Irano karas: daugiau kaip 4 tūkst. žuvusiųjų ir per 4 mln. palikusiųjų savo namus
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per Irano karą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose savo namus paliko apie 4,25 mln. žmonių. Žuvusiųjų yra apie 4,1 tūkst., sužeistųjų – beveik 45,7 tūkst., teigiama naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.
PSO teigimu, dėl konflikto savo namus Irane buvo priversti palikti 3,2 mln. gyventojų, Libane – daugiau kaip 1 mln.
Šiose abiejose šalyse registruota ir daugiausiai žuvusiųjų. PSO duomenimis, Irane ir Libane atitinkamai žuvo apie 2,4 tūkst. ir 1,7 tūkst. žmonių. Irake žuvusiųjų yra 109, Izraelyje – 24.
JAV ir Izraelio užpultame Irane, anot PSO, iki šiol sužeista daugiau kaip 32 tūkst. žmonių. Izraelyje, prieš kurį Iranas vykdo atsakomuosius smūgius, sužeista daugiau kaip 7 tūkst. žmonių. Libane, kur Izraelis kovoja su Irano remiama „Hezbollah“ grupuote, sužeistųjų yra beveik 6 tūkst.
PSO nenurodo, kokiais šaltiniais remiasi pateikdama šiuos skaičius. PSO statistika paprastai remiasi nacionalinėmis institucijomis.
Lūžis Artimuosiuose Rytuose? Izraelis sėda prie derybų stalo su Libanu
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia, kad nurodė Izraelio pareigūnams kuo greičiau pradėti derybas su Libanu, rašo „Sky News“.
Izraelis galimais atakų taikiniais įvardijo daugiau Beiruto teritorijų
Izraelio kariuomenė galimais atakų taikiniais įvardijo dar daugiau Libano sostinės Beiruto teritorijų. Pietinių priemiesčių, o taip pat pirmą kartą ir viso Džnaho rajono gyventojai paraginti nedelsiant evakuotis, nurodoma Izraelio kariuomenės atstovo įraše arabų kalba.
Džnahe apsistojo daug iš priemiesčių pabėgusių žmonių. Priemiesčių gyventojai jau nuo karo pradžios Izraelio yra raginami trauktis į saugias vietas. Džnaho pakraštyje yra didžiausias šalies stadionas. Čia institucijos, padedamos pagalbos organizacijų, per karą įrengė laikiną prieglaudą pabėgėliams.
Liudininkai agentūrai „dpa“ pasakojo, kad kai kurie jų po raginimų evakuotis iš baimės paliko stadioną. Visame miesto rajone kilo panika. Žmonės gatvėse rėkė, sakė viena gyventoja.
Izraelio kariuomenė paskelbė, kad minėtose teritorijose ketina imtis veiksmų prieš „Hezbollah“ karinę infrastruktūrą.
„Hezbollah“ taip pat pareiškė surengusi kelias atakas prieš Izraelį ir Izraelio pozicijas Pietų Libane. Šiaurės Izraelyje dėl „Hezbollah“ kovotojų surengto apšaudymo popiet buvo paskelbtas raketų pavojus.
Izraelis neketina sustoti: smogs „visur, kur reikės“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį, praėjus dienai po mirtinų Izraelio smūgių Libane, pareiškė, kad žydų valstybė toliau smogs Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“ „visur, kur reikės“.
„Toliau smogiame „Hezbollah“ su jėga, tikslumu ir ryžtu“, – savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „X“ teigė B. Netanyahu.
„Mūsų žinia aiški: smogsime visiems, kurie veiks prieš Izraelio civilius gyventojus. Toliau smogsime „Hezbollah“ visur, kur reikės, kol visiškai atkursime šiaurinės (Izraelio) dalies gyventojų saugumą“, – pridūrė jis.
Tuo metu Izraelio kariuomenė nurodė, kad tęsia sausumos operacijas Pietų Libane, kur kariai nuo kovo pradžios kovoja su „Hezbollah“.
Atskirame pranešime kariuomenė teigė, kad pernakt smogė į „dvi svarbias perėjas, kuriomis naudojosi „Hezbollah“ teroristai ir vadai, jog galėtų judėti iš šiaurės į pietus nuo Litanio upės ir perkelti tūkstančius ginklų, raketų ir paleidimo įrenginių“.
Kariškiai pridūrė, kad smogė „į maždaug 10 ginklų saugyklų, paleidimo įrenginių ir valdymo centrų“, priklausančių šiai Libano ginkluotai grupuotei.
Izraelis trečiadienį smogė Libanui ir pražudė daugiau kaip 200 žmonių, o dar per 1 tūkst. sužeidė, informavo Libano sveikatos apsaugos ministerija.
Libano ministro pirmininko biuras pranešė, kad ketvirtadienis bus „nacionalinė gedulo diena, skirta Izraelio išpuolių, kurie buvo nukreipti prieš šimtus nekaltų, apsiginti negalinčių civilių gyventojų, kankiniams ir sužeistiesiems“. Jis įsakė uždaryti viešojo administravimo įstaigas ir nuleisti vėliavas.
Po kelių valandų „Hezbollah“ pareiškė, kad paleido raketas Izraelio link, atsakydama į, pasak jos, JAV ir Irano paliaubų pažeidimą. Šiaurės Izraelio bendruomenėse ryte aidėjo sirenos.
JAV ir Iranas trečiadienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų ir derybų, kuriomis siekiama nutraukti konfliktą, nusinešusį tūkstančius gyvybių visame regione ir sukėlusį suirutę pasaulio ekonomikoje.
Irano prezidentas: Izraelio smūgiai Libanui derybas paverčia beprasmiškomis
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas ketvirtadienį pareiškė, kad išvakarėse Izraelio įvykdyti smūgiai visame Libane, per kuriuos žuvo daugiau nei 200 žmonių, „rodo apgaulę ir įsipareigojimų nesilaikymą“ bei paverčia derybas beprasmiškomis.
„Mūsų rankos lieka ant nuleistuko. Iranas niekada nepaliks savo brolių ir seserų libaniečių“, – socialiniame tinkle „X“ pridūrė jis.
Šios pastabos išsakytos tarp JAV ir Irano įsigaliojus trapioms paliauboms. Šalys savaitės pabaigoje turėtų pradėti derybas tarpininkaujant Pakistanui, tačiau iš abiejų pusių ateina prieštaringi pranešimai apie tai, ar Libanas yra įtrauktas į paliaubas.
JAV ir Irano paliaubos: Izraelis atmeta raginimus įtraukti Libaną
Izraelis ketvirtadienį pažadėjo surengti daugiau smūgių prieš „Hezbollah“, atmesdamas vis garsesnius tarptautinius reikalavimus, kad trapios Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubos Persijos įlankoje būtų išplėstos ir apimtų karą Libane.
Per naujausius smūgius žuvo mažiausiai 203 žmonės ir 1 tūkst. buvo sužeisti, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija. Tuo tarpu Irano parlamento pirmininkas įspėjo, kad Teheranas laiko Libaną „neatsiejama paliaubų dalimi“, ir pagrasino „stipriu atsaku“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pergalę kare Artimuosiuose Rytuose, susitaręs dėl dviejų savaičių paliaubų. Jos leis JAV ir Irano derybininkams derėtis dėl konflikto, kuris jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė sumaištį pasaulio ekonomikoje, pabaigos.
Tačiau derybų, kurios turi prasidėti šią savaitę Pakistane, ateitis ketvirtadienį jau pakibo ant plauko, kai Teheranas pasmerkė Izraelio reidus Libane, o jo branduolinės energetikos agentūra atmetė bet kokius šalies urano sodrinimo apribojimus, kurie yra pagrindinis Vašingtono reikalavimas.
„Mes ir toliau jėga, tiksliai ir ryžtingai smūgiuojame „Hezbollah“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. – Mūsų žinia aiški: smogsime visiems, kurie veikia prieš Izraelio civilius. Mes ir toliau smūgiuosime „Hezbollah“ ten, kur reikės.“
Reaguodamas į tai, Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas paskelbė: „Libanas ir visa Pasipriešinimo ašis, kaip Irano sąjungininkai, sudaro neatsiejamą paliaubų dalį. Paliaubų pažeidimai atneša aiškius nuostolius ir STIPRŲ atsaką.“
Tuo tarpu Teherano ambasadorius Pakistane ištrynė įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame teigta, kad Irano delegacija atvyks ketvirtadienį.
Irano ambasados Islamabade pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įrašas buvo pašalintas „dėl tam tikrų problemų“, ir atsisakė pasakyti, ar delegacijos vis dar laukiama.
„Bėgo į kairę ir į dešinę“
Tačiau, tvyrant nuogąstavimams, kad trapios paliaubos Persijos įlankoje gali žlugti, pasigirdo tarptautinių raginimų, kad ugnies nutraukimas apimtų ir Libaną.
„Izraelio veiksmai kelia didelę įtampą JAV ir Irano paliauboms. Irano paliaubos turėtų būti taikomos ir Libanui“, – sakė Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) pasmerkė smūgius kaip nepriimtinus, o Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovė Yvette Cooper (Ivet Kuper) paragino į paliaubas įtraukti Libaną.
Libano ministro pirmininko biuras pranešė, kad ketvirtadienis bus „nacionalinė gedulo diena dėl Izraelio išpuolių, per kuriuos nukentėjo šimtai nekaltų, neapsiginklavusių civilių, kankinių ir sužeistųjų“.
„Hezbollah“ pareiškė, kad paleido raketas į Izraelį, reaguodama į tai, ką pavadino paliaubų pažeidimu.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) palaikė Izraelį sakydamas, kad Libanas nebuvo įtrauktas į paliaubas.
„Jei Iranas nori leisti šioms deryboms žlugti (...) dėl Libano, kuris neturi su jais nieko bendro ir kurio Jungtinės Valstijos nė karto nevadino paliaubų dalimi, tai galiausiai yra jų pasirinkimas“, – sakė jis likus kelioms dienoms iki jo derybų su Teheranu Pakistane. J. D. Vance'as vadovaus amerikiečių delegacijai šiose derybose.
Tačiau M. B. Ghalibafas, regis, jau suabejojo paliaubomis, socialiniame tinkle „X“ paskelbęs, kad „tinkamas pagrindas deryboms“ jau buvo pažeistas, todėl tolesnės derybos yra „nepagrįstos“.
Atskirai Irano branduolinės energetikos agentūros vadovas Mohammadas Eslami pareiškė: „Mūsų priešų pretenzijos ir reikalavimai apriboti Irano sodrinimo programą yra tik norai, kurie bus palaidoti.“
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas žudynių mastą Libane pavadino siaubingu, kai be įspėjimo surengti smūgiai sostinėje Beirute sukėlė siaubą ir paniką.
„Žmonės pradėjo bėgti į kairę ir į dešinę, kilo dūmai“, – sakė Ali Younesas, laukęs savo žmonos netoli Korniš Al Mazros, vienos iš taikiniu tapusių vietovių.
Dideli lūkesčiai
Karinga retorika nuskambėjo prieš didelių lūkesčių gaubiamas derybas Pakistane, kurios turėtų įvykti penktadienį arba šeštadienį.
Pagrindiniu ginčų objektu išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulio naftos, taip pat didžiuliai kiekiai gamtinių dujų ir trąšų.
Iranas ketvirtadienį paskelbė alternatyvius maršrutus laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, motyvuodamas jūrinių minų pavojumi.
Tačiau kol kas neaišku, ar Teheranas praktiškai leidžia laivams plaukti per sąsiaurį, po trečiadienį pasirodžiusių pranešimų, kad jis buvo uždarytas, – tai Baltieji rūmai pavadino visiškai nepriimtinu dalyku.
Dėl galimo dalijimosi žvalgybos informacija ES prašo Vengrijos pasiaiškinti
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pavadino „itin keliančiais nerimą“ naujus žiniasklaidos pranešimus, kad Vengrija perdavė Bendrijos dokumentus Rusijai, ir paragino Budapeštą „skubiai pasiaiškinti“.
Briuselis pareiškė, kad pranešimai, pagrįsti nutekintais telefoniniais pokalbiais tarp Vengrijos užsienio reikalų ministro ir Rusijos diplomatijos vadovo, kelia „nerimą keliančią galimybę“, jog ES šalis „aktyviai veikia prieš ES ir visų jos piliečių saugumą bei interesus“.
„Todėl tai kelia didžiulį nerimą, ir atitinkamos valstybės narės vyriausybė turi skubiai pasiaiškinti“, – spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai Paula Pinho.
Irano branduolinės programos vadovas atmeta urano sodrinimo apribojimus
Irano branduolinės energijos agentūros vadovas ketvirtadienį atmetė bet kokius šalies urano sodrinimo apribojimus ir pareiškė, kad Jungtinių Valstijų (JAV) bei Izraelio reikalavimas „neišsipildys“.
„Mūsų priešų pretenzijos ir reikalavimai apriboti Irano sodrinimo programą yra tik norai, kurie bus palaidoti“, – Irano naujienų agentūra ISNA citavo Mohammadą Eslami.
Šias pastabas M. Eslami išsakė artėjant savaitės pabaigoje numatytoms deryboms tarp Irano ir JAV, tarpininkaujant Pakistanui.
ES smerkia sumanymą įvesti rinkliavą Hormuzo sąsiauryje, ragina užtikrinti laivybą
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad laisva laivyba Hormuzo sąsiauryje turi būti užtikrinta „be jokių mokesčių ar rinkliavų“. Tai Briuselis pareiškė po to, kai Iranas užsiminė, kad galėtų imti mokestį už laivų praplaukimą šiuo svarbiu Persijos įlankos vandens keliu.
„Tarptautinė teisė numato laivybos laisvę, o tai reiškia... iš esmės jokio mokesčio ar rinkliavos“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovas Anouaras El Anouni (Anruas Al Anuni). – Laivybos laisvė yra visuotinė nauda ir turi būti užtikrinta.“
Kiek anksčiau nurodydamas jūrinių minų pavojų pagrindinėje Hormuzo sąsiaurio laivybos zonoje, Iranas ketvirtadienį paskelbė alternatyvius maršrutus laivams, plaukiantiems per šį sąsiaurį.
Vykdant dviejų savaičių paliaubų susitarimą, Teheranas sutiko laikinai atidaryti sąsiaurį, per kurį paprastai gabenamas penktadalis pasaulio naftos.
„Visi laivai, ketinantys plaukti per Hormuzo sąsiaurį, informuojami, kad siekiant laikytis jūrų saugumo principų ir apsisaugoti nuo galimų susidūrimų su jūrinėmis minomis (...) jie turėtų rinktis alternatyvius maršrutus eismui Hormuzo sąsiauryje“, – vietos žiniasklaidos cituojamame pareiškime nurodė Irano revoliucinė gvardija.
Pareiškime pateiktos instrukcijos dėl alternatyvaus įplaukimo ir išplaukimo maršruto per sąsiaurį.
JAV ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų naktį iš antradienio į trečiadienį, likus mažiau nei valandai iki JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatyto termino sunaikinti Islamo respubliką, jei ji nepaklus jo reikalavimams sudaryti susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo.
Teheranas faktiškai blokavo pagrindinį laivybos maršrutą nuo kovo pradžios, dėl ko pasaulinės energijos kainos smarkiai išaugo.
Trumpas Europai pateikė ultimatumą: „Der Spiegel“ skelbia detales
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Europai naują ultimatumą dėl Hormūzo sąsiaurio, skelbia „Der Spiegel“.
Anot leidinio, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte informavo Europos sostines, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per artimiausias dienas tikisi konkrečių įsipareigojimų dėl karo laivų ar kitų karinių pajėgumų dislokavimo iš Europos.
„Politiniai pažadai, kokie buvo pateikiami karo pradžios dienomis, nebėra pakankami“, – teigiama publikacijoje.
Keli Europos diplomatai sako, kad šį reikalavimą suvokia kaip ultimatumą. Trečiadienį NATO vadovas M. Rutte susitiko su D. Trumpu ir Baltuosius rūmus paliko žurnalistams netaręs nė žodžio.
Prieš derybas su JAV Islamabade Irano pasiuntinys ištrynė įrašą apie delegacijos atvykimą
Irano ambasadorius Pakistane ištrynė įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame teigta, kad iraniečių delegacija ketvirtadienio vakarą atvyks į Islamabadą.
Ambasados pareigūnas vėliau naujienų agentūrai AFP teigė, kad įrašas buvo paskelbtas per anksti.
Ambasadorius Reza Amiri Moghadamas (Reza Amiris Mogadamas) ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė, kad Irano delegacija atvyks „šįvakar į Islamabadą rimtoms deryboms, pagrįstoms 10 Irano pasiūlytų punktų“. Netrukus po to įrašas buvo ištrintas.
Irano ambasados Islamabade pareigūnas AFP sakė, kad įrašas buvo pašalintas „dėl tam tikrų problemų“, ir atsisakė nurodyti, ar delegacijos vis dar laukiama ketvirtadienį.
Paprašytas pakomentuoti situaciją plačiau, pareigūnas atsakė: „Laikas – neturėjome to skelbti.“
Šis ištrynimas kelia naujų abejonių dėl atvykimo, nors tiek JAV, tiek Iranas patvirtino dalyvausiantys taikos derybose Islamabade, kurioms tarpininkauja Pakistanas.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas) pakvietė abi delegacijas „toliau derėtis dėl galutinio susitarimo siekiant išspręsti visus ginčus“.
Baltieji rūmai pranešė, kad JAV viceprezidentas JD Vance'as (Dž. D. Vansas) šį savaitgalį Islamabade vadovaus JAV delegacijai derybose dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.
Islamabado pareigūnai trečiadienį paskelbė nedarbo dienas artimiausias dvi dienas. Oficiali priežastis nebuvo nurodyta, tačiau tokie apribojimai yra įprasti prieš aukšto lygio diplomatinius renginius.
Būtiniausios paslaugos, įskaitant policiją, ligonines, elektros ir dujų tiekimo įmones, toliau veiks, pranešė komisaro pavaduotojo biuras.
Netanyahu: Izraelis toliau smūgiuos „Hezbollah“ „visur, kur reikės“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis toliau smūgiuos Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“ „visur, kur reikės“, Izraelio smūgiams drebinant Libaną, nepaisant paliaubų kare Irane.
„Mes ir toliau smūgiuojame „Hezbollah“ su jėga, tiksliai ir ryžtingai“, – savo asmeninėje socialinio tinklo „X“ paskyroje teigė B. Netanyahu.
„Mūsų žinutė aiški: smūgiuosime visiems, kurie veikia prieš Izraelio civilius. Mes ir toliau smūgiuosime „Hezbollah“ visur, kur reikės, kol visiškai atkursime saugumą Izraelio šiaurės gyventojams“, – pridūrė jis.
Meloni siūlo laikinai sustabdyti ES išlaidų taisyklių taikymą dėl karo su Iranu
Italijos premjerė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti griežtų išlaidų taisyklių taikymą, jei karas su Iranu ir dėl jo kilęs energetinis šokas dar labiau paaštrės.
„Jei Artimųjų Rytų krizė dar labiau paaštrėtų, turėtume rimtai apsvarstyti Europos atsaką, kurio požiūris ir priemonės nebūtų labai skirtingi nuo tų, kurie buvo panaudoti reaguojant į (COVID) pandemiją, – kalbėdama parlamente sakė ji. – Tokiu atveju manome, kad neturėtų būti tabu aptarti galimą laikiną Stabilumo ir augimo pakto sustabdymą. Ne atleidimą nuo įsipareigojimų atskiroms valstybėms narėms, o bendrą priemonę.“
ES valstybės narės privalo laikytis išlaidų taisyklių, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP, o valstybės skola neviršytų 60 proc. BVP. Tačiau Briuselis gali sustabdyti šių taisyklių taikymą išimtinėmis aplinkybėmis ir krizės atveju, kaip tai buvo padaryta per koronaviruso pandemiją, kai valstybės turėjo remti savo sunkumų patiriančias ekonomikas.
Italijai tik per plauką pernai nepavyko savo biudžeto deficitą sumažinti žemiau 3 proc. ribos. Jis siekė 3,1 proc.
G. Meloni vyriausybė laikinai sumažino degalų akcizus atsižvelgdama į kylančias energijos kainas po karo tarp JAV, Izraelio ir Irano. Tačiau ji teigė, kad vyriausybė yra pasirengusi imtis dar daugiau priemonių.
„Susidūrus su didžiausio energetinio šoko, kokį esame matę pastaruoju metu, rizika, galimybe, kad energijos, kuro ir vartojimo prekių kainos toliau kils, bei rizika, kad bus sutrikdytos visos tiekimo grandinės ir mūsų ekonomika sustos, premjerės pareiga yra padaryti viską, kas įmanoma“, kad kainos išliktų žemos, sakė G. Meloni.
Ji neseniai lankėsi Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare siekdama užtikrinti energijos tiekimą Italijai iš regiono, kuris, jos teigimu, patenkina apie 15 proc. šalies energetinių poreikių.
Ketvirtadienį ji sakė, kad netrukus taip pat lankysis Azerbaidžane.
Ispanija atnaujins ambasados Irane darbą
JAV, Izraeliui ir Iranui pasiekus paliaubas, Ispanija atnaujins dėl karo uždarytos ambasados Irane darbą, ketvirtadienį pranešė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.
„Nurodžiau mūsų ambasadoriui Teherane grįžti, atnaujinti savo pareigas ir vėl atidaryti Ispanijos ambasadą Teherane, kad visomis turimomis priemonėmis, įskaitant ir iš pačios Irano sostinės, prisidėtume prie taikos pastangų“, – žurnalistams Madride sakė J. M. Albaresas.
Po Izraelio smūgių Kinija sako, kad Libano suverenitetas „neturi būti pažeidžiamas“
Izraeliui sudavus smūgius Libanui ir sukėlus grėsmę trapioms paliauboms, Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad šios šalies suverenitetas „neturi būti pažeidžiamas“.
„Libano suverenitetas ir saugumas neturi būti pažeidžiami. Turi būti garantuotas civilių gyvybių ir turto saugumas“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, pridurdama, kad Pekinas ragina susilaikyti ir „atvėsinti situaciją regione“.
Po išpuolio prie Izraelio konsulato Turkijoje sulaikyta beveik 200 žmonių
Turkijos saugumo pajėgos per visoje šalyje surengtus reidus sulaikė beveik 200 žmonių po susišaudymo prie Izraelio konsulato Stambule, trečiadienį pranešė teisingumo ministras Akinas Gurlekas (Akinas Giurlekas).
Socialiniame tinkle „X“ A. Gurlekas paskelbė, kad pareigūnai sulaikė 198 įtariamuosius per vienu metu 34 provincijose vykusią operaciją prieš „teroristinę organizaciją „Daesh“ – taip dar vadinama grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Per antradienį prie konsulato vykusį susišaudymą su policija vienas užpuolikas žuvo, o dar du buvo sužeisti, taip pat nesunkiai nukentėjo du pareigūnai.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 12 iš sulaikytųjų buvo suimti iki teismo, įskaitant du sužeistus užpuolikus, kurie buvo paguldyti į ligoninę.
Atsakomybės už antradienio susišaudymą neprisiėmė jokia grupuotė.
Turkijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad žuvęs užpuolikas buvo 32 metų vyras, susijęs su IS.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad jis turėjo ryšių su „teroristine organizacija“, o du sužeisti užpuolikai buvo broliai, susiję su narkotikų prekyba.
Susišaudymas truko mažiausiai 10 minučių
Susišaudymo vaizdo įrašuose matyti, kad vienas iš užpuolikų buvo ginkluotas automatiniu šautuvu, vilkėjo smėlio spalvos kelnes ir turėjo kuprinę.
Pareigūnai teigė, kad užpuolikai atvyko išnuomotu automobiliu iš Izmito, esančio už 86 km nuo Stambulo.
Įsikišę du policijos pareigūnai buvo sužeisti.
Liudininkų teigimu, susišaudymas truko mažiausiai 10 minučių.
Incidentas įvyko Levento verslo rajone, esančiame europinėje Stambulo dalyje.
Susišaudymo metu atstovybėje nebuvo Izraelio diplomatų, nes dauguma jų buvo evakuoti po 2023 metų spalio 7 dienos grupuotės „Hamas“ išpuolių Izraelyje, sukėlusių karą Gazos Ruože.
Izraelis pareiškė, kad nepasiduos bauginimams, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė susišaudymą kaip „klastingą išpuolį“ ir pažadėjo kovoti su „visų rūšių terorizmu“.
Gruodį Jalovoje, esančioje Marmuro jūros pakrantėje, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Stambulo, IS kovotojai pradėjo šaudyti į policiją; tada žuvo trys pareigūnai ir buvo sužeisti dar devyni.
Po šio išpuolio Turkijos policija suintensyvino reidus prieš IS kovotojus visoje šalyje ir sulaikė 125 įtariamuosius.
IS yra įvykdžiusi ir kitų mirtinų išpuolių Turkijoje, įskaitant ataką naktiniame klube Stambule, per kurią 2017 metais žuvo 39 žmonės.
Naftos kainos šoktelėjo: kiek pabrango?
Trečiadienį smarkiai nukritusios, naftos kainos ketvirtadienį vėl šiek tiek pakilo vis labiau aiškėjant paliaubų Irane trapumui, o Hormuzo sąsiauryje toliau stringant daugumai laivų.
Ketvirtadienį ryte „Brent“ rūšies naftos barelio (159 l) kaina pristatymui birželį siekė 97,24 JAV dolerio – nuo trečiadienio pakilo 2,6 proc.
Žiniasklaida: Trumpas svarsto nubausti kai kurias NATO šalis
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto nubausti kai kurias NATO nares, kurios, jo nuomone, nepadėjo Jungtinėms Valstijoms per karą su Iranu, ketvirtadienį skelbiama „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešime.
Remdamasis amerikiečių pareigūnais, leidinys pranešė, kad administracija svarsto planą, pagal kurį Amerikos kariai būtų išvesti iš JAV nepadėjusiomis laikomų NATO šalių ir perkelti į labiau jas palaikančias valstybes.
Pastarosiomis savaitėmis šis planas sulaukė aukšto rango administracijos pareigūnų palaikymo, nors jis dar tik „pradinės stadijos“, teigiama pranešime.
Baltieji rūmai šio pranešimo kol kas nekomentuoja.
Kol kas neaišku, kurias būtent šalis tai paliestų.
Leidinio šaltinių teigimu, naudos iš šios situacijos gali gauti „palankios šalys“, kurioms priskiriamos Lenkija, Rumunija, Lietuva ir Graikija. Šis planas gali lemti daugiau JAV karių dislokavimą arčiau Rusijos sienų, o tai greičiausiai nepatiktų Kremliui.
Pranešimas pasirodė tuo metu, kai NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) lankėsi Vašingtone, kur susitiko su D. Trumpu.
„The Wall Street Journal“ aprašytas planas neatitiktų D. Trumpo dažnų grasinimų visiškai išvesti JAV iš NATO – tokiam žingsniui jam prireiktų Kongreso pritarimo.
Aiškėja skandalingi faktai: Vengrija siūlėsi į pagalbą Iranui
Po peidžerių atakos 2024 m. rugsėjį Vengrija pasiūlė pagalbą Iranui, skelbia „Washington Post“. Izraelis galėjo užminuoti tūkstančius „Hezbollah“ teroristų pranešimų gaviklių – vadinamųjų peidžerių. Po operacijos Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė pasiūlė pagalbą Iranui, „Hezbollah“ rėmėjui.
Vance`as išsišaipė iš Irano plano: „Jis tikriausiai buvo parašytas „ChatGPT“
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as sako, kad pirmasis Irano pateiktas 10 punktų planas karo pabaigai, tikriausiai, buvo parašytas naudojant dirbtinio intelekto programą „ChatGPT“.
Irano delegacija ketvirtadienį atvyks į Islamabadą deryboms su JAV
Prieš derybas su Jungtinėmis Valstijomis Teherano delegacija į Pakistaną atvyks ketvirtadienio vakarą, pranešė Irano ambasadorius Pakistane Reza Amiri Moghadamas.
„Nepaisant Irano visuomenės skepticizmo dėl nuolatinių Izraelio režimo paliaubų pažeidimų, kuriais siekiama sabotuoti diplomatinę iniciatyvą, premjero Shehbazo Sharifo kvietimu Irano delegacija šįvakar atvyksta į Islamabadą rimtoms deryboms, pagrįstoms 10 Irano pasiūlytų punktų“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė jis.
Vance'as: Iranui spręsti, ar jis nori, kad paliaubos sugriūtų dėl Libano
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį paragino Iraną neleisti trapiam paliaubų susitarimui žlugti dėl Izraelio atakų Libane, likus kelioms dienoms iki jo vadovavimo deryboms su Teheranu Pakistane.
Irano prezidentui pareiškus, kad paliaubos Libane yra pagrindinė Artimųjų Rytų karo užbaigimo sąlyga, J. D. Vance'as sakė manantis, kad įvyko „pagrįstas nesusipratimas“.
„Manau, kad iraniečiai manė, jog paliaubos apima ir Libaną, bet taip nėra. Mes niekada nedavėme šio pažado“, – sakė J. D. Vance'as, išvykdamas iš Vengrijos, kur lankėsi siekdamas padidinti ministro pirmininko Viktoro Orbano perrinkimo galimybes.
„Jei Iranas nori leisti šioms deryboms žlugti (...) dėl Libano, kuris su juo neturi nieko bendra ir kurio Jungtinės Valstijos niekada neįvardijo, kaip įtraukto į paliaubas, tai galiausiai yra jų pasirinkimas“, – pareiškė JAV viceprezidentas.
Praėjus dienai, kai Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, Izraelis sudavė stipriausius nuo kovo pradžios, kai į karą įstojo Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“, smūgius Libanui.
Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per smūgius žuvo mažiausiai 112 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Tačiau J. D. Vance'as teigė, kad izraeliečiai pasiūlė pademonstruoti susilaikymą. „Izraeliečiai (...) iš tikrųjų pasiūlė, atvirai kalbant, pasitikrinti Libane, nes nori įsitikinti, kad mūsų derybos bus sėkmingos“, – sakė J. D. Vance'as.
JAV viceprezidentas perspėjo, kad prezidentas Donaldas Trumpas tikisi, jog Iranas tesės savo pažadą atverti Hormuzo sąsiaurį naftos gabenimui.
„Tiesą sakant, jei jie pažeis savo dalį susitarimo, jiems teks patirti rimtų padarinių“, – pridūrė J. D. Vance'as.
Baltieji rūmai anksčiau pranešė, kad šeštadienį J. D. Vance'as vadovaus derybų grupei, į kurią įeis specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris, ir vyks į Islamabadą asmeninių derybų su Iranu.
Dėl Izraelio smūgių Libanui kyla „didelė rizika“ JAV ir Irano paliauboms, įspėja JT vadovas
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius trečiadienį įspėjo, kad mirtini Izraelio smūgiai Libanui kelia „didelę riziką“ trapioms JAV ir Irano paliauboms, sakoma jo atstovo spaudai pranešime.
„Vykstanti karinė veikla Libane kelia didelę riziką paliauboms ir pastangoms pasiekti ilgalaikę bei visapusišką taiką regione. Generalinis sekretorius pakartoja savo raginimą visoms šalims nedelsiant nutraukti karo veiksmus“, – sakė JT vadovo Antonio Gutereso atstovas.
Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad trečiadienį per Izraelio smūgius žuvo 182 žmonės ir 890 buvo sužeista, o sostinė Beirutas patyrė patį smarkiausią bombardavimą nuo karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios.
Libanas buvo įtrauktas į karą po to, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė atakavo Izraelį, keršydama už JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Nors Iranas ir JAV vėlų antradienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, Izraelis tvirtino, kad Libanas nėra šio susitarimo dalis.
„Hezbollah“ reaguodama pareiškė, kad paleido raketas į Izraelį, o Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, regis, pagrasino paliauboms.
„Generalinis sekretorius griežtai smerkia civilių gyvybių praradimą ir yra labai sunerimęs dėl didėjančio aukų skaičiaus“, – sakė JT atstovė.
„Karinio šio konflikto sprendimo nėra. Generalinis sekretorius ir toliau ragina visas šalis pasinaudoti diplomatiniais kanalais“, – pridūrė ji.
JT žmogaus teisių vadovas ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) anksčiau pasmerkė „žudymų ir naikinimo mastą Libane“ kaip „tiesiog siaubingą“.
„Tokios skerdynės, praėjus vos kelioms valandoms po susitarimo dėl paliaubų su Iranu, prasilenkia su sveiku protu“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat prisijungė prie raginimų įtraukti Libaną į paliaubas.
Turkija griežtai smerkia Izraelio smūgius Libanui
Turkija „griežtai smerkia“ besitęsiančius Izraelio smūgius Libanui, trečiadienio vakarą išplatintame pranešime nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Izraelis ir JAV teigia, kad šiems smūgiams netaikomos JAV ir Irano paliaubos.
Remiantis naujausiais Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, trečiadienį Libane žuvo mažiausiai 112 žmonių ir dar 837 buvo sužeisti, Izraeliui sudavus beprecedentę dabartiniame kare smūgių bangą.
„Griežtai smerkiame suintensyvėjusias Izraelio atakas prieš Libaną, nusinešusias daugybę gyvybių“, – sakoma svarbios regiono žaidėjos Turkijos pranešime.
„Šios atakos blogina humanitarinę padėtį šalyje“, – nurodė ministerija.
„Tarptautinė bendruomenė privalo nedelsdama imtis veiksmų, kad nutrauktų Izraelio vykdomą Libano okupaciją ir apsaugotų civilius“, – priduriama pranešime.
Emmanuelis Macronas Donaldui Trumpui ir Irano prezidentui: paliaubos turi apimti Libaną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad paragino JAV ir Irano vadovus Donaldą Trumpą ir Masoudą Pezeshkianą įtraukti Libaną į paliaubas, pasiektas su Iranu.
Izraelis trečiadienį paskelbė nemanantis, kad naktį paskelbtos Irano ir JAV paliaubos apima Libaną.
Remiantis pirminiais vyriausybės duomenimis, per Izraelio smūgius Libane trečiadienį žuvo 182 žmonės ir 890 buvo sužeista, o sostinė Beirutas patyrė smarkiausią bombardavimą nuo Izraelio ir „Hezbollah“ karo pradžios praėjusį mėnesį.
„Išreiškiau viltį, kad kiekviena iš kariaujančių šalių visiškai laikysis paliaubų visose konfrontacijos zonose, įskaitant Libaną“, – socialiniame tinkle „X“ po pokalbio su abiem lyderiais parašė E. Macronas.
Jis teigė, kad tai yra „būtina sąlyga, jog paliaubos būtų patikimos ir ilgalaikės“.
E. Macronas yra pirmasis Vakarų lyderis, kalbėjęsis su Irano prezidentu nuo paliaubų paskelbimo.
Jis pridūrė, kad tai turi atverti kelią visapusiškoms deryboms, siekiant užtikrinti „saugumą visiems Artimuosiuose Rytuose“.
„Bet kokiame susitarime turės būti atsižvelgta į susirūpinimą, kurį kelia Irano branduolinė ir balistinių raketų programos, taip pat jo regioninė politika ir veiksmai, trukdantys laivybai per Hormūzo sąsiaurį“, – tvirtino jis.
E. Macronas sakė, kad Prancūzija „atliks visą savo vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaudama su savo partneriais“ regione.
Trumpas savo pajėgų iš Artimųjų Rytų netrauks: Iranui pasiuntė perspėjimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą pareiškė, kad netoli Irano dislokuoti JAV kariai liks regione, kol bus pasiektas „tikras susitarimas“, šaliai sudarius trapias dviejų savaičių paliaubas su Teheranu.
„Visi JAV laivai, orlaiviai ir karinis personalas, taip pat papildoma amunicija, ginklai ir visa kita, kas tinkama ir būtina jau reikšmingai susilpninto priešo mirtinam persekiojimui ir sunaikinimui, liks Irane ir aplink jį iki to laiko, kai pasiektas TIKRAS SUSITARIMAS bus visiškai įvykdytas“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
„Jei dėl kokios nors priežasties taip nebus, o tai labai mažai tikėtina, tuomet prasidės „šaudynės“, didesnės, geresnės ir galingesnės nei kas nors kada nors yra matęs. Jau seniai buvo susitarta, ir nepaisant visų melagingų retorinių teiginių, kad yra priešingai – JOKIŲ BRANDUOLINIŲ GINKLŲ, o Hormūzo sąsiauris BUS ATVIRAS IR SAUGUS“, – rašo D. Trumpas.
Iranas įspėjo, kad Hormuzo sąsiauriu norintys plaukti laivai pirma turi gauti leidimą
Irano uostų administracija patarė laivams neplaukti Hormuzo sąsiauriu, pirma nesuderinus savo veiksmų su Irano Islamo revoliucine gvardija (IRGC), paaiškindama, kad po keletą savaičių trukusio konflikto šiame svarbiame vandens kelyje egzistuoja minų pavojus.
Šį įspėjimą trečiadienį paskelbė valstybinės žiniasklaidos priemonės, įskaitant skaitmeninį naujienų kanalą „Khabar-Fouri“ ir valstybinį transliuotoją IRIB.
Pirmiau Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Iranas, protestuodamas prieš Izraelio atakas Libane, sustabdė laivų eismą sąsiauriu, ir nurodė, kad nuo paliaubų pradžios šiuo vandens keliu praplaukė tik du tanklaiviai su nafta.
Iranas ir Jungtinės Valstijos naktį iš antradienio į trečiadienį susitarė dviem savaitėms sustabdyti karo veiksmus ir kuriam laikui atidaryti Hormuzo sąsiaurį, paskutinę akimirką išvengdami pragaištingų smūgių bangos, kuria buvo pagrasinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šį susitarimą pasveikino viso pasaulio politikai, tačiau nerimą vis dar kelia padėtis Libane, kur Izraelis toliau vykdo atakas.
Pasak Pakistano ministro pirmininko Shehbazo Sharifo, Pakistanui tarpininkaujant sudarytas susitarimas taikomas ir Libanui. Tačiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad paliaubos galioja tik konfliktui tarp JAV ir Irano, o ne operacijai prieš Irano sąjungininkę „Hezbollah“.
Protestuodamas Iranas pagrasino pasitraukti iš susitarimo ir sustabdyti laivybą sąsiauryje.
Šis pasaulinei naftos ir dujų prekybai itin svarbus vandens kelias iš esmės yra uždarytas nuo vasario 28 d., kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo didelio masto atakas prieš Iraną.
Iranas paskelbė alternatyvius maršrutus Hormuzo sąsiauryje
Ketvirtadienį Iranas paskelbė alternatyvius maršrutus laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, paaiškindamas, kad pagrindinėje šio svarbaus vandens kelio zonoje gresia pavojus užplaukti ant jūrinių minų.
Paskelbus dviejų savaičių paliaubas, Teheranas sutiko laikinai atidaryti sąsiaurį, kuriuo paprastai keliauja penktadalis pasaulio naftos.
„Visiems laivams, ketinantiems plaukti per Hormuzo sąsiaurį, pranešama, kad, siekiant laikytis jūrų saugumo principų ir apsisaugoti nuo galimų susidūrimų su jūrų minomis... jie turėtų rinktis alternatyvius eismo Hormuzo sąsiauryje maršrutus“, – teigiama Irano revoliucinės gvardijos pareiškime, kurį cituoja vietos žiniasklaida.
Pranešime buvo pateiktos instrukcijos, kaip į sąsiaurį įplaukti ir iš jo išplaukti alternatyviais keliais.
JAV ir Iranas dėl dvi savaites truksiančių paliaubų susitarė naktį iš antradienio į trečiadienį, likus mažiau nei valandai iki JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyto termino, kuriam suėjus jis grasino sunaikinti islamo respubliką, jei ši nepaklustų jo reikalavimams atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
Kovo pradžioje Teheranas faktiškai užblokavo pagrindinį laivybos maršrutą, dėl to visame pasaulyje ėmė staigiai augti energijos kainos.
Rutte: Trumpas „akivaizdžiai nusivylęs“ NATO
NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas per jųdviejų susitikimą Baltuosiuose rūmuose trečiadienį buvo „akivaizdžiai nusivylęs“ keliomis transatlantinio Aljanso valstybėmis narėmis.
Kalbėdamas su transliuotoju CNN, M. Rutte šias derybas pavadino atviru „dviejų gerų draugų“ pokalbiu, tačiau neatskleidė, ar jo metu buvo kalbėta apie galimą JAV pasitraukimą iš NATO.
Tuo tarpu D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad „NATO NEATĖJO Į PAGALBĄ, KAI MUMS JŲ REIKĖJO, IR NEATEIS, JEI MUMS JŲ VĖL PRIREIKS“.
JAV prezidentas rašė, kad sąjungininkės turėtų prisiminti Grenlandiją, kurią jis pavadino „DIDELIU, BLOGAI VALDOMU LEDO GABALU“.
Šių metų pradžioje D. Trumpo vėl pagrasino galimai aneksuoti Grenlandiją – strateginės reikšmės Danijos teritoriją, – tuo pablogindamas Europos ir Jungtinių Valstijų santykius.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpo pasisakymai sukėlė susirūpinimą dėl galimo JAV pasitraukimo iš NATO, kurį jis kritikavo už tai, kad Aljanso partnerės neva nesuteikia pakankamos paramos sprendžiant konfliktą su Iranu.
Kad JAV pasitrauktų iš Aljanso, tam turėtų pritarti dviejų trečdalių Senato narių dauguma, o tai laikoma labai mažai tikėtina.
M. Rutte taip pat stengėsi nesureikšminti sąjungininkių kritikos dėl D. Trumpo veiksmų prieš Iraną, teigdamas, kad ne visi sąjungininkės yra įsitikinusios, jog šis konfliktas prieštarauja tarptautinei teisei.
NATO nuosekliai laikosi pozicijos, kad būtina susilpninti Irano branduolines pajėgas ir balistinių raketų programą, pasakė M. Rutte.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Izraelio planams – šaltas dušas: Libanas išreiškė savo pageidavimus
Prieš pradėdamas bet kokias derybas su Izraeliu, Libanas nori paliaubų, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė Libano vyriausybės pareigūnas.
Kiek anksčiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
„Prieš pradėdamas derybas Libanas nori paliaubų“, – sakė Libano vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
B. Netanyahu pareiškė, kad, „atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, ministrų kabinetui vakar nurodžiau kuo greičiau pradėti tiesiogines derybas su Libanu“.
„Dėmesys derybose bus sutelktas į „Hezbollah“ nuginklavimą ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimą. Izraelis vertina šiandieninį Libano ministro pirmininko raginimą demilitarizuoti Beirutą“, – rašoma jo biuro paskelbtame pranešime.
Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad žydų valstybei derybose atstovaus Izraelio ambasadorius Jungtinėse Valstijose Jechielis Leiteris.
Libanas buvo įtrauktas į karą po to, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, keršydama už JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Nors Iranas ir JAV vėlų antradienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, Izraelis tvirtino, kad Libanas nėra šio susitarimo dalis.
Anksčiau ketvirtadienį Izraelis pažadėjo surengti daugiau smūgių prieš „Hezbollah“, atmesdamas vis garsesnius tarptautinius reikalavimus, kad trapios Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubos Persijos įlankoje būtų išplėstos ir apimtų karą Libane.
Libano sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, per naujausius trečiadienį suduotus smūgius šalyje žuvo mažiausiai 203 žmonės ir mažiausiai tūkstantis buvo sužeisti. Tuo tarpu Irano parlamento pirmininkas įspėjo, kad Teheranas laiko Libaną „neatsiejama paliaubų dalimi“, ir pagrasino „stipriu atsaku“.