Gabbard.
Demokratų partijai atstovaujančio senatoriaus paklausta, kodėl šios išvados nepakartojo prieš kameras, T. Gabbard atsakė, kad per posėdį neturėjo pakankamai laiko perskaityti visą liudijimą, tačiau išvados nepaneigė.
D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad vasario 28 d. ataką prieš Iraną kartu su Izraeliu pradėti nurodė dėl „neišvengiamos grėsmės“.
Po 2025 m. birželio mėnesį įvykdyto bombardavimo D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos visiškai sunaikino Irano branduolines bazes, tačiau po paskutinio savo karo, nepaisant priešingos daugelio stebėtojų nuomonės ir tuo metu vykusių derybų dėl branduolinio susitarimo teigė, kad Teheranas būtų vos po keleto savaičių turėjęs nuosavą branduolinę bombą.
T. Gabbard vyresnioji padėjėja, kuri, pati būdama Kongreso narė, vadovavo pasipriešinimui prieš karą su Iranu, antradienį atsistatydino, pareikšdama, kad jokios „neišvengiamos grėsmės“ nėra ir kad D. Trumpą suklaidino Izraelis bei žiniasklaida.
Savo kalboje senatoriams T. Gabbard pažymėjo, kad per keletą savaičių vykdytus antpuolius, kurių metu, be kita ko, buvo likviduotas ilgametis aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei, Iranas patyrė sunkius smūgius, tačiau islamo respublika vis dar nežlugo.
JAV žvalgybos bendruomenės nuomone, „Irano režimas išlieka nepakitęs, tačiau yra smarkiai susilpnėjęs dėl išpuolių prieš jo vadovybę ir karinius pajėgumus“, – sakė T. Gabbard.
„Jei priešiškas režimas išsilaikys, jis greičiausiai imsis ilgus metus truksiančios veiklos, siekdamas atkurti savo karines, raketų ir nepilotuojamųjų orlaivių pajėgas“, – tvirtino T. Gabbard.
NATO sąjungininkai pradėjo svarstymus dėl Hormūzo sąsiaurio atblokavimo
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad karinio aljanso narės svarsto „geriausią būdą“ atidaryti Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama didelė dalis pasaulio naftos.
„Bendrauju su daugeliu sąjungininkų. Visi sutinkame, kad sąsiauris turi būti vėl atidarytas. Žinau, kad sąjungininkai dirba kartu, tardamiesi, kaip tai padaryti, koks būdas yra geriausias“, – spaudos konferencijoje per vizitą NATO pratybose Šiaurės Norvegijoje sakė M. Rutte.
„Jie dirba kartu, kad rastų išeitį“, – pridūrė M. Rutte.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino kitas pasaulio valstybes siųsti karo laivus, kad šie lydėtų tanklaivių vilkstines per Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų vandens kelią pasauliniam naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimui.
Iranas faktiškai uždarė sąsiaurį po to, kai praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą prieš šią islamo respubliką, dėl ko pasaulinės naftos kainos šoktelėjo daugiau nei 40 procentų.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad „NATO daro labai kvailą klaidą“ nesiųsdama pagalbos.
„Jau seniai sakiau, kad man įdomu, ar NATO kada nors mums padės. Taigi tai buvo puikus išbandymas“, – žurnalistams sakė jis.
79-erių respublikonas jau seniai kritikuoja NATO, o 2025 metų sausį grįžęs į valdžią spaudžia jos nares didinti išlaidas gynybai.
Paklaustas, ar persvarstys JAV santykius su NATO, kaip yra užsiminęs anksčiau, D. Trumpas atsakė, kad tai „tikrai yra tai, apie ką turėtume pagalvoti“, tačiau pridūrė: „Šiuo metu nieko konkretaus neturiu omenyje.“
Dar vienas smūgis Trumpui: JAV žvalgyba paneigė jo žodžius
JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas neatkūrinėjo branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti per 2025 metų birželio mėnesio JAV ir Izraelio ataką, ir tai prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems tebesitęsiančio karo pateisinimams.
Iranas patvirtino savo žvalgybos ministro žūtį
Irano valstybinė televizija patvirtino, kad žuvo žvalgybos ministras Esmailas Khatibas, kuriam 2022 m. JAV pritaikė sankcijų dėl įtariamų kibernetinių veiksmų prieš JAV ir jos sąjungininkus.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas E. Khatibo nužudymą pavadino „neteisėta žmogžudyste“.
Iš Irano – nerami žinia: žada keršyti ir ragina evakuotis
Irano kariuomenė pareiškė, kad po JAV ir Izraelio atakos prieš jos dujų telkinio infrastruktūrą taikysis į energetikos objektus visame Persijos įlankos regione, trečiadienį pranešė valstybinė televizija.
Reaguodama į tai, Irano karinė vadovybė pagrasino smogti naftos chemijos gamykloms regione ir pareikalavo nedelsiant evakuoti personalą Saudo Arabijoje, Katare ir JAE.
Kariuomenės operacijų vadovybė „Khatam Al Anbiya“ pareiškime nurodė, kad „griežtai smogs agresijos šaltiniui ir apsvarstys galimybę atakuoti kuro, energetikos bei dujų infrastruktūrą“ šalyse, iš kurių buvo surengti išpuoliai.
Iranas kaltina įlankos valstybes leidžiant JAV pajėgoms vykdyti atakas iš jų teritorijų. Valstybinė televizija paskelbė „teisėtų taikinių“ sąrašą, į kurį įtraukti Saudo Arabijos, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naftos bei dujų objektai, teigdama, kad į juos „bus nusitaikyta artimiausiomis valandomis“.
Rinka jau reaguoja aukštesnėmis naftos ir Europos gamtinių dujų kainomis, pažymima „Nexta“.
Švedija patvirtino Irane įvykdytą mirties bausmę jos piliečiui
Švedų užsienio reikalų ministrė trečiadienį patvirtino, kad Iranas įvykdė mirties bausmę Švedijos piliečiui.
Pranešimas pasirodė Irano pareigūnams paskelbus apie pirmąją egzekuciją už šnipinėjimą nuteistam vyrui nuo karo su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis pradžios.
„Su pasibaisėjimu priėmiau informaciją, kad anksčiau šiandien Irane buvo įvykdyta mirties bausmė Švedijos piliečiui“, – išplatintame pareiškime teigė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard (Marija Malmer Stenergard).
Ji pridūrė, kad nuo minimo vyro sulaikymo per birželį vykusį dvylikos dienų Irano karą su Izraeliu Švedija „ne kartą kėlė šį klausimą Irano atstovams įvairiais lygiais“.
Trumpas įkando „nereaguojantiems “ sąjungininkams: tai priverstų juos imtis veiksmų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pasiuntė kandžią žinutę sąjungininkams. Savo „Truth Social“ paskyroje jis pasidalijo žinute, kurioje pareiškė, kad JAV „sunaikinus tai, kas liko iš teroristinės Irano valstybės“ ir atsakomybę už Homzūro sąsiaurį perdavus juo besinaudojančioms šalims, „nereaguojantys sąjungininkai pradėtų greitai veikti“.
„Įdomu, kas atsitiktų, jei „sunaikintume“ tai, kas liko iš teroristinės Irano valstybės, ir leistume toms šalims, kurios ja naudojasi (o mes – ne), prisiimti atsakomybę už vadinamąjį „sąsiaurį“? Tai priverstų kai kuriuos mūsų nereaguojančius „sąjungininkus“ imtis veiksmų, ir greitai!!!“, – rašė D. Trumpas.
NATO, Britanijos „klaidos
Kiek anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad NATO daro „kvailą klaidą“ dėl Irano, Aljanso narėms iš esmės atmetus jo raginimus padėti atidaryti Hormūzo sąsiaurį naftos tranzitui.
D. Trumpas taip pat sakė esąs nusivylęs britų ministro pirmininko Keiro Starmerio reakcija. „Jis nepalaikė, ir manau, kad tai didelė klaida (...) Esu nusivylęs Keiru – jis man patinka, manau, kad jis geras žmogus, bet esu nusivylęs“, – kalbėjo JAV vadovas žurnalistams.
JAV smūgiai netoli Hormūzo sąsiaurio
JAV centrinė vadovybė antradienį pranešė, kad netoli strateginio Hormūzo sąsiaurio smogė Irano raketų objektams „keliolika 5 000 svarų gilaus įsiskverbimo šaudmenų“, vienomis galingiausių bombų JAV arsenale.
Kremlius smerkia Irano vadovybės narių žudymą
Rusija aiškiai pasmerkė tolesnį Irano vadovybės atstovų žudymą per Izraelio smūgius.
„Savaime suprantama, kad griežtai smerkiame veiksmus, kurių tikslas padaryti žalą suverenaus ir nepriklausomo Irano bei kitų šalių vadovybės atstovams ar net juos nužudyti ir pašalinti“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“
Izraelis per Irano karą jau nužudė dešimtis valdžios aparato Teherane lyderių, įskaitant aukščiausiąjį vadovą Ali Khamenei. Pirmadienį, be to, per tikslinį smūgį nužudytas įtakingas Saugumo tarybos generalinis sekretorius Ali Larijani.
„Mes smerkiame tokius veiksmus“, – pabrėžė D. Peskovas. Jis, turėdamas omenyje Izraelio ir JAV atakas Irane, kovo pradžioje Rusijos valstybinei televizijai teigė, kad tarptautinės teisės praktiškai nebepaisoma. Tuo tarpu pati Rusija jau daugiau kaip ketverius metus kariauja tarptautinę teisę pažeidžiantį karą prieš Ukrainą.
Kalbėdamas apie JAV žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija teikia pagalbą Iranui, D. Peskovas teigė, kad dauguma šių pranešimų yra melagienos.
„Todėl nemanome, kad būtina komentuoti kiekvieną tokį pranešimą“, – pažymėjo jis.
Rusija ir Iranas pernai sudarė susitarimą dėl strateginės partnerystės, kuris numato ir karinį bendradarbiavimą, tačiau jame nėra nuostatos dėl tarpusavio pagalbos, jei viena šalių būtų užpulta.
Izraelis ir JAV smogė svarbiam Irano dujų objektui prie Persijos įlankos
JAV ir Izraelis trečiadienį smogė svarbiam Irano dujų objektui prie Persijos įlankos ir sukėlė jame gaisrą, pranešė Irano valstybinė televizija.
„Prieš kelias akimirkas dalį dujų infrastruktūros, esančios Pietų Parso specialiojoje ekonominėje energetikos zonoje Asalujėje, kliudė priešo – Amerikos ir sionistų – paleisti sviediniai“, – pranešė valstybinė televizija, cituodama pietinės Bušehro provincijos, kurioje yra šis objektas, gubernatoriaus pavaduotoją Ehsaną Jahanianą.
Pranešime priduriama, kad į įvykio vietą malšinti gaisro išsiųstos ugniagesių komandos.
Pietų Parso/Šiaurės Kupolo megatelkinys yra didžiausias žinomas dujų rezervas pasaulyje.
Iš šio telkinio išgaunama apie 70 proc. Irano gamtinių dujų.
Iranas, kuris šį didžiulį telkinį dalijasi su energetikos milžinu Kataru, savo telkinį plėtoja nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos.
Pernai birželį vykusio 12 dienų karo metu Izraelis atakavo telkinyje veikiančius Irano objektus.
Vasario 28 dieną Izraelis ir Jungtinės Valstijos sudavė pirmuosius smūgius Iranui, nužudė jo aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, o po jų kilęs karas išplito po visus Artimuosius Rytus.
Izraelis planuoja smūgius tiltams per Litanio upę Libane
Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė planuojanti smogti tiltams per Litanio upę Pietų Libane ir kitoms šios upės kirtimo vietoms, siekdama sutrikdyti, jos teigimu, Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ginklų kontrabandos kelius.
„Siekdama užkirsti kelią pastiprinimo ir ginklų gabenimui, IDF (Izraelio kariuomenė) ketina nuo šios popietės atakuoti perkėlos per Litanio upę vietas“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė kariuomenės atstovas arabų kalba Avichay Adraee (Avičajus Adrajis).
„Dėl jūsų pačių saugumo privalote toliau judėti į šiaurę nuo Zahranio upės ir susilaikyti nuo bet kokio judėjimo į pietus, nes tai gali kelti pavojų jūsų gyvybėms“, – pridūrė A. Adraee.
Izraelis leido kariuomenei taikytis į aukšto rango Irano pareigūnus be papildomo derinimo
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad kariuomenei buvo duotas leidimas taikytis į bet kurį aukšto rango Irano pareigūną be papildomo derinimo.
„Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir aš įgaliojome IDF (Izraelio kariuomenę) eliminuoti bet kurį aukšto rango Irano pareigūną, kai tik užsidaro žvalgybos ir operatyvinis ratas, nereikalaujant papildomo patvirtinimo“, – sakoma I. Katzo pareiškime.
„Mes ir toliau žlugdysime jų planus ir juos visus medžiosime“, – pridūrė ministras.
Izraelis: likviduotas Irano žvalgybos ministras
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos nukovė Irano žvalgybos ministrą Esmailą Khatibą.
„Praėjusią naktį Irano žvalgybos ministras Khatibas taip pat buvo likviduotas“, – sakoma I. Katzo pranešime.
Izraelis antradienį pranešė nukovęs Irano saugumo vadovą Ali Larijani ir Gholamrezą Soleimani, kuris vadovavo sukarintoms pajėgoms „Basij“, o Teheranas vėliau patvirtino jų mirtį.
Pranešimo apie E. Khatibo žūtį Iranas kol kas nekomentavo.
JAV iždo departamentas 2022 metais pritaikė sankcijas E. Khatibui dėl Žvalgybos ministerijos „vykdomos kibernetinės veiklos prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes“.
E. Khatibas „vadovauja keliems kibernetinių grėsmių veikėjų tinklams, dalyvaujantiems kibernetiniame šnipinėjime ir išpirkos reikalaujančiose atakose, remiant Irano politinius tikslus“, tuomet teigė Iždo departamentas.
Skelbdamas kitą sankcijų paketą Iždo departamentas Irano žvalgybos ministeriją taip pat pavadino „viena pagrindinių Irano vyriausybės saugumo tarnybų, atsakinga už rimtus žmogaus teisių pažeidimus“.
„Jam vadovaujant, (Žvalgybos ministerija) susidorojo su daugybe žmogaus teisių gynėjų, moterų teisių aktyvistų, žurnalistų, filmų kūrėjų ir religinių mažumų grupių narių“, – nurodoma pranešime.
Žvalgybos ministerija „taip pat agresyviai persekiojo asmenis, pranešančius apie žmogaus teisių pažeidimus Irane, bei jų šeimas, o jo darbo metu sulaikytieji buvo kankinami slaptuose sulaikymo centruose“.
Izraelio smūgis Beirute pražudė „Hezbollah“ televizijos programų direktorių
Islamistų grupuotės „Hezbollah“ televizija „Al Manar“ pranešė, kad trečiadienį per Izraelio smūgį Beiruto centre žuvo jos politinių programų direktorius ir jo žmona.
Televizijos pranešime teigiama, kad kanalo politinių programų direktorius Mohammadas Sherri (Mohamadas Šeris) ir jo žmona žuvo „per sionistų reidą (...) Beirute“.
Pasak „Al Manar“, po smūgio buvo sužeisti ir hospitalizuoti jo vaikai ir anūkai.
Ankara: NATO dislokuoja naują „Patriot“ bateriją bazėje Turkijos pietuose
Turkijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad NATO dislokuoja naują „Patriot“ raketų bateriją Indžirliko oro bazėje, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo numušta trečia balistinė raketa iš Irano.
„Dar viena sistema „Patriot“ (...) dislokuojama (...) be jau esamos Ispanijos sistemos „Patriot“, ten dislokuotos“, – žurnalistams Turkijos oro bazėje, esančioje netoli pietinio Adanos miesto, sakė ministerijos pareigūnas.
Vyriausybė nenurodė, kurios šalies kariai valdys naująją PAC-3 sistemą.
Praėjusį penktadienį Turkija patvirtino, kad trečia balistinė raketa iš Irano buvo numušta Turkijos oro erdvėje NATO pajėgų; tai buvo trečias toks incidentas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios.
Po antrojo perėmimo NATO dislokavo gynybos sistemas „Patriot“ centrinėje Malatijos srityje, kur yra Kiurečiko oro bazė, kurioje įrengta NATO ankstyvojo perspėjimo radarų sistema, valdoma JAV karių, galinti aptikti Irano raketų paleidimus.
„Patriot“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta perimti taktines balistines raketas, žemai skriejančias sparnuotąsias raketas ir orlaivius.
PAC-2 versijos perėmimo nuotolis siekia iki 70 km prieš orlaivius ir sparnuotąsias raketas, o PAC-3 – nuo 20 iki 35 km prieš balistines raketas, remiantis JAV kariuomenės duomenimis.
Ministerija: per Izraelio smūgius Beiruto centre žuvo 12 žmonių
Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad trečiadienio rytą per Izraelio smūgius Beiruto centre, atnaujintais duomenimis, žuvo mažiausiai 12 žmonių.
Ministerija nurodė, kad per smūgius Beiruto centre esančiuose Bastos ir Zukak Blato rajonuose žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 41 buvo sužeistas. Anksčiau skelbta apie šešis žuvusiuosius ir 24 sužeistuosius.
Kiek anksčiau valstybinė žiniasklaida skelbė, kad trečiadienį Beiruto centre esančiam Zukak Blato rajonui smogė dar vienas Izraelio smūgis – antrasis tankiai apgyvendintoje vietovėje nuo ankstyvo ryto be išankstinio įspėjimo.
Visoje sostinėje buvo girdimas sprogimas, o AFPTV tiesioginėje transliacijoje buvo matyti iš šios teritorijos kylantys dūmų kamuoliai, tęsiantis karui tarp grupuotės „Hezbollah“ ir Izraelio.
Taip pat anksčiau po Izraelio įspėjimo buvo smogta pastatui Bašūroje, taip pat Beiruto centre.
Valstybinė žiniasklaida buvo pranešusi, kad trečiadienį per Izraelio smūgį buvo pataikyta į automobilį didžiausio Pietų Libano miesto Sidono centre.
Įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP korespondentas teigė, kad smūgis suduotas netoli miesto civilinės saugos būstinės ir pajūrio kelio, kur savo automobiliuose miega daug perkeltųjų asmenų.
AFP žurnalistai: Erbilyje Irake pasigirdo keturi sprogimai
Irako autonominio Kurdistano regiono Erbilio mieste trečiadienį pasigirdo mažiausiai keturi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Kol kas neaišku, kas buvo taikinys. Iš Erbilio priemiesčio AFP žurnalistai matė, kaip virš miesto, kuriame yra didelis JAV konsulato kompleksas, o oro uoste dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos, buvo perimami sviediniai.
Irakas ilgą laiką buvo netiesioginis Jungtinių Valstijų ir Irano kovų laukas ir neseniai tapo tiesioginių Irano atakų taikiniu.
Smūgiai nukreipiami prieš Irano remiamas grupuotes, kurios savo ruožtu prisiėmė atsakomybę už kasdienius išpuolius prieš JAV interesus Irake ir visame regione.
Nuo karo pradžios koalicijos oro gynyba ne kartą numušė dronus virš Erbilio.
Pastarosiomis dienomis virš miesto kasdien girdimi sprogimai, nors dažniausiai tai vyksta vakarais.
Antradienio vakarą galinga Irano remiama ginkluota grupuotė „Kataeb Hezbollah“ pasmerkė JAV buvimą Irake ir pareikalavo, kad kiekvienas užsienio karys paliktų šalį.
Ši grupuotė, kurią Vašingtonas pripažino teroristine organizacija, priklauso judėjimui, žinomam kaip „Islamo pasipriešinimas Irake“, kuris prisiima atsakomybę už kasdienius išpuolius prieš JAV interesus Irake ir regione bei visada reikalavo išvesti JAV karius iš šalies.
Airijos premjeras mandagiai spaudė Donaldą Trumpą dėl Irano
Tai nebuvo tokia drama, kokią teko patirti Volodymyrui Zelenskiui, tačiau santūrusis Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas antradienį vis tiek įsivėlė į keletą įtemptų apsikeitimų nuomonėmis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Kasmetinio Šv. Patriko dienos vizito Ovaliajame kabinete metu M. Martinas leido sau paprieštarauti D. Trumpo nuomonei įvairiais klausimais – nuo Irano karo ir migracijos iki santykių su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru.
„Mes norime taikaus konflikto sprendimo. Tokia yra mūsų, kaip mažos tautos, pozicija“, – žurnalistams apie karą Artimuosiuose Rytuose sakė M. Martinas.
65-erių Airijos premjeras savo šalyje jaučia politinį spaudimą griežtai kalbėtis su D. Trumpu vykstant JAV ir Izraelio karui prieš Iraną.
Pernai airiai su nerimu stebėjo, kaip, praėjus vos kelioms dienoms po D. Trumpo garsiojo ginčo Baltuosiuose rūmuose su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, M. Martinas aptarinėjo su JAV lyderiu prekybos įtampas.
Tiek tada, tiek dabar M. Martinas pasirinko mandagų, bet tvirtą toną bendraudamas su D. Trumpu, kuris didžiąją dalį klausimų ir atsakymų sesijos praleido plūsdamas JAV sąjungininkus už tai, kad šie atmetė jo raginimus padėti vėl atverti Hormūzo sąsiaurį.
Pastebėjęs transatlantinę įtampą po to, kai D. Trumpas apkaltino NATO padarius „kvailą klaidą“ – nepalaikius JAV – M. Martinas pridūrė: „Esu tikras, kad Europos vadovai ir JAV administracija bendradarbiaus, ir tikiuosi, kad mums pavyks rasti bendrą kalbą.“
Tačiau 79-erių D. Trumpo tai neįtikino.
Įtampa pasiekė viršūnę, kai JAV lyderis įkvėpė oro, mostu nutildė spaudos atstovus ir atkirto: „Noriu pasakyti tik viena – sutinku su viskuo, ką pasakėte – bet mes padėjome dėl Ukrainos, o jie nepadeda dėl Irano, nors visi pripažįsta, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo.“
Tuomet D. Trumpas išsakė ilgą virtinę priekaištų tiek Irano lyderiams – „blogiausiems žmonėms nuo Hitlerio laikų“, – tiek Europai.
„Kita perspektyva“
Dar vienas keblus momentas ištiko, kai Airijos premjeras stojo ginti JK premjero Keiro Starmerio.
„Tikrai tikiu, kad jis yra labai nuoširdus ir patikimas žmogus, – pasakė M. Martinas, kai D. Trumpas sukritikavo K. Starmerį už tai, kad šis nepadeda Irano klausimu. – Manome, kad jūs gebate su juo sutarti, juk sutarėte ir anksčiau.“
Buvo neįprasta matyti Airijos vadovą taip ryžtingai užstojantį buvusios kolonijinės valdytojos premjerą, bet jis taip pat surengė D. Trumpui ir istorijos pamoką.
D. Trumpas parodė į Britanijos karo laikų lyderio Winstono Churchillio biustą, pareikšdamas, kad K. Starmeris nėra „joks Winstonas Churchillis“.
„Airijoje į tai žiūrima kiek iš kitos perspektyvos“, – nusijuokė M. Martinas, paliesdamas D. Trumpo ranką ir užsimindamas apie prieštaringai vertinamą W. Churchillio vaidmenį Airijos nepriklausomybės karo metu.
„Mums jis sukėlė savų sunkumų“, – sakė M. Martinas.
Pasitaikius kitai iš nedaugelio progų, kai jam pavyko tarti žodį per 45 minučių trukmės pokalbį, M. Martinas atmetė vieną iš tipiškų D. Trumpo tiradų apie imigraciją Europoje.
„Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Europa vis dar yra labai gera vieta gyventi, – pareiškė M. Martinas. – Kartais Europa klaidingai apibūdinama kaip užtvindyta (migrantų) ar panašiai.“
Dėl to, kad galvoja daugiausia apie Iraną, D. Trumpui galbūt būtų galima atleisti už dar vieną klaidą, susijusią su Airijos politika.
„Žiūrėkite, jam pasisekė, kad aš egzistuoju“, – rėžė D. Trumpas, paklaustas apie Airijos prezidentės pareiškimą, kad karas Irane yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę.
Panašu, kad jis nesuprato, jog prezidentė Catherine Connolly, kairiųjų pažiūrų politikė, lapkritį pradėjusi eiti šias iš esmės reprezentacines pareigas, yra moteris.
Irano diplomatijos vadovas: „Mes netikime paliaubomis“
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“.
TATENA: sviedinys pataikė į Irano Bušehro atominę elektrinę
Antradienį vakare į Irano Bušehro atominės elektrinės teritoriją pataikė sviedinys, pranešė JT branduolinės priežiūros institucija.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) platformoje „X“ paskelbtame pranešime teigė, kad Iranas nepranešė apie jokią žalą elektrinei ar nukentėjusius darbuotojus.
TATENA vadovas Rafaelis Grossi dar kartą paragino „konflikto metu laikytis didžiausio santūrumo, kad būtų išvengta branduolinės avarijos pavojaus“, sakoma pranešime.
Bušehro jėgainė yra vienintelė Irano atominė elektrinė, esanti maždaug už 760 km į pietus nuo Teherano, prie Persijos įlankos. Jos rusų gamybos reaktorius elektros energiją tiekia nuo 2011 m.
JAV smogė Irano bazėms Hormūzo sąsiauryje: panaudotos „bunkerių naikintojos“
JAV kariuomenė teigia, kad Hormūzo sąsiauryje esančioms Irano raketų bazėms smogė galingomis bombomis, galinčiomis prasiskverbti pro bunkerius, rašo BBC.
Socialiniam tinkle „X“ paskelbtame pranešime JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad JAV pajėgos „keliolika 5 000 svarų gilaus įsiskverbimo šaudmenų prieš sutvirtintas Irano raketų bazes“ palei Irano pakrantę sąsiauryje.
„Šiose bazėse esančios Irano priešlaivinės sparnuotosios raketos kėlė grėsmę tarptautiniam laivybai sąsiauryje“, – teigia JAV kariuomenė.
Hours ago, U.S. forces successfully employed multiple 5,000-pound deep penetrator munitions on hardened Iranian missile sites along Iran’s coastline near the Strait of Hormuz. The Iranian anti-ship cruise missiles in these sites posed a risk to international shipping in the… pic.twitter.com/hgCSFH0cqO
— U.S. Central Command (@CENTCOM) March 17, 2026
Irano faktiškas vandens kelio, kuriuo gabenama apie 20 % pasaulio naftos, uždarymas smarkiai sutrikdė jūrų eismą ir prisidėjo prie pasaulinių naftos kainų kilimo.
Anot BBC, tikėtina, kad šios milžiniškos bombos yra panašios į „bunkerių naikinotjos“, kurias JAV panaudojo pernai, kai atakavo tris požemines branduolines bazes Irane.
Skirtingai nei įprastos bombos, „bunkerių naikinotjos“ nėra skirtos sprogti ore, ant žemės ar taikinio paviršiaus. Jos yra įdėtos į sunkų, sutvirtintą plieninį apvalkalą ir sukurtos taip, kad prieš sprogstant giliai įsiskverbtų į žemę.
Irano režimas įvykdė mirties bausmę vyrui, nuteistam už šnipinėjimą Izraelio naudai
Irano valdžios institucijos įvykdė mirties bausmę vyrui, nuteistam už šnipinėjimą Izraelio naudai, trečiadienį pranešė šalies teismų valdžia; tai pirmoji tokia egzekucija nuo karo su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis pradžios.
„Šį rytą buvo įvykdyta mirties bausmė sionistinio režimo šnipui, kuris perdavinėjo vaizdus ir informaciją apie jautrias šalies vietoves „Mossad“ pareigūnams“, – sakoma teismų valdžios interneto svetainėje „Mizan Online“.
„Mizan“ įvardijo vyrą kaip Kouroush Keyvani ir nurodė, kad jis buvo suimtas per 12 dienų trukusį Irano karą su Izraeliu pernai birželį. JAV tada trumpam prisijungė prie smūgių Irano branduoliniams objektams.
Svetainėje pateikta išsami informacija apie jo susitikimus su Izraelio šnipinėjimo agentūros „Mossad“ agentais ir teigiama, kad jis buvo apmokytas „šešiose Europos šalyse ir Tel Avive“.
Vasario 28 d. Izraelis ir JAV smogė Iranui, nužudė jo aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei ir sukėlė dar vieną karą, kuris išplito po visus Artimuosius Rytus.
Dronas pataikė į JAV ambasadą Bagdade, teigia Irako saugumo pareigūnai
Ankstyvą trečiadienio rytą Bagdade pasigirdo sprogimas, pranešė AFP žurnalistas, o Irako pareigūnai teigė, kad JAV ambasada patyrė dronų ir raketų ataką.
Naujausias sprogimas Irako sostinėje įvyko praėjus kelioms valandoms po serijos kitų sprogimų – vienas liudininkas sakė AFP matęs detonacijas, kurias greičiausiai sukėlė oro gynyba, perėmusi sviedinius virš ambasados.
Viename iš miesto restoranų vakarieniavę žmonės atrodė nesutrikę dėl pirmųjų sprogimų garsų. Kita liudininkė iš savo balkono matė gaisrą ambasados teritorijos pakraštyje, o saugumo pareigūnas sakė, kad gaisrą sukėlė dronas.
„Ambasada buvo dronų ir raketų atakos taikinys“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Dar vienas dronas, nukreiptas į JAV diplomatinį ir logistikos centrą Bagdado oro uoste, buvo numuštas, teigė kitas saugumo pareigūnas.
Po kelių valandų AFP žurnalistas išgirdo dar vieną sprogimą, o saugumo pareigūnas sakė, kad „dronas tiesiogiai pataikė į ambasadą“. Jis nepatikslino, ar buvo nukentėjusiųjų ir ar buvo padaryta kokia nors žala.
Antras pareigūnas sakė, kad dronas nukrito „netoli ambasados apsauginės tvoros“.
Ministras pirmininkas Mohammedas Shia al Sudani pasmerkė „įžūlų teroristinį išpuolį“, kurį įvykdė neįvardytos „neteisėtos grupuotės“.
M. Sh. Al Sudani paragino saugumo pajėgas „nerodyti atlaidumo“ ieškant kaltųjų, teigiama premjero atstovo spaudai Sabaho al Numano pareiškime.
Anksčiau galinga Irano remiama „Kataeb Hezbollah“ grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame reikalavo, kad visi iki vieno „užsienio kariai“ paliktų šalį.
„Irakas nestabilus dėl piktavališko amerikiečių buvimo, ir saugumas nebus pasiektas, kol paskutinis užsienio karys nepaliks Irako teritorijos“, – pareiškė naujai paskirtas grupuotės saugumo vadovas Abu Mujahidas al Assafas. Jis pridūrė: „Arba visi jaučiasi saugiai, arba niekas.“
Prieš karą Artimuosiuose Rytuose Irakas jau ir taip ilgą laiką buvo netiesioginio JAV ir Irano mūšio laukas.
Buvo atakuojamos Irano remiamos grupuotės, kurios savo ruožtu tvirtino kasdien rengusios išpuolius prieš JAV interesus Irake ir visame regione.
Pastarosiomis dienomis proiranietiškos ginkluotos grupuotės surengė kelis išpuolius prieš JAV ambasadą, įsikūrusią smarkiai įtvirtintame Bagdado centre esančiame rajone, ir prieš amerikiečių diplomatinį ir logistikos objektą oro uoste.
Izraelis žada taikytis į aukščiausiąjį lyderį
Teheranas antradienį patvirtino savo įtakingojo nacionalinio saugumo vadovo Ali Larijani (Ali Laridžani), Izraeliui anksčiau pareiškus, kad jis buvo nukautas per antskrydį, ir pažadėjus "neutralizuoti“ naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei.
A. Larijani žūtis yra didžiulis smūgis Iranui, kurio ilgametis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei) buvo nužudytas prieš mažiau nei tris savaites per JAV ir Izraelio smūgius, įžiebusius karą Artimuosiuose Rytuose.
Šis nužudymas įvyko Irano parlamento pirmininkui pažadėjus, kad laivyba Hormūzo sąsiauryje negrįš į prieškarinę padėtį, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus sąjungininkus dėl to, kad jie atmetė jo raginimą padėti lydėti naftos tanklaivius per blokuojamą vandens kelią.
A. Larijani, kuris buvo artimas velioniui ajatolai, padėjo vadovauti Irano atsakomajai kampanijai kare.
„Po visą gyvenimą trukusios kovos už Irano ir Islamo revoliucijos pažangą jis galiausiai pasiekė savo ilgai puoselėtą siekį, atsiliepė į dieviškąjį šaukimą ir garbingai pasiekė saldžią kankinystės malonę tarnybos apkasuose“, – paskelbė Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.
Izraelio kariuomenė pažadėjo, kad taip pat pašalins naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį M. Khamenei, velionio ajatolos sūnų, kuris perėmė valdžią po tėvo mirties vasario 28 dieną.
„Mes nieko nežinome apie Khamenei, jo negirdime, nematome, bet galiu pasakyti viena: mes jį suseksime, surasime ir neutralizuosime“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas brigados generolas Effie Defrinas.
Televizijos transliuotame pareiškime Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu apibūdino A. Larijani kaip „Revoliucinės gvardijos, kuri yra Iraną faktiškai valdanti gangsterių gauja, bosą“.
Jis sakė, kad Irano valdžios nuvertimas, kurį esą įvykdys žmonės, „neįvyks iš karto, tai nebus lengva. Bet jei mes toliau to sieksime – suteiksime jiems galimybę paimti savo likimą į savo rankas“.
Nors M. Khamenei nebuvo matomas viešumoje nuo pat paskyrimo, 68 metų A. Larijani praėjusią savaitę Teherane žygiavo su miniomis vyriausybę palaikančiame mitinge.
„Jis faktiškai buvo asmuo, atsakingas už režimo išlikimą, jo regioninę politiką ir gynybos strategiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Atlanto Artimųjų Rytų forumo vienas iš įkūrėjų Davidas Khalfa.
„Aukščiausiasis lyderis duoda įsakymą, bet jis yra tas, kuris jį vykdo. Jis yra dešinioji ranka“, - teigė jis.
Netrukus po to, kai Izraelis pareiškė jį nukovęs, oficialiose A. Larijani socialinių tinklų paskyrose buvo paskelbtas jo ranka rašytas raštelis, kuriame atiduodama pagarba Irano jūreiviams, žuvusiems per JAV ataką prieš povandeninį laivą šį mėnesį.
Irano valstybinė televizija parodė dideles minias, nuo ankstyvo vakaro susirinkusias Teherane ir kituose miestuose, daugelis mojavo šalies vėliavomis ir naktį, kuri paprastai pasižymi iškilmėmis prieš persų naujuosius metus Novrūzą.
AFP žurnalistai pranešė apie prislopintas Novrūzo šventes Teherane, kur tarp oro gynybos sistemų šūvių buvo girdimi fejerverkai ir petardos.
A. Larijani, taip pat Gholamrezos Soleimani, kuris vadovavo sukarintoms pajėgoms „Basij“ ir kurį antradienį taip pat nukovė Izraelis, laidotuvės vyks trečiadienio rytą Teherano centre, pranešė agentūros „Fars“ ir „Tasnim“.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį smogė Irano sukarintų pajėgų „Basij“ pozicijoms aplink Teheraną.
Irano Revoliucinė gvardija antradienio vakarą išplatintame pareiškime patvirtino G. Soleimani žūtį.
Izraelis anksčiau teigė, kad per smūgį Irane taip pat nusitaikė į Akramą al Ajouri, grupuotės „Palestinos islamo džihadas“ karinio sparno vadovą.
Nuo 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį iš Gazos Ruožo Izraelis vykdo tai, ką analitikai vadina „nukirsdinimo“ politika, taikydamasis į savo priešų lyderius.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas antradienį šiuos nužudymus pavadino „tikrai neteisėtais“.
Irano raketų smūgis centrinėje Izraelio dalyje pražudė du žmones
Irano raketų smūgis netoli Izraelio komercinio centro Tel Avivo pražudė du žmones, trečiadienį pranešė medikai, o nacionalinė geležinkelių bendrovė paskelbė, kad dėl skeveldrų sutriko traukinių eismas.
Valdžios institucijos pranešė, kad naktį krentantys sprogmenys pataikė į kelias vietas centrinėje Izraelio dalyje, o visame regione aidėjo oro pavojaus sirenos.
Dėl šių naujausių mirčių žuvusiųjų skaičius nuo raketų atakų Izraelyje nuo Artimųjų Rytų karo pradžios praėjusio mėnesio pabaigoje išaugo iki 14 žmonių.
Policijos atstovas Deanas Elsdunne sakė, kad, remiantis pirminiu mirtino smūgio vertinimu, į gyvenamąjį namą Ramat Gane, mieste visai šalia Tel Avivo, pataikė kasetinė bomba.
Kasetiniai šaudmenys, kurių naudojimu Iranas ir Izraelis anksčiau kaltino vienas kitą, sprogsta ore ir išsklaido mažesnes bombas dideliame plote.
Sprogmuo „įgriovė stogą ir užgriuvo ant pagyvenusios poros, kuri buvo savo kambaryje. Deja, ši pora nenuėjo į saugų kambarį, kai nuskambėjo pavojaus signalas, ir dėl to įvyko ši nelaimė“, sakė D. Elsdunne.
Vietos gyventojas Omeras, nurodęs tik savo vardą, sakė: „Girdėjome virtinę sprogimų (...) tai nebuvo tik vienas, tai buvo skylanti raketa.“
AFP filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti policijos pareigūnai, gelbėtojai ir kariškiai griuvėsiais nusėtoje gatvėje.
Izraelio „Magen David Adom“ greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad įvykio vietoje rasti du negyvi žmonės.
„Matėme dūmus, kylančius iš pastato su dideliais pažeidimais ir išdaužtais stiklais“, – teigiama medikų pranešime.
Bnei Brake, kitame Tel Avivo regiono mieste, vieną vyrą lengvai sužeidė skeveldra, pranešė medicinos tarnyba.
Irano kerštas
„Magen David Adom“ pasidalintuose vaizduose matyti sugriovimai keliose vietose, įskaitant degančius automobilius, sunaikintas transporto priemones ir griuvėsius.
Izraelio policija pranešė, kad jos išminuotojai „(Tel Avivo) rajone dirba keliose smūgių vietose, kur yra sprogmenų nuolaužų“.
Nacionalinė geležinkelių bendrovė internete paskelbtame pranešime nurodė, kad skeveldros apgadino peronus pagrindinėje Tel Avivo stotyje, ir paskelbė, kad traukinių eismas „laikinai sustabdytas visoje šalyje“.
Ryte dauguma traukinių reisų buvo atnaujinti, atnaujintame pranešime nurodė bendrovė.
Kariuomenė pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti Vidaus fronto vadovybės komandos traukinių stotyje, išdaužti stiklai perone ir apgadinti traukinių langai.
Atskirame pareiškime Vidaus fronto vadovybė nurodė, kad jos paieškos ir gelbėjimo komandos „dirba keliose vietose centrinėje Izraelio dalyje, kur gauta pranešimų apie smūgius“.
Irano revoliucinė gvardija išplatintame pranešime teigė, kad paleido raketas į centrinį Izraelį „keršydama už kankinio dr. Ali Larijani ir jo bendražygių kraują“.
Izraelis antradienį pranešė nukovęs Irano saugumo vadovą A. Larijani, o Teheranas vėliau patvirtino jo mirtį.
Izraelio kariuomenė pranešė apie dar mažiausiai dvi iš Irano paleistų raketų bangas po mirtino smūgio, dėl oro pavojaus visame centriniame ir pietų Izraelyje aidėjo sirenos.
Iranas žada „negailestingą“ kerštą už saugumo vadovo mirtį
Irano kariuomenės vadas Amiras Hatamis pagrasino imtis „ryžtingo“ atsako už saugumo vadovo Ali Larijani nužudymą, kuris žuvo per Izraelio oro smūgius, rašo BBC.
„Tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje nusikalstamai Amerikai ir kraujo ištroškusiam sionistų režimui bus duotas ryžtingas, atgrasantis ir negailestingas atsakas“, – teigia A. Hatamis savo pareiškime.
Jis pridūrė, kad už A. Larijani ir kitų „kankinių“ mirtis bus atkeršyta.
Tuo tarpu nuo Irano revoliucinė gvardija. Kuri yra atskirta nuo kariuomenės, teigia, kad jau paleido raketas į centrinę Izraelio dalį „keršydama“ už A. Larijani mirtį, praneša naujienų agentūra AFP.
Iranas patvirtino saugumo vadovo žūtį
Teheranas antradienį patvirtino savo įtakingojo nacionalinio saugumo vadovo Ali Larijani, Izraeliui anksčiau pareiškus, kad jis buvo nukautas per antskrydį, ir pažadėjus "neutralizuoti“ naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei.
A. Larijani žūtis yra didžiulis smūgis Iranui, kurio ilgametis lyderis ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas prieš mažiau nei tris savaites per JAV ir Izraelio smūgius, įžiebusius karą Artimuosiuose Rytuose.
Šis nužudymas įvyko Irano parlamento pirmininkui pažadėjus, kad laivyba Hormūzo sąsiauryje negrįš į prieškarinę padėtį, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus sąjungininkus dėl to, kad jie atmetė jo raginimą padėti lydėti naftos tanklaivius per blokuojamą vandens kelią.
A. Larijani, kuris buvo artimas velioniui ajatolai, padėjo vadovauti Irano atsakomajai kampanijai kare.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas atsidūrė aklavietėje: JAV įklimpo į karą
Nesugebėjęs aiškiai apibrėžti tikslo ar pasitraukimo strategijos ir įtikinti Amerikos visuomenės pilnai paremti naujo karo Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjus vos kelioms savaitėms nuo konflikto pradžios atsidūrė aklavietėje, sako analitikai.
Prie to prisideda ir antradienį įvykęs atgarsio sulaukęs aukšto JAV kovos su terorizmu pareigūno atsistatydinimas. Jis viešai pareiškė, kad Teheranas nekelia „jokios tiesioginės grėsmės mūsų tautai“ ir kad jis negali „ramia sąžine palaikyti vykstančio karo Irane“.
D. Trumpas ne kartą sakė, kad Iranas buvo „sunaikintas“ Amerikos ir Izraelio smūgių, leisdamas suprasti, kad jis gali paskelbti pergalę.
Tačiau respublikonų lyderis taip toli nenuėjo – ir tam yra priežastis: norint užbaigti karą, reikia abiejų pusių, nebent priešininkas kapituliuoja.
Iranas, nors ir smarkiai susilpnintas karine ir politine prasme dėl vasario 28 dieną prasidėjusių oro smūgių, nepareiškė jokių ketinimų pasiduoti.
Nors D. Trumpas teigė, kad JAV sunaikino Irano karinį jūrų laivyną, balistines raketas ir didžiąją dalį vadovybės, amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad jis nesugebėjo visiškai numatyti likusių Irano pajėgumų plataus masto atsakomiesiems veiksmams.
Būtent čia gali slypėti tikroji D. Trumpo problema.
Karui įžengus į trečiąją savaitę, naftos kainos smarkiai išaugo, o smurtas išplito visuose Artimuosiuose Rytuose, nuo Libano iki Persijos įlankos – įskaitant išpuolius prieš JAV ambasadą Irake.
Taigi, JAV prezidentas moka kainą už tai, kad prisijungė prie Izraelio be aiškaus mandato ir nepasitaręs nei su Kongresu, nei su kitais pasauliniais sąjungininkais.
Europiečiai ir kiti sąjungininkai mandagiai atmetė D. Trumpo prašymus suteikti pagalbą Hormūzo sąsiauryje – siaurame Persijos įlankos vandens kelyje, kurį faktiškai užblokavo Iranas.
Antradienį D. Trumpas pakeitė kursą, pareiškęs, kad jam nebereikia jų pagalbos.
Retai pasitaikančiu prisipažinimu D. Trumpas pirmadienį sakė, kad jį nustebino Irano atsakomieji veiksmai, nukreipti prieš Persijos įlankos šalis – nuo Saudo Arabijos iki Kataro – nepaisant pakartotinių Teherano įspėjimų.
„Jie neturėjo pulti visų šių kitų Artimųjų Rytų šalių, – apie Iraną sakė D. Trumpas. – Niekas to nesitikėjo. Buvome šokiruoti.“
Diplomatinė aklavietė
Užsienio santykių tarybos prezidentas emeritas Richardas Haassas neseniai išplatintame naujienlaiškyje teigė, kad „nors Jungtinės Valstijos pačios inicijavo šį konfliktą, norint jį sustabdyti, reikės ir Izraelio, ir Irano pritarimo“.
„Kuo ilgiau tęsiasi šis karas, tuo labiau jo kaštų ir naudos balansas krypsta pirmųjų naudai“, – pridūrė R. Haassas, buvęs JAV diplomatas George'o W. Busho administracijoje.
Jungtinėms Valstijoms, be ilgalaikio Irano susilpninimo, pergalė reiškia jūrų eismo atnaujinimą Hormūzo sąsiauryje, siekiant atkurti pasaulinį naftos tiekimą, ir Teherano išpuolių prieš kaimynus pabaigą.
Daugelis stebėtojų teigia, kad vien karine jėga to pasiekti nepavyks.
Diplomatinis kelias gerokai susiaurėjo, tačiau jis išlieka kaip galimybė ir iš dalies priklausys nuo Islamo Respublikos geros valios.
Klausimas lieka atviras: kas sės prie derybų stalo?
„Šiuo metu nėra švarių variantų, tik mažiau blogi“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinės politikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas Sina Toossi.
„Realiausias kelias yra derybomis pasiekta deeskalacija, leidžianti visoms pusėms išsaugoti savo veidą. JAV gali teigti, kad susilpnino Irano pajėgumus, o Iranas – kad atlaikė spaudimą ir pademonstravo galintis atsakyti“, – teigė jis.
Kalbant plačiau, „Persijos įlankos stabilumui galiausiai reikia tam tikro kompromiso su Iranu“, pridūrė jis.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro Artimųjų Rytų programos direktorė Mona Yacoubian teigė, kad regionas „šiuo metu išgyvena košmarišką scenarijų“.
„Persijos įlankos vyriausybėms reikės rasti kelią į priekį, pripažįstantį nuolatinį Irano buvimą regione“, – sakė ji.
Iki tol Amerikos sąjungininkai neslepia savo nusivylimo.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad JAV karas prieš Iraną nėra NATO reikalas, o Berlynas neprisijungs prie karo ir nepadės atlaisvinti tranzito Hormūzo sąsiauryje.
F. Merzas pabrėžė, kad derybos dėl diplomatinio sprendimo negali prasidėti, kol Izraelis ir Jungtinės Valstijos nepaskelbs pasiekę savo karinius tikslus.