Tokiu atveju leidinyje „The Wallstreet Journal“ Lietuva minima kaip viena iš potencialių „naudos gavėjų“, nes viršija 5 proc. BVP gynybai ribą ir „parėmė Hormūzo sąsiaurio atblokavimo iniciatyvą“.
Nors D. Trumpas pastaruoju metu grasino visiškai pasitraukti iš Aljanso, šis planas yra nuosaikesnis, nes pagal įstatymus prezidentas negali palikti NATO be JAV Kongreso pritarimo. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 84 000 JAV karių, o bazės šiame žemyne ne tik tarnauja kaip pasaulinių operacijų centrai, bet ir suteikia ekonominę naudą priimančioms šalims bei atlieka Rusijos atgrasymo funkciją.
Baltoji rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt trečiadienį kritikavo sąjungininkes. „Gana liūdna, kad NATO nusisuko nuo Amerikos žmonių per pastarąsias šešias savaites, kai būtent Amerikos žmonės finansavo jų gynybą“, – pareiškė K. Leavitt. Pasak jos, prezidentas planuoja „labai atvirą ir nuoširdų pokalbį“ su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kuris trečiadienį lankėsi Vašingtone.
Įtampa tarp JAV ir Europos sąjungininkių
Didžiausias nepasitenkinimas nukreiptas į kelias konkrečias šalis. Ispanija, vienintelė NATO narė, neįsipareigojusi gynybai skirti 5 proc. BVP, blokavo JAV lėktuvų skrydžius savo oro erdve operacijos Irane metu. Administracijos pareigūnai taip pat reiškia nusivylimą Vokietija, kurios vadovai kritikavo D. Trumpo pradėtą karą, nors šalis yra vienas svarbiausių JAV karinių operacijų Artimuosiuose Rytuose centrų. Italija trumpam buvo blokavusi JAV naudojimąsi oro baze Sicilijoje, o Prancūzija leido naudotis baze šalies pietuose tik gavusi garantijas, kad joje tūps tik tie lėktuvai, kurie nedalyvauja smūgiuose prieš Iraną.
Be karių perdislokavimo, svarstoma galimybė visiškai uždaryti bent vieną JAV bazę Europoje, tikėtina – Ispanijoje arba Vokietijoje. Tuo tarpu kaip galimos naudos gavėjos dėl savo paramos įvardijamos Lenkija, Rumunija, Lietuva ir Graikija. Rytų Europos šalys pasižymi vienais didžiausių gynybos biudžetų Aljanse ir vienos pirmųjų parėmė koaliciją Hormūzo sąsiauryje. Karui prasidėjus, Rumunija skubiai patvirtino JAV prašymus leisti naudotis jos bazėmis.
Pats D. Trumpas pirmadienį teigė esantis „labai nusivylęs“ NATO ir pavadino sąjungininkų atsisakymą padėti „niekada neišnyksiančia dėme“. Savo ruožtu Europos pareigūnai atkerta, kad dėl karo su jais nebuvo konsultuojamasi iš anksto, todėl koordinuoti veiksmus pirmosiomis dienomis buvo neįmanoma. Pavyzdžiui, Estijos ir Italijos gynybos ministrai karo pradžioje net įstrigo Dubajuje, kai Jungtiniai Arabų Emyratai uždarė savo oro erdvę.
Karių perkėlimas arčiau Rusijos sienos gali dar labiau padidinti įtampą su Maskva, tačiau D. Trumpas socialiniuose tinkluose toliau laikosi griežtos pozicijos: „JAV NIEKO NEREIKIA IŠ NATO“. Tai ne pirmas kartas, kai D. Trumpas imasi panašių veiksmų – 2020 m. jis buvo įsakęs išvesti apie 12 000 karių iš Vokietijos, tačiau 2021 m. prezidentas Joe Bidenas šį sprendimą atšaukė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
