Trumpas: Iranas įteikė JAV „labai didelę dovaną“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Iranas įteikė jam „labai didelę dovaną“, susijusią su Hormūzo sąsiauriu, kuri sustiprino jo pasitikėjimą, jog jis kalbasi su tinkamais žmonėmis Teherane.
Popiežius ragina skelbti paliaubas Artimuosiuose Rytuose
Popiežius Leonas XIV antradienį paragino nutraukti ugnį Artimųjų Rytų kare, teigdamas, kad daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus, ir ragindamas kariaujančias šalis sėsti prie derybų stalo.
„Noriu atnaujinti savo raginimą nutraukti ugnį, siekti taikos ne ginklais, o dialogu“, – sakė popiežius žurnalistams, išvykdamas iš savo rezidencijos Kastel Gandolfe, netoli Romos, į Vatikaną.
„Neapykanta auga, smurtas stiprėja, o daugiau nei milijonas žmonių buvo perkelti, daug žuvusiųjų“, – sakė jis.
„Norime melstis už taiką, bet kviečiu visas valdžios institucijas iš tiesų siekti dialogo“, – teigė popiežius.
Leonas XIV, pirmasis popiežius iš JAV, ne kartą pasmerkė karą ir ragino megzti dialogą.
Tačiau 70-metis pontifikas buvo atsargus savo pareiškimuose nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui pradėjo karą, susilaikydamas nuo bet kokios šalies įvardijimo savo pasmerkimuose ir taikos raginimuose.
Izraelio kariuomenė: nepaisant derybų, planai Irano ir Libano atžvilgiu nesikeičia
Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad, nepaisydama jokių derybų, kurių tikslas – pasiekti susitarimą dėl karo veiksmų nutraukimo, Irane ir Libane veikia „pagal nepakeistą planą“.
„Kalbant apie vieną ar kitą susitarimą, šiuo metu mes laikomės nepakeisto plano“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje paklaustas apie pastangas pradėti diplomatinį procesą, kuris galėtų padėti užbaigti karą, sakė kariuomenės atstovas spaudai brigados generolas Effie‘is Defrinas.
„Mes veikiame ir toliau veiksime... siekdami padidinti padarytą žalą ir pašalinti egzistencines grėsmes, – pridūrė E. Defrinas. – Mūsų smūgių taikiniu yra tiek Iranas, tiek Libanas“.
Trumpas: JAV šiuo metu derasi su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad derybos su Iranu dėl Artimųjų Rytų karo užbaigimo vyksta „šiuo metu“, ir pridūrė, jog Teheranas „labai nori“ sudaryti susitarimą.
„Šiuo metu mes deramės“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, nurodydamas, kad procese dalyvauja viceprezidentas J. D. Vance'as, valstybės sekretorius Marco Rubio, pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Trumpas: Iranas sutiko niekada neturėti branduolinio ginklo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pasakė žurnalistams Ovaliajame kabinete, kad Iranas „sutiko, jog niekada neturės branduolinio ginklo“, rašo „Sky News“.
Trumpas rėžė tiesiai dėl Irano: jau kalbasi su „tinkamais žmonėmis“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose pasisakė apie karą Irane, rašo „Sky News“.
„Hezbollah“ pareikalavo, kad Libanas „nedelsiant atšauktų“ sprendimą išsiųsti Irano ambasadorių
Antradienį „Hezbollah“ pavadino Libano užsienio reikalų ministerijos sprendimą išsiųsti naujai paskirtą Irano ambasadorių „nuodėme“ ir pareikalavo, kad valdžios institucijos jį „nedelsiant atšauktų“.
Libano užsienio reikalų ministerija paskelbė Irano ambasadorių nepageidaujamu asmeniu ir nurodė jam iki sekmadienio išvykti iš šalies, žengdama naujausią, beprecedentį žingsnį nuo to laiko, kai tarp Izraelio ir „Hezbollah“ įsiplieskė naujas karas.
„Hezbollah“ ragina respublikos prezidentą ir ministrą pirmininką pareikalauti, kad užsienio reikalų ministras... nedelsiant atšauktų šį sprendimą, turint omenyje pavojingas jo pasekmes“, – teigiama Irano remiamos grupuotės pareiškime, kuriame šis žingsnis vadinamas „nacionaline ir strategine nuodėme“.
Vienas „Hezbollah“ šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad „užsienio reikalų ministro sprendimas pažeidžia pačias pagrindines diplomatines normas ir yra įžeidimas Libano šiitų bendruomenei“.
„Užsienio reikalų ministras privalo šį sprendimą atšaukti, o mes paprašysime Irano ambasadoriaus pasilikti Beirute ir laikyti šį sprendimą negaliojančiu“, – pridūrė šaltinis.
Užsienio reikalų ministerija atskirame pareiškime paaiškino, kad šis sprendimas nereiškia diplomatinių santykių su Iranu nutraukimo, o yra „priemonė, taikoma ambasadoriui už diplomatinio protokolo pažeidimą ir jo, kaip paskirtojo ambasadoriaus Libane, pareigų nevykdymą“.
Ministerija apkaltino jį pareiškimais, „kuriais kišamasi į Libano vidaus politiką ir vertinami vyriausybės priimti sprendimai“.
Pirmiau šį mėnesį Libanas iškvietė Irano laikinąjį reikalų patikėtinį, kai Revoliucinės gvardijos kariai prisiėmė atsakomybę už su „Hezbollah“ suderintą raketų ataką prieš Izraelį.
Kovo 5 d. Beirutas nusprendė uždrausti bet kokią Irano Revoliucinės gvardijos veiklą šalyje.
Vyriausybė taip pat ėmėsi dar vienos beprecedentės priemonės – uždraudė karinę grupuotės „Hezbollah“ veiklą ir paragino šią grupuotę atiduoti ginklus valstybei.
Vokietija įspėja: karas Irane kelia grėsmę ekonomikos atsigavimui
Vokietijos ekonomikos trapiam atsigavimui gresia pavojus dėl Artimųjų Rytų karo padarinių, antradienį pareiškė ekonomikos ministrė, įspėdama, kad šalyje per kelias savaites gali pritrūkti degalų.
Katherina Reiche rėmėsi ekonomikos institutų vertinimais, kad didžiausiai Europos ekonomikai bus padaryta apie 34,5 mlrd. eurų žala „dėl aukštų energijos kainų ir, žinoma, infliacijos“, jei karas tęsis.
Kalbėdama energetikos pramonės konferencijoje „CERAWeek“ Hiustone, Teksaso valstijoje, K. Reiche sakė, kad „trapus Vokietijos ekonomikos atsigavimas šiuo metu patiria įtampą“.
Pirmadienį naftos kainos nukrito po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė atidedantis smūgius Irano energetikos objektams, tačiau antradienį vėl šoktelėjo.
K. Reiche pradėjo eiti pareigas praėjusiais metais konservatorių kanclerio Friedricho Merzo vyriausybėje, kuris Vokietijos merdinčios ekonomikos skatinimą pavertė vienu pagrindinių savo rinkimų kampanijos pažadų.
Po trejų metų sąstingio vyriausybė tikėjosi, kad ekonomika įgaus pagreitį ir 2026 metais augs vienu procentu.
Tačiau dabar tam gresia pavojus dėl išaugusių išlaidų po to, kai buvo beveik visiškai užblokuotas Hormūzo sąsiauris – pagrindinis naftos ir dujų maršrutas.
K. Reiche taip pat pirmą kartą nuo karo pradžios užsiminė apie degalų trūkumo Vokietijoje galimybę.
„Kol kas nematome jokio trūkumo apimčių prasme. Tačiau jei konfliktas nesibaigs, tikriausiai tai pamatysime vėliau, balandį arba gegužę“, – sakė ji.
Anksčiau šį mėnesį K. Reiche paskelbė, kad Vokietija atpalaiduoja 12 proc. savo naftos atsargų, siekdama atremti sparčiai kylančias pasaulines kainas.
K. Reiche pakartojo, kad ji linkusi nesikišti į rinkas siekiant kontroliuoti kainas degalinėse.
Tačiau finansų ministras Larsas Klingbeilas iš centro kairiųjų socialdemokratų partijos svarsto galimybę įvesti nenumatyto pelno mokestį energetikos bendrovių pelnui.
Po raketų ugnies iš Libano Šiaurės Izraelyje žuvo moteris, praneša gelbėjimo tarnybos
Izraelio gelbėjimo tarnybos pranešė, kad antradienį po raketų ugnies iš Libano, kur Izraelio pajėgos kovoja su Irano remiama grupuote „Hezbollah“, šalies šiaurėje žuvo moteris.
„Po paleidimo link Šiaurės Izraelio (…) komandos pranešė apie maždaug 30 m. moterį be gyvybės ženklų, patyrusią sunkią politraumą, ir įvykio vietoje konstatavo jos mirtį“, – pareiškime teigė Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ ir pridūrė, kad komandos suteikė pagalbą dar dviem nesunkios būklės žmonėms, kuriuos sužeidė skeveldros.
Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė, kad incidento metu į šią vietovę iš Libano buvo paleista dešimtys raketų.
Reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per bendrą JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną, grupuotė „Hezbollah“ pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis. Izraelio kariuomenė savo ruožtu atnaujino intensyvius smūgius į taikinius keliose Libano dalyse ir paskelbė, kad pradėjo „ribotas sausumos operacijas“ prieš „Hezbollah“ Libano pietuose.
Libijos valdžia skelbia apie operacijos, skirtos nutempti apgadintą Rusijos tanklaivį, pradžią
Tripolyje įsikūrusi Libijos vyriausybė antradienį paskelbė apie operacijos, skirtos nutempti Rusijos dujų tanklaivį, kuris buvo apgadintas ir paliktas Viduržemio jūroje, pradžią.
„Operaciją prižiūri paieškos ir gelbėjimo operacijų koordinavimo centras ir pakrantės apsaugos tarnyba“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pareiškime teigė Jungtinių Tautų remiama Libijos nacionalinės vienybės vyriausybė (GNU).
Ji nurodė, kad specializuotoms komandoms pavyko pritvirtinti ir prišvartuoti laivą, „laukiant, kol jis bus nutemptas į tinkamą vietą, siekiant išvengti dreifavimo link pakrantės“.
Laivas „Arctic Metagaz“ iš Rusijos į Egiptą gabeno apie 700 tonų degalų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį, kai kovo 3 d. jo denyje nugriaudėjo sprogimai. Rusija apkaltino Ukrainą bandymu jį susprogdinti, tačiau Kyjivas dar nekomentavo.
30 įgulos narių buvo išgelbėti, tad tanklaivis tris savaites buvo paliktas dreifuoti tarp Maltos ir Libijos.
Libijos nacionalinė naftos korporacija (NOC) šeštadienį buvo paskelbusi, kad bendradarbiaus su Italijos grupe „Eni“, jog paimtų sudužusį laivą.
GNU antradienį pareiškė, kad „mobilizuoja visas turimas priemones“, jog išlaikytų saugumą Libijos teritoriniuose vandenyse. Ji pridūrė, kad operacijoje dalyvauja naftos telkinio laivas vilkikas, ir pažymėjo, jog vykdant misiją veiksmus koordinuoja gynybos ministerija, pakrantės apsaugos tarnyba ir NOC.
Narendra Modi su Donaldu Trumpu aptarė karą Artimuosiuose Rytuose
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį pranešė, kad jam paskambino JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aptarė karą Artimuosiuose Rytuose bei Hormūzo sąsiaurio svarbą.
N. Modi socialiniuose tinkluose parašė, kad tai buvo „naudingas pasikeitimas nuomonėmis“, ir pridūrė, jog Indija „palaiko deeskalaciją ir kuo greitesnį taikos atkūrimą“.
Jūrų eismas per šį Persijos įlankos strateginį tašką, kuriuo paprastai gabenamas penktadalis pasaulio jūromis transportuojamos naftos, beveik sustojo po praėjusį mėnesį įvykdytų JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sukėlusių regioninį konfliktą ir sukrėtusių pasaulines energijos tiekimo grandines.
„Užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris liktų atviras, saugus ir prieinamas, yra gyvybiškai svarbu visam pasauliui“, – sakė N. Modi.
JAV ambasadorius Sergio Goras socialiniuose tinkluose taip pat nurodė, kad lyderiai aptarė karą, „įskaitant būtinybę išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą“.
Indija yra antra pagal dydį pasaulyje suskystintų naftos dujų (SND), naudojamų maisto ruošimui ir daugiausia tiekiamų iš Artimųjų Rytų, pirkėja, o tiekimas per Hormūzo sąsiaurį dėl konflikto yra smarkiai apribotas.
N. Modi paragino valstijas pažaboti juodąją rinką ir vengti panikos, pabrėždamas, kad Indijos energijos tiekimas išlieka stabilus.
N. Modi palaiko glaudžius ryšius su Izraelio kolega Benjaminu Netanyahu, tačiau Naujasis Delis kare stengiasi išlaikyti neutralumą.
Kinija Iranui: derybos geriau nei karas
Kinijos diplomatijos vadovas antradienį telefonu Irano kolegai pareiškė, kad „kalbėtis visada yra geriau nei toliau kariauti“, Teheranui paneigus JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, jog vyko derybos.
„Tikimasi, kad visos šalys pasinaudos kiekviena taikos galimybe ir kuo greičiau pradės taikos derybų procesą“, – Abbasui Araghchi sakė Wangas Yi, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
JAE gynybos ministerija: Bahreine žuvo civilis rangovas
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Bahreine per Irano išpuolį žuvo su Emyratų kariuomene dirbęs rangovas iš Maroko.
Nurodyta, kad šis vyras padėjo vietos ginkluotosioms pajėgoms.
„Gynybos ministerija gedi dėl JAE ginkluotosiose pajėgose tarnavusio civilio rangovo iš Maroko, kuris žuvo per įprastą misiją Bahreino Karalystėje po Irano raketų atakos“, – sakoma JAE ministerijos pareiškime socialiniame tinkle „X“.
Pareiškime priduriama, kad per išpuolį taip pat buvo sužeisti penki JAE gynybos ministerijos darbuotojai.
Bahreino kariuomenė anksčiau paskelbė, kad jos teritorijoje žuvo JAE kariuomenės atstovas, padėjęs Bahreino pajėgoms gintis nuo Irano išpuolių.
Ji nurodė, kad taip pat buvo sužeista JAE ir Bahreino karių, tačiau nenurodė, kiek.
Persijos įlankos pajėgos ir anksčiau yra pranešusios apie išpuolius Bahreine.
Kovo 6 dieną Kataras pranešė, kad jo karinių jūrų pajėgų nariai buvo pastatuose, į kuriuos Bahreine taikėsi Iranas, tačiau jie nenukentėjo.
Nuo vasario 28 dienos, kai Iranas pradėjo atsakomuosius smūgius, Persijos įlankoje žuvo mažiausiai 36 žmonės, įskaitant 17 civilių.
Izraelio gelbėtojai: per Irano raketų ugnį sužeisti trys žmonės
Izraelio gelbėtojai pranešė, kad antradienį per Irano raketų ugnį, nukreiptą į pietinę šalies dalį, buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų – kūdikis.
Gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) informavo, kad medikų komandos į ligoninę evakavo apie 40 m. vidutinės būklės vyrą, kuris patyrė galūnių sužalojimus. Pasak tarnybos, komandos taip pat evakavo nesunkios būklės 26 m. moterį ir maždaug dviejų mėnesių kūdikį. Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ ir kanalas „Channel 12“ skelbė, kad sužeistieji yra beduinų bendruomenės nariai.
Izraelio policija nurodė, kad pajėgos Negevo rajone ieško perėmimo įrenginio nuolaužų.
Savaitgalį į Pietų Izraelio Arado ir Dimonos miestus smogė Irano raketos, kurios sužalojo dešimtis žmonių ir smarkiai apgadino kelis pastatus. O antradienį Tel Avive per dar vieną smūgį buvo padaryta didelė žala pastatui ir buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, teigė MDA.
Prancūzija ragina Izraelį susilaikyti nuo Pietų Libano užėmimo
Izraelis turėtų susilaikyti nuo pajėgų siuntimo perimti zonos Pietų Libane kontrolę, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras, teigdamas, kad toks žingsnis turėtų „didelių humanitarinių pasekmių“.
„Raginame Izraelio valdžios institucijas susilaikyti nuo tokių sausumos operacijų, kurios turėtų didelių humanitarinių pasekmių ir pablogintų ir taip sunkią šalies padėtį“, – sakė Jeanas-Noelis Barrot.
Kiek anksčiau Izraelis pareiškė, kad jo kariuomenė perims Pietų Libano kontrolę iki Litanio upės, esančios maždaug už 30 kilometrų nuo sienos.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai Teherano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 dieną pradėjo leisti raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Libano vyriausybė ėmėsi veiksmų prieš Irano interesus ir antradienį atšaukė Irano ambasadoriaus akreditaciją – šį sprendimą J.-N. Barrot pavadino drąsiu.
Irano ambasadoriui Mohammadui Rezai Sheibani buvo nurodyta iki sekmadienio palikti Libano teritoriją.
„Noriu pagirti Libano vyriausybės pareiškimus ir veiksmus (...) kuri šį rytą priėmė drąsų sprendimą išsiųsti Irano ambasadorių“, – sakė J.-N. Barrot, kaltindamas „Hezbollah“ įtraukus Libaną į naują konfliktą.
Beirutas apkaltino Irano revoliucinę gvardiją vadovaujant „Hezbollah“ operacijoms kare prieš Izraelį.
Siekdamas pažaboti „Hezbollah“ įtaką, Libanas išsiuntė iš šalies Irano ambasadorių
Su vis didesniu spaudimu priversti Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“ nusiginkluoti susiduriantis Libanas paskelbė Irano ambasadorių šalyje nepageidaujamu asmeniu.
Beiruto užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad Mohammedui Rezai Sheibaniui nurodyta iki 2026 m. kovo 29 d. išvykti iš Libano.
Tuo tarpu pranešama, kad Libano ambasadorius Irane Ahmad Sweidan buvo iškviestas į Libaną konsultacijoms.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Denise Rahme naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad Irano ambasada Libane ir toliau turės laikinuosius reikalų patikėtinius, kurie tęs diplomatinę misiją. Ji pažymėjo, kad kol kas iš šalies išvykti nurodyta tik ambasadoriui.
Libano vyriausybė patiria spaudimą dėl glaudžius ryšius su Iranu palaikančios grupuotės „Hezbollah“ nuginklavimo.
Tuo tarpu Irano karo fone įtampa tarp „Hezbollah“ ir Izraelio dar labiau išaugo.
„Hezbollah“ ilgą laiką turėjo didelę įtaką Libane, kur jai pavyko sukurti valstybines struktūras ir taip kontroliuoti daugelį politinių procesų.
Praėjusių metų pabaigoje suėjo svarbus terminas, iki kurio „Hezbollah“ turėjo būti nuginkluota. Šią užduotį Libano vyriausybė buvo pavedusi kariuomenei.
Atsižvelgdama į atsinaujinusius karo veiksmus tarp „Hezbollah“ ir Izraelio, Beiruto vyriausybė pastarosiomis savaitėmis jau ėmėsi priemonių grupuotės „Hezbollah“ įtakai apriboti. Pavyzdžiui, kovo pradžioje jos karinė veikla buvo paskelbta neteisėta. Tačiau kol kas jokių konkrečių šių priemonių pasekmių nebuvo.
„Hezbollah“ yra svarbiausia nevalstybinė Irano sąjungininkė ir laikoma Teherano „ilgąja ranka“, ypač kovoje su pagrindiniu bendru priešu – Izraeliu.
Po maždaug metus trukusio karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ 2024 m. lapkritį buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Tačiau abi šalys nuolat kaltino viena kitą pažeidinėjant susitarimo sąlygas, o Izraelis beveik kasdien toliau atakavo savo kaimynę.
Galiausiai po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karą su Iranu, „Hezbollah“ vėl atnaujino išpuolius prieš Izraelį.
Libano vyriausybė nėra aktyvi konflikto šalis ir siekia sumažinti įtampą.
„Amazon“ debesijos padalinys pranešė, kad po dronų atakos sutriko paslaugų teikimas Bahreine
Kompanijos „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad po regione įvykusių dronų antskrydžių buvo sutrikdytos jo paslaugos Bahreine.
Bendrovės „Amazon Web Services“ (AWS) atstovas spaudai pranešė, kad sutrikimai tebesitęsia, tačiau tikslios jų vietos nei galimos žalos masto nenurodė.
„Dėl šiuo metu vykstančio konflikto sutriko AWS veikla Bahreino regione“, – sakė atstovas spaudai, pridurdamas, kad bendrovė padeda dėl to nukentėjusiems klientams perkelti duomenis į bendrovės AWS serverius kitose pasaulio vietose.
„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su vietos valdžios institucijomis ir teikiame pirmenybę savo darbuotojų saugumui.“
Bahreine dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad nebuvo galima prisijungti prie vyriausybės internetinių procedūrų portalo, taip pat keleto kitų paslaugų.
Pagrindinė šalies telekomunikacijų bendrovė išsiuntė savo klientams pranešimą, kuriame atsiprašė už „techninę problemą“, sutrikdžiusią jos veiklą.
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Bahreinas ir kitos Persijos įlankos šalys nuolat tampa už JAV ir Izraelio karinę operaciją keršijančio Irano raketų ir dronų smūgių taikiniu.
Šį mėnesį Iranas pagrasino smogti Persijos įlankoje esantiems JAV ir Izraelio ekonominiams objektams, įskaitant bankus ir kitas įmones.
Anuomet naujienų agentūra „Tasnim“ platformoje „Telegram“ paskelbė galimų taikinių sąrašą, į kurį buvo įtraukti tokių technologijų gigantų kaip „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir „Nvidia“ biurai Persijos įlankos šalyse.
Kovo pradžioje AWS pranešė, kad dronai apgadino du jos duomenų centrus Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir vieną objektą Bahreine.
AWS yra pasaulyje pirmaujanti debesų kompiuterijos paslaugų teikėja, populiarių programėlių ir svetainių infrastruktūros srityje konkuruojanti su tokiomis įmonėmis kaip „Microsoft Azure“ ir „Google Cloud“ bei užtikrinanti generatyvinio dirbtinio intelekto technologijos veikimą.
2025 m. AWS svetainėje paskelbtame tinklaraščio įraše buvo teigiama, kad „daugiau nei 85 procentai (Bahreino) vyriausybės darbo krūvio dabar yra perkelta į debesiją“.
Izraelio žiniasklaida: naujasis Irano ajatola sutiko derėtis su JAV
Izraelio leidinys „Ynet“ skelbia, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei sutiko pradėti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Leidinio šaltinių teigimu, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi perdavė JAV prezidento specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui, kad naujasis aukščiausiasis lyderis pritarė derybų procesui.
„Aš esu čia po to, kai gavome Mojtaba Khamenei sutikimą ir palaiminimą kuo greičiau užbaigti šį klausimą, jei mūsų sąlygos bus įvykdytos“, – leidinys cituoja diplomatinius šaltinius.
Marco Rubio Prancūzijoje su G7 ministrais aptars Irano klausimus
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį Prancūzijoje susitiks su Didžiojo septyneto (G7) kolegomis aptarti karo Irane, pranešė Valstybės departamentas.
Ši kelionė rengiama po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos veda derybas su Iranu – šį teiginį Teheranas neigia, – ir atsitraukė nuo savo grasinimo sunaikinti šalies elektros gamybos infrastruktūrą.
M. Rubio, kuriam tai pirmoji užsienio kelionė po to, kai vasario 28 dieną Jungtinės Valstijos ir Izraelis atakavo Iraną, prisijungs prie G7 užsienio reikalų ministrų derybų netoli Versalio Paryžiaus priemiestyje, antradienį pranešė Valstybės departamentas.
M. Rubio su kolegomis kalbėsis apie „Rusijos ir Ukrainos karą, situaciją Artimuosiuose Rytuose bei grėsmes taikai ir stabilumui visame pasaulyje“, sakė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas.
Prancūzija šiuo metu pirmininkauja G7 – pramoninių demokratijų grupei, kuriai taip pat priklauso Britanija, Kanada, Vokietija, Italija ir Japonija.
Nors visos G7 šalys yra artimos JAV sąjungininkės, nė viena iš jų ryžtingai nepalaikė išpuolio prieš Iraną, o tai supykdė D. Trumpą.
G7 užsienio reikalų ministrai šeštadienį drauge paragino „nedelsiant ir besąlygiškai“ nutraukti Irano atakas prieš JAV sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose.
Iranas paleido daugybę raketų ir dronų į energijos ištekliais turtingas Persijos įlankos arabų monarchijas, kurios yra artimos Jungtinių Valstijų karinės partnerės, dėl ko pasaulinės naftos ir dujų kainos smarkiai išaugo.
Iranas prisiekė kovoti „iki visiškos pergalės“
Atmetęs JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius apie „produktyvias“ derybas, Iranas prisiekė tęsti kovą, rašo „Sky News“.
Aukščiausiosios karinės vadovybės atstovas spaudai Abolfazlas Shekarchi teigia, kad ginkluotosios pajėgos kovos „iki visiškos pergalės“.
Tai atitinka Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu toną, kuris, nepaisydamas naujausių D. Trumpo komentarų, prisiekė tęsti smūgius Iranui ir Libanui.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad D. Trumpas yra pasiryžęs pasiekti susitarimą su Iranu, siekdamas užbaigti karo veiksmus regione.
Tiesa, agentūra pažymi, kad Teheranas vargu ar sutiks su bet kokiais Vašingtono reikalavimais bet kokiame naujame derybų etape.
Anksčiau buvo paskelbta Izraelio analitinio centro ataskaitoje, kurioje teigiama, kad Iranui dabar liko apie 1 000 raketų.
„Alma Research Centre“ apskaičiavo, kad Iranas karą pradėjo turėdamas apie 2 500 balistinių raketų, kurias galima paleisti iš sunkvežimių platformų arba iš požeminių silosų.
Iranas paskyrė naują Saugumo tarybos vadovą
Iranas antradienį paskyrė buvusį Revoliucinės gvardijos vadą Mohammadą Bagherą Zolghadrą naujuoju Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovu; jis taps nužudytojo Ali Larijani įpėdiniu, pranešė valstybinė televizija.
A. Larijani – įtakingo veikėjo islamo respublikoje – žūtis buvo patvirtinta praėjusią savaitę, po to, kai Izraelis pranešė nukovęs jį per savo smūgį.
Kataras sako palaikantis diplomatines pastangas užbaigti karą su Iranu
Kataras antradienį pareiškė palaikantis visas diplomatines pastangas užbaigti karą su Iranu, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Vašingtono ir Teherano derybas.
„Mes palaikome visas diplomatines pastangas šiuose rėmuose, nesvarbu, ar tai būtų oficialūs, ar neoficialūs kanalai ir kontaktai“, – sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari.
„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokių tiesioginių Kataro pastangų tarpininkauti tarp šių dviejų šalių“, – pridūrė jis.
Izraelis sako perimsiąs saugumo zonos iki Litanio upės kontrolę Libane
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad kariuomenė perims pietų Libano kontrolę iki pat Litanio upės.
„Visi penki tiltai per Litanį, kuriuos „Hezbollah“ naudojo teroristų ir ginklų judėjimui, buvo susprogdinti, o IDF (Izraelio kariuomenė) kontroliuos likusius tiltus ir saugumo zoną iki Litanio“, – sakė I. Katzas lankydamasis karinio vadovavimo centre Izraelyje.
Ministras pridūrė, kad šimtai tūkstančių pietų Libano gyventojų, kurie šį mėnesį buvo perkelti dėl karo Artimuosiuose Rytuose, „negrįš į pietus nuo Litanio upės, kol nebus užtikrintas saugumas šiaurės Izraelio gyventojams“.
Irano gvardija dėl Libano ir palestiniečių grasina Izraeliui intensyviais raketų smūgiais
Irano revoliucinė gvardija antradienį pagrasino surengti „sunkias“ raketų ir dronų atakas prieš Izraelį, teigdama, kad taip reiškia paramą Libano ir palestiniečių civiliams.
„Įspėjame režimo nusikalstamą kariuomenę, kad jei jos nusikaltimai prieš civilius Libane ir Palestinoje tęsis“, Izraelio pajėgos „taps intensyvių raketų ir dronų smūgių taikiniu“, sakoma gvardijos pareiškime.
Iranas toliau kariauja su Izraeliu ir JAV, o Izraelis taip pat kovoja su Teherano remiama grupuote „Hezbollah“ Libane.
Beiruto apylinkėse per Izraelio smūgį žuvo du žmonės
Libano pareigūnai pranešė, kad antradienį per Izraelio smūgį Beiruto apylinkėse žuvo du žmonės, po to, kai naktį buvo surengtos atakos prieš sostinės pietinius priemiesčius.
Naujienų agentūros AFP korespondentai fiksavo sugriautą daugiabutį namą Bšamūne, mišriame Alėjaus regiono miestelyje. Ši vietovė yra kalnuose į pietryčius nuo sostinės, už tradicinių grupuotės „Hezbollah“ tvirtovių ribų.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikė preliminarius duomenis, pagal kuriuos per smūgį žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.
Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo 2 dieną, kai Irano remiama „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį. Taip buvo siekiama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chameneji) nužudymą.
Nuo to laiko Izraelis rengia smūgius visame Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 1 039 žmonės, o daugiau nei 1 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Taip pat į šalies pietus buvo pasiųstos sausumos pajėgos.
Naktį Izraelis ne kartą atakavo Beiruto pietinius priemiesčius, kuriuose dominuoja „Hezbollah“. Prieš tai Izraelio kariuomenė dar kartą paragino vietos gyventojus evakuotis.
Antradienio rytą AFP fotografas Haret Hreiko rajone fiksavo didžiulę destrukciją netoli vienos iš smūgių vietų – gatvėse buvo griuvėsių krūvos ir nuolaužos.
Valstybinė naujienų agentūra NNA pranešė apie naktį ir antradienio rytą vykdytus smūgius įvairiose šalies pietų vietose. Tarp taikinių buvo kelios degalinės, priklausančios kuro bendrovei „Al Amana“, kuri, Izraelio kariuomenės teigimu, finansuoja „Hezbollah“.
Agentūra taip pat pranešė apie smūgius Hermelio regione šalies tolimuosiuose šiaurės rytuose, netoli sienos su Sirija.
NNA duomenimis, Izraelio kariuomenės dalinys įsiveržė į Haltą, pasienio miestelį šalies pietuose. Ten pajėgos „surengė reidus keliuose namuose ir ėmė šaudyti“ į vietos gyventojus; pranešama apie vieną žuvusįjį ir vieną sužeistąjį.
Teigiama, kad pajėgos „pagrobė“ dar vieną gyventoją „prieš pasitraukdamos iš miestelio“.
Irano remiama „Hezbollah“ antradienį prisiėmė atsakomybę už virtinę atakų, įskaitant kelis išpuolius prieš Izraelio karius Pietų Libano Kauzos kaime bei objektus Izraelio šiaurėje.
NNA pranešė apie Izraelio apšaudymą Kauzos apylinkėse ir nurodė, kad Izraelio kariuomenė sugriovė tiltą, jungiantį Pietų Libano vietoves su Bekaa slėniu šalies rytuose, praėjus dienai po to, kai tas pats tiltas jau buvo tapęs Izraelio smūgių taikiniu.
Per oro smūgius Irano šiaurės vakaruose žuvo šeši žmonės
Irano šiaurės vakaruose per smūgius Tebrizo miesto gyvenamajam kvartalui žuvo šeši žmonės. Dar devyni asmenys buvo sužeisti, pranešė šalies žiniasklaida. Atakuotas miesto rajonas šiaurėje bei aikštė pietvakariuose.
Socialinės žiniasklaidos vartotojai pasakojo apie smarkius sprogimus didmiestyje, kurie aidėjo apie 2.00 val.
Izraelis ir JAV jau daugiau kaip tris savaites atakuoja Iraną.
Tikslaus karo Irane aukų skaičiaus nėra. Daugiau kaip dvi savaites institucijos nebeskelbia statistikos apie žuvusiuosius. JAV įsikūrusio žmogaus teisių tinklo HRANA duomenimis, žuvusiųjų yra daugiau kaip 3,2 tūkst., tarp jų – mažiausiai 1,4 tūkst. civilių.
Nepaisant Trumpo žodžių: Iranas praneša apie atakuotą energetikos infrastruktūrą
Irano žiniasklaida antradienį pranešė, kad Izraelio ir JAV smūgiai buvo nukreipti į du dujų objektus ir dujotiekį, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė savo grasinimo atakuoti energetikos infrastruktūrą.
„Priešams sionistams ir amerikiečiams vykdant nuolatines atakas, buvo taikytasi į dujų administracijos pastatą ir dujų slėgio reguliavimo stotį Kavės gatvėje Isfahane“, – pranešė naujienų agentūra „Fars“.
Objektai vidurio Irane buvo „iš dalies apgadinti“, pridūrė „Fars“, kuri buvo vienintelė Irano žiniasklaidos priemonė, pranešusi apie šį incidentą.
Pranešama, kad ataka taip pat buvo nukreipta į Choramšahro elektrinės dujotiekį šalies pietvakariuose.
„Sviedinys pataikė į teritoriją už Choramšahro dujotiekio apdorojimo stoties“, – pranešė „Fars“, cituodama su Iraku besiribojančio miesto gubernatorių.
Žalos mastas nenurodytas.
D. Trumpas pirmadienį AFP sakė, kad reikalai su Iranu „klostosi labai gerai“, netrukus po to, kai paskelbė apie derybas su Teheranu ir penkių dienų pauzę kalbant apie atakas prieš Islamo respublikos elektrines.
Staigus D. Trumpo pozicijos dėl Irano pasikeitimas įvyko likus kelioms valandoms iki dviejų dienų ultimatumo, pagal kurį jis grasino atakuoti Irano elektrines, jei Teheranas neatidarys strateginio Hormūzo sąsiaurio, pabaigos.
Tačiau Irano žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad jokios derybos dėl karo užbaigimo nevyksta.
Vakarų Irake per smūgį žuvusių kovotojų skaičius išaugo iki 15
Vakarų Irake antradienį per smūgį žuvo buvusios sukarintos koalicijos „Hashed al Shaabi“ vadas ir 14 kovotojų, skelbiama grupuotės pranešime, kuriame atnaujinamas aukų skaičius ir kaltinamos Jungtinės Valstijos.
„Hashed al Shaabi“, dar žinomos kaip Liaudies mobilizacijos pajėgos (PMF), kovotojai žuvo per „klastingą amerikiečių išpuolį, nukreiptą prieš operacijų būstinę“ vakarinėje Anbaro provincijoje, sakoma pranešime. Ankstesniais duomenimis, žuvusiųjų buvo septyni.
PMF dabar yra reguliariosios Irako kariuomenės dalis, tačiau jai priklauso ir kai kurios proiranietiškos grupuotės.
Zelenskis: Rusija siunčia Iranui žvalgybos informaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija perduoda žvalgybos informaciją Iranui, siekdama pratęsti karą Artimuosiuose Rytuose.
Iranui paleidus raketų, Tel Avive nukentėjo šeši žmonės
Per Irano raketų ataką prieš Izraelį Tel Avive, sanitarų duomenimis, fiksuoti keli smūgiai. Keturiose smūgių vietose buvo sužeisti šeši žmonės, pranešė gelbėjimo tarnyba „David Adom“, kuria remiasi naujienų portalas „ynet“.
Policijos teigimu, tai buvo raketų nuolaužos. Vaizdo įrašuose buvo matyti vienoje vietoje kylantys dūmai. Tel Avivo gyventojai pasakojo girdėję stiprius sprogimų garsus. Prieš tai mieste buvo paskelbtas raketų pavojus.
Irano valstybinė televizija anksčiau paskelbė, kad Irano pajėgos paleido į Izraelį naują raketų salvę.
WSJ: Saudo Arabija yra arti prisijungimo prie JAV smūgių Iranui
Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanasyra arti sprendimo prisijungti prie JAV smūgių Iranui, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ) remdamasis informuotais šaltiniais.
Analitikų prognozės nepasiteisino: naftos kainos vėl ėmė kilti
Antradienį akcijų kursai Azijos šalių biržose kyla po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atidėjo smūgius Irano energetikos objektams ir teigė, kad derybos su Teheranu vyko „labai gerai“, tačiau naftos kainos vėl šiek tiek pakilo, nes optimizmas dėl galimo Artimųjų Rytų konflikto deeskalavimo tebėra trapus.
Pirmadienį akcijų kursai Niujorko akcijų biržoje šoktelėjo į viršų, o naftos kainos smarkiai nukrito, kai JAV prezidentas netikėtai paskelbė, kad po derybų su nenurodytu „aukštu pareigūnu“ penkioms dienoms atidės naujus smūgius energetikos infrastruktūrai. Ši žinia sustiprino viltis dėl konflikto pabaigos ir Hormūzo sąsiaurio, per kurį gabenamas penktadalis naftos ir dujų, atidarymo.
Po tokios žinios „Brent“ naftos kaina vienu metu smuko net daugiau nei 14 proc. iki 96 JAV dolerių, o visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai pakilo daugiau nei 1 proc. Analitikai jau ėmė kalbėti, kad naftos kainos gali nukristi iki 90 JAV dolerių.
Tačiau nuotaika šiek tiek pablogėjo, kai Irano žiniasklaida pranešė, kad tarp Teherano ir Vašingtono derybų nebuvo. Be to, naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Ali Nikzadas pareiškė, jog jokių derybų nebus, o Hormūzo sąsiauris iš esmės liks uždarytas.
Antradienį „Brent“ rūšies nafta pabrango 3,7 proc. iki 103,60 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina padidėjo 3,8 proc. iki 91,48 JAV dolerių už barelį.
Azijos šalių akcijų biržos dieną pradėjo teigiamai: biržų indeksai kilo Tokijuje, Honkonge, Šanchajuje, Sidnėjuje, Seule, Taipėjuje ir Maniloje. Tačiau indeksai judėjo žemyn Singapūre ir Velingtone.
Rinkos savaitę pradėjo giliai raudonose skaičiuose po to, kai D. Trumpas šeštadienį įspėjo, kad Iranas turi 48 valandas leisti eismą per Hormūzo sąsiaurį, kitaip jis smogs šalies energetikos infrastruktūrai. Teheranas atsakė, kad sąsiautis „bus visiškai uždarytas“, jei Vašingtonas įgyvendins savo grasinimą.
D. Trumpo sprendimą pakeisti poziciją likus kelioms valandoms iki termino pabaigos stebėtojai pavadino dar vienu „TACO momentu“(TACO – akronimas, reiškiantis „Trump Always Chickens Out“, „Trumpas visada išsigąsta“), kuomet jis eskaluoja situaciją, o paskui atsitraukia.
Tačiau Stephenas Innesas (Stivenas Inesas) iš „SPI Asset Management“ įspėjo, kad prezidentas galėjo pervertinti savo galimybes.
„Galima nuvertinti rinką. Galima žodžiais priversti naftos kainą kristi. Galima išleisti strategines naftos atsargas ir pakoreguoti sankcijas, kad rinka būtų užtvindyta pasiūlos iliuzija, – sako jis. – Tačiau negalima akimirksniu atkurti sutrikusių laivybos maršrutų, sugriautų perdirbimo pajėgumų ar užpildyti draudimo spragos, susidariusios aplink tanklaivių eismą. Rinka trumpalaikiu laikotarpiu gali reaguoti į naujienų antraštes, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu viskas nusistato pagal barelio kainą. O šiuo metu barelio pasiūla vis dar yra ribota.“
Šaltiniai: Iranas kelia griežtas sąlygas karo užbaigimui
Tarpininkai Artimuosiuose Rytuose bando užmegzti derybas tarp JAV ir Irano, siekdami užbaigti karą. Tačiau tarp šalių vis dar yra didelių nesutarimų, o Teheranas iškėlė griežtas sąlygas konfliktui nutraukti, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis šaltiniais.
Neįvardyti arabų pareigūnai teigia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas Hormūzo sąsiaurio atidarymui, kuris yra pagrindinis energijos išteklių eksporto iš šių šalių maršrutas. Iranas uždarė šį kelią, o laivai, bandantys praplaukti sąsiaurį, patiria atakas.
WSJ šaltiniai pažymėjo, kad tarpininkai pasiūlė perduoti šio strateginio vandens kelio kontrolę neutraliam regioniniam komitetui, siekiant užtikrinti visų laivų praėjimą. Tuo pačiu metu Egiptas siūlė paskelbti 5 dienų ugnies nutraukimą, siekiant sustiprinti pasitikėjimą paliaubomis.
Irano sąlygos karui užbaigti
Lemiamą balsą konflikto užbaigimo klausimu Irano pusėje turi Irano Islamo revoliucijos gvardija, atsakinga už režimo apsaugą. IRGC pareikalavo naujos tvarkos Hormūzo sąsiauryje.
WSJ šaltiniai teigia, kad Teheranas nori rinkti mokesčius iš laivų, plaukiančių šiuo sąsiauriu.
Be to, Revoliucinė gvardija nori saugumo garantijų ir užtikrinimo, kad karas nebus pradėtas iš naujo.
Taip pat reikalaujama nutraukti Izraelio smūgius Irano remiamai Libano grupuotei „Hezbollah“. Tarp kitų reikalavimų – uždaryti JAV bazes Persijos įlankoje ir atlyginti Irano patirtus nuostolius karo metu.
WSJ pažymi, kad daugelis Irano reikalavimų, išsakytų ne viešų tarpininkavimo pastangų metu – pozicijos, kurios tik sustiprėjo nuo antrosios karo savaitės – atitinka tuos, kuriuos Teheranas iškėlė viešai.
„Išgyvenęs daugiau nei 16 tūkst. JAV ir Izraelio oro smūgių, išlaikęs visišką situacijos kontrolę ir gebėjimą smogti svarbiems objektams visame Persijos įlankoje, režimas aiškiai leido suprasti, kad neketina tiesiog nutraukti karo sudarant paliaubas, kurios leistų jį pulti vėliau“, – rašoma straipsnyje.
JAV reikalavimai ir Hormūzo sąsiaurio likimas
Persijos įlankos šalių pareigūnai pasisakė prieš idėją įvesti mokesčius už produktų eksportą per Hormūzo sąsiaurį. Be to, Saudo Arabija pareiškė, kad neleis Iranui turėti pranašumo operacijose šioje vandens arterijoje.
JAV taip pat turi savo reikalavimų. Visų pirma Vašingtonas reikalauja sustabdyti Irano raketų programą, nutraukti urano sodrinimą ir paramą regioninėms grupuotėms, taip pat besąlygiškai atidaryti Hormūzo sąsiaurį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atsakydamas į klausimą, kas kontroliuos Hormūzo sąsiaurį po karo, pasakė: „Galbūt aš“. Tačiau, jo teigimu, tam tikrą vaidmenį atliks ir „naujoji Irano vadovybė“, rašo WSJ.
EK pirmininkė reikalauja nutraukti karo veiksmus Artimuosiuose Rytuose
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareikalavo nutraukti karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose.
„Labai svarbu, kad pasiektume derybomis pagrįstą sprendimą, kuris užbaigtų karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose“, – lankydamasi Kanberoje žurnalistams sakė U. von der Leyen.
Ji ypač pabrėžė ekonominius Irano karo padarinius.
„Mes visi jaučiame poveikį dujų ir naftos kainoms mūsų įmonėse ir mūsų visuomenėse“, – kalbėjo U. vn der Leyen.
JAV ir Izraelis vasario gale pradėjo oro smūgius prieš Iraną. Jau pirmąją karo dieną buvo nužudytas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti Irano vadovybės nariai. Teheranas reaguoja raketų ir dronų atakomis prieš Izraelį, kelias Persijos įlankos šalis ir JAV objektus regione.
Izraelis naktį smogė septyniems pietų Beiruto rajonams
Izraelis naktį atakavo septynis Beiruto pietinių priemiesčių rajonus, antradienį pranešė Libano valstybinė žiniasklaida.
„Priešo karo lėktuvai naktį surengė septynis reidus pietiniuose priemiesčiuose, taikydamiesi į šiuos rajonus: Bir al Abedą, Al Ruvaisą – Al Manšijos pakraščius, Haret Hreiką, Sajedo Hadi Nasralos greitkelį, Sent Teresę, Burdž al Baradžnę ir Al Kafaatą“, – pranešė Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai kovo 2 dieną „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per JAV ir Izraelio ataką.
Izraelio kariuomenė pastarosiomis savaitėmis ne kartą bombardavo pietų Beirutą, taip pat vykdė mirtinus smūgius kitose sostinės vietose ir visame Libane.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Karui Artimuosiuose Rytuose artėjant prie mėnesio žymos, apžvelgiame naujausius su juo susijusius įvykius.
Iranas apšaudė Izraelį
Irano valstybinė žiniasklaida antradienio rytą paskelbė, kad į Izraelį paleista nauja raketų salvė, o per ankstesnę ataką pataikyta į pastatą šiaurėje.
„Iranas paleido naują raketų bangą į okupuotas teritorijas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė valstybinis Irano transliuotojas IRIB, teigdamas, kad sviediniai praskriejo pro Izraelio priešraketinę gynybą.
Po ankstesnių apšaudymų antradienį Izraelio kariuomenė išsiuntė paieškos ir gelbėjimo komandas į per ataką apgadintą pastatą, o virš Jeruzalės nuaidėjo garsus sprogimas.
Irako ginkluota grupuotė pranešė apie žuvusį vadą ir kovotojus
Antradienį per smūgį vakarų Irake žuvo Saadas Dawai al Baiji, buvusios sukarintos koalicijos „Hashed al-Shaabi“, dar žinomos kaip Liaudies mobilizacijos pajėgos (PMF), provincijos vadas ir operacijų Anbare vadovas.
Taip pat žuvo keli „Hashed al-Shaabi“ kovotojai, naujienų agentūrai AFP sakė grupuotės šaltinis ir apkaltino JAV pajėgas įvykdžius šią ataką.
Atakuota Sirijos bazė
Sirijos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad į vieną iš jos bazių šiaurės rytuose buvo paleista raketa iš kaimyninio Irako, o vienas irakiečių pareigūnas teigė, kad už išpuolio stovi vietinė ginkluota grupuotė.
Anonimu norėjęs likti Irako pareigūnas AFP sakė, kad „Irako grupuotė į bazę Hasekos regione paleido septynias „Arash-4“ raketas – patobulintą „Grad“ raketos versiją“.
D. Trumpo ir B. Netanyahu pokalbis
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad kalbėjosi su Donaldu Trumpu ir kad JAV prezidentas tiki, jog šalių kariniai laimėjimai Irane gali būti paversti derybiniu susitarimu, ginančiu Izraelio interesus.
„Prezidentas Trumpas tiki, kad yra galimybė pasinaudoti didžiuliais (Izraelio kariuomenės) ir JAV kariuomenės pasiekimais, siekiant įgyvendinti karo tikslus susitarimu – susitarimu, kuris apsaugos mūsų gyvybinius interesus“, – vaizdo pranešime sakė B. Netanyahu.
Anksčiau D. Trumpas paskelbė atidėjęs planus atakuoti Irano elektrines, o šį netikėtą posūkį, pasak jo, lėmė „labai geros“ derybos su neįvardytais Irano pareigūnais siekiant užbaigti karą.
Izraelis smogė Beiruto priemiesčiams
Izraelis atakavo Libano sostinės pietinius priemiesčius praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio kariuomenė paskelbė įspėjimą rajono gyventojams evakuotis, teigdama, kad „smogia „Hezbollah“ infrastruktūrai Beirute“.
AFPTV tiesioginėje transliacijoje buvo matyti dūmų debesis virš pietinių priemiesčių, kurie laikomi Irano remiamos kovotojų grupuotės tvirtove.
Pakistano ir Irano lyderių pokalbis
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas sakė kalbėjęsis su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu apie „sunkią padėtį Persijos įlankos regione“ ir pareiškė, kad jo šalis yra įsipareigojusi atlikti „konstruktyvų vaidmenį skatinant taiką“.
Izraelio perėmimo sistemos gedimas
Dėl Izraelio oro erdvės taikinių perėmimo sistemos „Dovydo laidyklė“ gedimo dvi Irano balistinės raketos savaitgalį smogė vietovei šalies pietuose ir sužeidė dešimtis žmonių, patvirtino kariuomenė.
Ši sistema yra pagrindinis Izraelio daugiasluoksnio oro erdvės gynybos skydo komponentas.
Izraelis smogė Irano revoliucinės gvardijos objektui
Izraelio kariuomenė pranešė smogusi objektui Teherane, priklausančiam Irano revoliucinei gvardijai.
Smūgis suduotas praėjus kelioms dienoms po to, kai Izraelis paskelbė „eliminavęs“ „Basij“ pajėgų žvalgybos vadą per ataką, per kurią taip pat žuvo vyriausiasis jų vadas Gholamreza Soleimani.
Izraelis taikosi į „Basij“ pajėgas, siekdamas susilpninti Irano valdžios gniaužtus.
JK iškvietė Irano pasiuntinį
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija iškvietė Irano ambasadorių Londone Seyedą Ali Mousavi, kritikuodama, jos teigimu, Teherano „neapgalvotus ir destabilizuojančius veiksmus“ JK ir užsienyje.
„Iškvietimas sekė po to, kai neseniai dviem asmenims, vienam Irano piliečiui ir vienam dvigubą Britanijos ir Irano pilietybę turinčiam asmeniui, pagal Nacionalinio saugumo įstatymą buvo pateikti kaltinimai dėl įtarimų teikiant pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Netanyahu susitarė su Trumpu tęsti atakas: „Tai užtikrins mūsų gyvybinius interesus“
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu paskelbė tęsiantis atakas prieš taikinius Irane ir Libane. Jis pirmadienį kalbėjęs telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sakė B. Netanyahy vaizdo pranešime. D. Trumpas esą mano, jog yra šansas išnaudoti „didžiulius“ Izraelio ir JAV pajėgų laimėjimus, „siekiant, kad karo tikslai būtų įgyvendinti susitarimu“. Toks susitarimas „užtikrins mūsų gyvybinius interesus“.
„Tuo pat metu tęsime savo atakas tiek Irane, tiek Libane“, – pabrėžė B. Netanyahu. Izraelis „bet kokiomis aplinkybėmis“ gins savo interesus. Besitęsiančios atakos „sunaikins“ Irano raketų ir branduolines programas ir padarys „didelės žalos“ proiranietiškiems „Hezbollah“ kovotojams.
„Prieš kelias dienas eliminavome dar du (Irano) branduolinius mokslininkus, ir tai dar ne pabaiga“, – kalbėjo B. Netanyahu.
D. Trumpas prieš tai pranešė apie derybas su Teheranu. Iraniečiai nori „susitarimo, ir mes esame tam labai pasirengę“, teigė jis pirmadienį. Dėl to prieš baigiantis ultimatumui Iranui jis atidėjęs planus dėl JAV atakų prieš Irano elektrines.
Vadovybė Teherane paneigė D. Trumpo duomenis apie pokalbius tarp abiejų šalių. Įtakingas Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sakė, kad jokios derybos su JAV nevyksta.
JAV žinių portalas „Axios“, remdamasis Irano vyriausybės atstovu, tuo tarpu pranešė, kas JAV specialusis pasiuntinys Seve‘as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris kalbėjosi su M. B. Ghalibafu.
JAV ir Izraelis vasario gale pradėjo oro smūgius prieš Iraną. Jau pirmąją karo dieną buvo nužudytas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti Irano vadovybės nariai. Teheranas reaguoja raketų ir dronų atakomis prieš Izraelį, kelias Persijos įlankos šalis ir JAV objektus regione.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
JAV stiprina pozicijas: į Artimuosius Rytus vyks 3 tūkst. karių
Pranešama, kad JAV Pentagono vadovybė nurodys dislokuoti dar 3 tūkst. karių į Artimuosius Rytus, skelbia „The Wall Street Journal“.
Remiantis pranešimu, rašytinis įsakymas išsiųsti karius, kaip teigiama, iš 82-osios oro desanto divizijos, turėtų būti paskelbtas artimiausiomis valandomis.
Sprendimas dėl sausumos pajėgų dislokavimo dar nepriimtas, pranešė leidinys, remdamasis dviem JAV pareigūnais, kurie teigė, kad rašytinio įsakymo dėl dislokavimo laukiama artimiausiomis valandomis.
Tačiau šis dislokavimas reiškia, kad regione netrukus bus labiausiai kovai pasirengę JAV sausumos pajėgų daliniai.
82-oji oro desantininkų divizija gali būti dislokuota bet kurioje pasaulio vietoje per 18 valandų ir specializuojasi „priverstinio įsiveržimo parašiutų šturmuose“, atveriančiuose kelią tolesniems kariniams veiksmams, nurodoma jos interneto svetainėje.
„The New York Times“ pirmadienį pirmasis pranešė, kad aukšto rango kariuomenės pareigūnai svarsto galimybę dislokuoti 82-osios oro desantininkų divizijos kovinę brigadą bei dalį jos planavimo ir logistikos personalo vykstančiame JAV ir Izraelio kare prieš Iraną.
Šie kariai arba jau pakeliui esančio 31-ojo jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio nariai „gali būti panaudoti užimti Chargo salą“ – Irano naftos eksporto centrą, rašė „The Times“.
„82-osios divizijos judėjimas atveria duris prezidentui D. Trumpui pabandyti jėga atidaryti Hormūzo sąsiaurį, užimti strategines Irano salas ar pakrantę arba pradėti misiją, skirtą perimti režimo prisodrinto urano atsargas, jei jis nuspręstų tai padaryti“, – pranešė „The Journal“.
D. Trumpas tęsia karines operacijas prieš Iraną, net ir nagrinėdamas „naujai atrastas“ diplomatines galimybes, antradienį pranešė Baltieji rūmai, JAV prezidentui paskelbus apie derybas su Teheranu, Pakistanui iškilus kaip galimam tarpininkui.
D. Trumpas antradienį pareiškė, kad derybos su Iranu dėl Artimųjų Rytų karo užbaigimo vyksta „būtent dabar“, ir pridūrė, kad Teheranas „labai nori“ sudaryti susitarimą.