Artimieji Rytai. Izraelis skelbia likvidavęs Irano žvalgybos ministrą

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė planuojanti smogti tiltams per Litanio upę Pietų Libane ir kitoms šios upės kirtimo vietoms, siekdama sutrikdyti, jos teigimu, Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ginklų kontrabandos kelius.

„Siekdama užkirsti kelią pastiprinimo ir ginklų gabenimui, IDF (Izraelio kariuomenė) ketina nuo šios popietės atakuoti perkėlos per Litanio upę vietas“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė kariuomenės atstovas arabų kalba Avichay Adraee (Avičajus Adrajis).

„Dėl jūsų pačių saugumo privalote toliau judėti į šiaurę nuo Zahranio upės ir susilaikyti nuo bet kokio judėjimo į pietus, nes tai gali kelti pavojų jūsų gyvybėms“, – pridūrė A. Adraee.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad kariuomenei buvo duotas leidimas taikytis į bet kurį aukšto rango Irano pareigūną be papildomo derinimo.

„Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir aš įgaliojome IDF (Izraelio kariuomenę) eliminuoti bet kurį aukšto rango Irano pareigūną, kai tik užsidaro žvalgybos ir operatyvinis ratas, nereikalaujant papildomo patvirtinimo“, – sakoma I. Katzo pareiškime.

„Mes ir toliau žlugdysime jų planus ir juos visus medžiosime“, – pridūrė ministras.

Islamistų grupuotės „Hezbollah“ televizija „Al Manar“ pranešė, kad trečiadienį per Izraelio smūgį Beiruto centre žuvo jos politinių programų direktorius ir jo žmona.

Televizijos pranešime teigiama, kad kanalo politinių programų direktorius Mohammadas Sherri (Mohamadas Šeris) ir jo žmona žuvo „per sionistų reidą (...) Beirute“.

Pasak „Al Manar“, po smūgio buvo sužeisti ir hospitalizuoti jo vaikai ir anūkai.

Turkijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad NATO dislokuoja naują „Patriot“ raketų bateriją Indžirliko oro bazėje, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo numušta trečia balistinė raketa iš Irano.

„Dar viena sistema „Patriot“ (...) dislokuojama (...) be jau esamos Ispanijos sistemos „Patriot“, ten dislokuotos“, – žurnalistams Turkijos oro bazėje, esančioje netoli pietinio Adanos miesto, sakė ministerijos pareigūnas.

Vyriausybė nenurodė, kurios šalies kariai valdys naująją PAC-3 sistemą.

Praėjusį penktadienį Turkija patvirtino, kad trečia balistinė raketa iš Irano buvo numušta Turkijos oro erdvėje NATO pajėgų; tai buvo trečias toks incidentas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios.

Po antrojo perėmimo NATO dislokavo gynybos sistemas „Patriot“ centrinėje Malatijos srityje, kur yra Kiurečiko oro bazė, kurioje įrengta NATO ankstyvojo perspėjimo radarų sistema, valdoma JAV karių, galinti aptikti Irano raketų paleidimus.

„Patriot“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta perimti taktines balistines raketas, žemai skriejančias sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

PAC-2 versijos perėmimo nuotolis siekia iki 70 km prieš orlaivius ir sparnuotąsias raketas, o PAC-3 – nuo 20 iki 35 km prieš balistines raketas, remiantis JAV kariuomenės duomenimis.

Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad trečiadienio rytą per Izraelio smūgius Beiruto centre, atnaujintais duomenimis, žuvo mažiausiai 12 žmonių.

Ministerija nurodė, kad per smūgius Beiruto centre esančiuose Bastos ir Zukak Blato rajonuose žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 41 buvo sužeistas. Anksčiau skelbta apie šešis žuvusiuosius ir 24 sužeistuosius.

Kiek anksčiau valstybinė žiniasklaida skelbė, kad trečiadienį Beiruto centre esančiam Zukak Blato rajonui smogė dar vienas Izraelio smūgis – antrasis tankiai apgyvendintoje vietovėje nuo ankstyvo ryto be išankstinio įspėjimo.

Visoje sostinėje buvo girdimas sprogimas, o AFPTV tiesioginėje transliacijoje buvo matyti iš šios teritorijos kylantys dūmų kamuoliai, tęsiantis karui tarp grupuotės „Hezbollah“ ir Izraelio.

Taip pat anksčiau po Izraelio įspėjimo buvo smogta pastatui Bašūroje, taip pat Beiruto centre.

Valstybinė žiniasklaida buvo pranešusi, kad trečiadienį per Izraelio smūgį buvo pataikyta į automobilį didžiausio Pietų Libano miesto Sidono centre.

Įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP korespondentas teigė, kad smūgis suduotas netoli miesto civilinės saugos būstinės ir pajūrio kelio, kur savo automobiliuose miega daug perkeltųjų asmenų.

Irako autonominio Kurdistano regiono Erbilio mieste trečiadienį pasigirdo mažiausiai keturi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Kol kas neaišku, kas buvo taikinys. Iš Erbilio priemiesčio AFP žurnalistai matė, kaip virš miesto, kuriame yra didelis JAV konsulato kompleksas, o oro uoste dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos, buvo perimami sviediniai.

Irakas ilgą laiką buvo netiesioginis Jungtinių Valstijų ir Irano kovų laukas ir neseniai tapo tiesioginių Irano atakų taikiniu.

Smūgiai nukreipiami prieš Irano remiamas grupuotes, kurios savo ruožtu prisiėmė atsakomybę už kasdienius išpuolius prieš JAV interesus Irake ir visame regione.

Nuo karo pradžios koalicijos oro gynyba ne kartą numušė dronus virš Erbilio.

Pastarosiomis dienomis virš miesto kasdien girdimi sprogimai, nors dažniausiai tai vyksta vakarais.

Antradienio vakarą galinga Irano remiama ginkluota grupuotė „Kataeb Hezbollah“ pasmerkė JAV buvimą Irake ir pareikalavo, kad kiekvienas užsienio karys paliktų šalį.

Ši grupuotė, kurią Vašingtonas pripažino teroristine organizacija, priklauso judėjimui, žinomam kaip „Islamo pasipriešinimas Irake“, kuris prisiima atsakomybę už kasdienius išpuolius prieš JAV interesus Irake ir regione bei visada reikalavo išvesti JAV karius iš šalies.

Tai nebuvo tokia drama, kokią teko patirti Volodymyrui Zelenskiui, tačiau santūrusis Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas antradienį vis tiek įsivėlė į keletą įtemptų apsikeitimų nuomonėmis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kasmetinio Šv. Patriko dienos vizito Ovaliajame kabinete metu M. Martinas leido sau paprieštarauti D. Trumpo nuomonei įvairiais klausimais – nuo Irano karo ir migracijos iki santykių su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru.

„Mes norime taikaus konflikto sprendimo. Tokia yra mūsų, kaip mažos tautos, pozicija“, – žurnalistams apie karą Artimuosiuose Rytuose sakė M. Martinas.

65-erių Airijos premjeras savo šalyje jaučia politinį spaudimą griežtai kalbėtis su D. Trumpu vykstant JAV ir Izraelio karui prieš Iraną.

Pernai airiai su nerimu stebėjo, kaip, praėjus vos kelioms dienoms po D. Trumpo garsiojo ginčo Baltuosiuose rūmuose su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, M. Martinas aptarinėjo su JAV lyderiu prekybos įtampas.

Tiek tada, tiek dabar M. Martinas pasirinko mandagų, bet tvirtą toną bendraudamas su D. Trumpu, kuris didžiąją dalį klausimų ir atsakymų sesijos praleido plūsdamas JAV sąjungininkus už tai, kad šie atmetė jo raginimus padėti vėl atverti Hormūzo sąsiaurį.

Pastebėjęs transatlantinę įtampą po to, kai D. Trumpas apkaltino NATO padarius „kvailą klaidą“ – nepalaikius JAV – M. Martinas pridūrė: „Esu tikras, kad Europos vadovai ir JAV administracija bendradarbiaus, ir tikiuosi, kad mums pavyks rasti bendrą kalbą.“

Tačiau 79-erių D. Trumpo tai neįtikino.

Įtampa pasiekė viršūnę, kai JAV lyderis įkvėpė oro, mostu nutildė spaudos atstovus ir atkirto: „Noriu pasakyti tik viena – sutinku su viskuo, ką pasakėte – bet mes padėjome dėl Ukrainos, o jie nepadeda dėl Irano, nors visi pripažįsta, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo.“

Tuomet D. Trumpas išsakė ilgą virtinę priekaištų tiek Irano lyderiams – „blogiausiems žmonėms nuo Hitlerio laikų“, – tiek Europai.

„Kita perspektyva“

Dar vienas keblus momentas ištiko, kai Airijos premjeras stojo ginti JK premjero Keiro Starmerio.

„Tikrai tikiu, kad jis yra labai nuoširdus ir patikimas žmogus, – pasakė M. Martinas, kai D. Trumpas sukritikavo K. Starmerį už tai, kad šis nepadeda Irano klausimu. – Manome, kad jūs gebate su juo sutarti, juk sutarėte ir anksčiau.“

Buvo neįprasta matyti Airijos vadovą taip ryžtingai užstojantį buvusios kolonijinės valdytojos premjerą, bet jis taip pat surengė D. Trumpui ir istorijos pamoką.

D. Trumpas parodė į Britanijos karo laikų lyderio Winstono Churchillio biustą, pareikšdamas, kad K. Starmeris nėra „joks Winstonas Churchillis“.

„Airijoje į tai žiūrima kiek iš kitos perspektyvos“, – nusijuokė M. Martinas, paliesdamas D. Trumpo ranką ir užsimindamas apie prieštaringai vertinamą W. Churchillio vaidmenį Airijos nepriklausomybės karo metu.

„Mums jis sukėlė savų sunkumų“, – sakė M. Martinas.

Pasitaikius kitai iš nedaugelio progų, kai jam pavyko tarti žodį per 45 minučių trukmės pokalbį, M. Martinas atmetė vieną iš tipiškų D. Trumpo tiradų apie imigraciją Europoje.

„Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Europa vis dar yra labai gera vieta gyventi, – pareiškė M. Martinas. – Kartais Europa klaidingai apibūdinama kaip užtvindyta (migrantų) ar panašiai.“

Dėl to, kad galvoja daugiausia apie Iraną, D. Trumpui galbūt būtų galima atleisti už dar vieną klaidą, susijusią su Airijos politika.

„Žiūrėkite, jam pasisekė, kad aš egzistuoju“, – rėžė D. Trumpas, paklaustas apie Airijos prezidentės pareiškimą, kad karas Irane yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę.

Panašu, kad jis nesuprato, jog prezidentė Catherine Connolly, kairiųjų pažiūrų politikė, lapkritį pradėjusi eiti šias iš esmės reprezentacines pareigas, yra moteris.

Antradienį vakare į Irano Bušehro atominės elektrinės teritoriją pataikė sviedinys, pranešė JT branduolinės priežiūros institucija.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) platformoje „X“ paskelbtame pranešime teigė, kad Iranas nepranešė apie jokią žalą elektrinei ar nukentėjusius darbuotojus.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi dar kartą paragino „konflikto metu laikytis didžiausio santūrumo, kad būtų išvengta branduolinės avarijos pavojaus“, sakoma pranešime.

Bušehro jėgainė yra vienintelė Irano atominė elektrinė, esanti maždaug už 760 km į pietus nuo Teherano, prie Persijos įlankos. Jos rusų gamybos reaktorius elektros energiją tiekia nuo 2011 m.

Irano valdžios institucijos įvykdė mirties bausmę vyrui, nuteistam už šnipinėjimą Izraelio naudai, trečiadienį pranešė šalies teismų valdžia; tai pirmoji tokia egzekucija nuo karo su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis pradžios.

„Šį rytą buvo įvykdyta mirties bausmė sionistinio režimo šnipui, kuris perdavinėjo vaizdus ir informaciją apie jautrias šalies vietoves „Mossad“ pareigūnams“, – sakoma teismų valdžios interneto svetainėje „Mizan Online“.

„Mizan“ įvardijo vyrą kaip Kouroush Keyvani ir nurodė, kad jis buvo suimtas per 12 dienų trukusį Irano karą su Izraeliu pernai birželį. JAV tada trumpam prisijungė prie smūgių Irano branduoliniams objektams.

Svetainėje pateikta išsami informacija apie jo susitikimus su Izraelio šnipinėjimo agentūros „Mossad“ agentais ir teigiama, kad jis buvo apmokytas „šešiose Europos šalyse ir Tel Avive“.

Vasario 28 d. Izraelis ir JAV smogė Iranui, nužudė jo aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei ir sukėlė dar vieną karą, kuris išplito po visus Artimuosius Rytus.

Ankstyvą trečiadienio rytą Bagdade pasigirdo sprogimas, pranešė AFP žurnalistas, o Irako pareigūnai teigė, kad JAV ambasada patyrė dronų ir raketų ataką.

Naujausias sprogimas Irako sostinėje įvyko praėjus kelioms valandoms po serijos kitų sprogimų – vienas liudininkas sakė AFP matęs detonacijas, kurias greičiausiai sukėlė oro gynyba, perėmusi sviedinius virš ambasados.

Viename iš miesto restoranų vakarieniavę žmonės atrodė nesutrikę dėl pirmųjų sprogimų garsų. Kita liudininkė iš savo balkono matė gaisrą ambasados teritorijos pakraštyje, o saugumo pareigūnas sakė, kad gaisrą sukėlė dronas.

„Ambasada buvo dronų ir raketų atakos taikinys“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Dar vienas dronas, nukreiptas į JAV diplomatinį ir logistikos centrą Bagdado oro uoste, buvo numuštas, teigė kitas saugumo pareigūnas.

Po kelių valandų AFP žurnalistas išgirdo dar vieną sprogimą, o saugumo pareigūnas sakė, kad „dronas tiesiogiai pataikė į ambasadą“. Jis nepatikslino, ar buvo nukentėjusiųjų ir ar buvo padaryta kokia nors žala.

Antras pareigūnas sakė, kad dronas nukrito „netoli ambasados apsauginės tvoros“.

Ministras pirmininkas Mohammedas Shia al Sudani pasmerkė „įžūlų teroristinį išpuolį“, kurį įvykdė neįvardytos „neteisėtos grupuotės“.

M. Sh. Al Sudani paragino saugumo pajėgas „nerodyti atlaidumo“ ieškant kaltųjų, teigiama premjero atstovo spaudai Sabaho al Numano pareiškime.

Anksčiau galinga Irano remiama „Kataeb Hezbollah“ grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame reikalavo, kad visi iki vieno „užsienio kariai“ paliktų šalį.

„Irakas nestabilus dėl piktavališko amerikiečių buvimo, ir saugumas nebus pasiektas, kol paskutinis užsienio karys nepaliks Irako teritorijos“, – pareiškė naujai paskirtas grupuotės saugumo vadovas Abu Mujahidas al Assafas. Jis pridūrė: „Arba visi jaučiasi saugiai, arba niekas.“

Prieš karą Artimuosiuose Rytuose Irakas jau ir taip ilgą laiką buvo netiesioginio JAV ir Irano mūšio laukas.

Buvo atakuojamos Irano remiamos grupuotės, kurios savo ruožtu tvirtino kasdien rengusios išpuolius prieš JAV interesus Irake ir visame regione.

Pastarosiomis dienomis proiranietiškos ginkluotos grupuotės surengė kelis išpuolius prieš JAV ambasadą, įsikūrusią smarkiai įtvirtintame Bagdado centre esančiame rajone, ir prieš amerikiečių diplomatinį ir logistikos objektą oro uoste.

Teheranas antradienį patvirtino savo įtakingojo nacionalinio saugumo vadovo Ali Larijani (Ali Laridžani), Izraeliui anksčiau pareiškus, kad jis buvo nukautas per antskrydį, ir pažadėjus "neutralizuoti“ naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei.

A. Larijani žūtis yra didžiulis smūgis Iranui, kurio ilgametis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei) buvo nužudytas prieš mažiau nei tris savaites per JAV ir Izraelio smūgius, įžiebusius karą Artimuosiuose Rytuose.

Šis nužudymas įvyko Irano parlamento pirmininkui pažadėjus, kad laivyba Hormūzo sąsiauryje negrįš į prieškarinę padėtį, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus sąjungininkus dėl to, kad jie atmetė jo raginimą padėti lydėti naftos tanklaivius per blokuojamą vandens kelią.

A. Larijani, kuris buvo artimas velioniui ajatolai, padėjo vadovauti Irano atsakomajai kampanijai kare.

„Po visą gyvenimą trukusios kovos už Irano ir Islamo revoliucijos pažangą jis galiausiai pasiekė savo ilgai puoselėtą siekį, atsiliepė į dieviškąjį šaukimą ir garbingai pasiekė saldžią kankinystės malonę tarnybos apkasuose“, – paskelbė Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.

Izraelio kariuomenė pažadėjo, kad taip pat pašalins naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį M. Khamenei, velionio ajatolos sūnų, kuris perėmė valdžią po tėvo mirties vasario 28 dieną.

„Mes nieko nežinome apie Khamenei, jo negirdime, nematome, bet galiu pasakyti viena: mes jį suseksime, surasime ir neutralizuosime“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas brigados generolas Effie Defrinas.

Televizijos transliuotame pareiškime Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu apibūdino A. Larijani kaip „Revoliucinės gvardijos, kuri yra Iraną faktiškai valdanti gangsterių gauja, bosą“.

Jis sakė, kad Irano valdžios nuvertimas, kurį esą įvykdys žmonės, „neįvyks iš karto, tai nebus lengva. Bet jei mes toliau to sieksime – suteiksime jiems galimybę paimti savo likimą į savo rankas“.

Nors M. Khamenei nebuvo matomas viešumoje nuo pat paskyrimo, 68 metų A. Larijani praėjusią savaitę Teherane žygiavo su miniomis vyriausybę palaikančiame mitinge.

„Jis faktiškai buvo asmuo, atsakingas už režimo išlikimą, jo regioninę politiką ir gynybos strategiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Atlanto Artimųjų Rytų forumo vienas iš įkūrėjų Davidas Khalfa.

„Aukščiausiasis lyderis duoda įsakymą, bet jis yra tas, kuris jį vykdo. Jis yra dešinioji ranka“, - teigė jis.

Netrukus po to, kai Izraelis pareiškė jį nukovęs, oficialiose A. Larijani socialinių tinklų paskyrose buvo paskelbtas jo ranka rašytas raštelis, kuriame atiduodama pagarba Irano jūreiviams, žuvusiems per JAV ataką prieš povandeninį laivą šį mėnesį.

Irano valstybinė televizija parodė dideles minias, nuo ankstyvo vakaro susirinkusias Teherane ir kituose miestuose, daugelis mojavo šalies vėliavomis ir naktį, kuri paprastai pasižymi iškilmėmis prieš persų naujuosius metus Novrūzą.

AFP žurnalistai pranešė apie prislopintas Novrūzo šventes Teherane, kur tarp oro gynybos sistemų šūvių buvo girdimi fejerverkai ir petardos.

A. Larijani, taip pat Gholamrezos Soleimani, kuris vadovavo sukarintoms pajėgoms „Basij“ ir kurį antradienį taip pat nukovė Izraelis, laidotuvės vyks trečiadienio rytą Teherano centre, pranešė agentūros „Fars“ ir „Tasnim“.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį smogė Irano sukarintų pajėgų „Basij“ pozicijoms aplink Teheraną.

Irano Revoliucinė gvardija antradienio vakarą išplatintame pareiškime patvirtino G. Soleimani žūtį.

Izraelis anksčiau teigė, kad per smūgį Irane taip pat nusitaikė į Akramą al Ajouri, grupuotės „Palestinos islamo džihadas“ karinio sparno vadovą.

Nuo 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį iš Gazos Ruožo Izraelis vykdo tai, ką analitikai vadina „nukirsdinimo“ politika, taikydamasis į savo priešų lyderius.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas antradienį šiuos nužudymus pavadino „tikrai neteisėtais“.

 Irano raketų smūgis netoli Izraelio komercinio centro Tel Avivo pražudė du žmones, trečiadienį pranešė medikai, o nacionalinė geležinkelių bendrovė paskelbė, kad dėl skeveldrų sutriko traukinių eismas.

Valdžios institucijos pranešė, kad naktį krentantys sprogmenys pataikė į kelias vietas centrinėje Izraelio dalyje, o visame regione aidėjo oro pavojaus sirenos.

Dėl šių naujausių mirčių žuvusiųjų skaičius nuo raketų atakų Izraelyje nuo Artimųjų Rytų karo pradžios praėjusio mėnesio pabaigoje išaugo iki 14 žmonių.

Policijos atstovas Deanas Elsdunne sakė, kad, remiantis pirminiu mirtino smūgio vertinimu, į gyvenamąjį namą Ramat Gane, mieste visai šalia Tel Avivo, pataikė kasetinė bomba.

Kasetiniai šaudmenys, kurių naudojimu Iranas ir Izraelis anksčiau kaltino vienas kitą, sprogsta ore ir išsklaido mažesnes bombas dideliame plote.

Sprogmuo „įgriovė stogą ir užgriuvo ant pagyvenusios poros, kuri buvo savo kambaryje. Deja, ši pora nenuėjo į saugų kambarį, kai nuskambėjo pavojaus signalas, ir dėl to įvyko ši nelaimė“, sakė D. Elsdunne.

Vietos gyventojas Omeras, nurodęs tik savo vardą, sakė: „Girdėjome virtinę sprogimų (...) tai nebuvo tik vienas, tai buvo skylanti raketa.“

AFP filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti policijos pareigūnai, gelbėtojai ir kariškiai griuvėsiais nusėtoje gatvėje.

Izraelio „Magen David Adom“ greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad įvykio vietoje rasti du negyvi žmonės.

„Matėme dūmus, kylančius iš pastato su dideliais pažeidimais ir išdaužtais stiklais“, – teigiama medikų pranešime.

Bnei Brake, kitame Tel Avivo regiono mieste, vieną vyrą lengvai sužeidė skeveldra, pranešė medicinos tarnyba.

Irano kerštas

„Magen David Adom“ pasidalintuose vaizduose matyti sugriovimai keliose vietose, įskaitant degančius automobilius, sunaikintas transporto priemones ir griuvėsius.

Izraelio policija pranešė, kad jos išminuotojai „(Tel Avivo) rajone dirba keliose smūgių vietose, kur yra sprogmenų nuolaužų“.

Nacionalinė geležinkelių bendrovė internete paskelbtame pranešime nurodė, kad skeveldros apgadino peronus pagrindinėje Tel Avivo stotyje, ir paskelbė, kad traukinių eismas „laikinai sustabdytas visoje šalyje“.

Ryte dauguma traukinių reisų buvo atnaujinti, atnaujintame pranešime nurodė bendrovė.

Kariuomenė pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti Vidaus fronto vadovybės komandos traukinių stotyje, išdaužti stiklai perone ir apgadinti traukinių langai.

Atskirame pareiškime Vidaus fronto vadovybė nurodė, kad jos paieškos ir gelbėjimo komandos „dirba keliose vietose centrinėje Izraelio dalyje, kur gauta pranešimų apie smūgius“.

Irano revoliucinė gvardija išplatintame pranešime teigė, kad paleido raketas į centrinį Izraelį „keršydama už kankinio dr. Ali Larijani ir jo bendražygių kraują“.

Izraelis antradienį pranešė nukovęs Irano saugumo vadovą A. Larijani, o Teheranas vėliau patvirtino jo mirtį.

Izraelio kariuomenė pranešė apie dar mažiausiai dvi iš Irano paleistų raketų bangas po mirtino smūgio, dėl oro pavojaus visame centriniame ir pietų Izraelyje aidėjo sirenos.