Teheranui apkaltinus Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) vaidinant aktyvų vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš Islamo Respubliką, JAE penktadienį atmetė „bandymus pateisinti Irano teroristinius išpuolius“.

Valstybės ministras Khalifa bin Shaheenas Al Mararas „patvirtino, kad JAE kategoriškai atmeta Irano teiginius ir bandymus pateisinti Irano teroristinius išpuolius, nukreiptus prieš JAE“ ir kitas valstybes, teigiama Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

Šis pranešimas paskelbtas po ketvirtadienį Delyje vykusio BRICS susitikimo, kurio metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi platformoje „Telegram“ parašė: „JAE yra aktyvūs šios agresijos partneriai ir dėl to nekyla jokių abejonių.“

Irano valstybinės naujienų agentūros IRNA paviešintame pareiškime A. Araghchi teigė, kad „JAE atstovui patarė, jog sionistinis režimas (Izraelis) ir Jungtinės Valstijos negali užtikrinti jų saugumo“, ir kad Abu Dabis „patyrė amerikiečių bazių buvimo“ savo teritorijoje „pasekmes“.

Tuo metu Kh. bin Shaheenas Al Mararas pranešime pažymėjo, kad JAE buvo „pakartotinai tapę nepagrįstų Irano teroristinių atakų taikiniu“, įskaitant apie 3 tūkst. atakų balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais.

„JAE pasilieka visas savo suverenias, teisines, diplomatines ir karines teises kovoti su bet kokia grėsme, pretenzijomis ar priešiškais veiksmais“, – pareiškė jis.

„JAE nesiekia niekieno apsaugos ir yra pajėgūs atgrasyti agresiją, – pabrėžė pareigūnas. – Šalis pasilieka visas teisėtas teises ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą, siekdama užtikrinti savo piliečių, gyventojų ir lankytojų apsaugą.“

Irano ir JAE santykiai yra įtempti nuo vasario 28-osios, kai JAV ir Izraelio atakos išprovokavo atsakomuosius Irano smūgius žydų valstybei ir amerikiečių sąjungininkams Persijos įlankoje, įskaitant JAE.

Nuo balandžio 8 dienos galioja trapios paliaubos.

Iranas ne kartą kaltino Persijos įlankos valstybes leidžiant JAV pajėgoms vykdyti atakas iš jų teritorijų.

Persijos įlankos šalys ne kartą neigė šiuos kaltinimus, dar prieš konfliktą pareikšdamos, kad neleis naudoti savo teritorijos ar oro erdvės atakoms prieš Iraną.

Praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo paliaubų įsigaliojimo Gazos Ruože, Izraelis, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu duomenimis, kontroliuoja apie 60 proc. palestiniečių teritorijos. Tai rodo, kad kariuomenė plečia savo buvimą Gazos Ruože. Jau praėjusiomis savaitėmis žiniasklaida skelbė, kad ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo iki vadinamosios oranžinės linijos.

Priešingai, nei kai kas reikalavo, Izraelio kariuomenė nepasitraukė, sakė B. Netanyahu.

„Šiandiene mes kontroliuojame 60 proc. Rytoj pažiūrėsime“, – kalbėjo jis.

Gazos karą sukėlė islamistinės palestiniečių organizacijos „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7-ąją. Tą dieną islamistai nužudė 1 221 žmogų, o 251 pagrobė ir išgabeno į Gazos Ruožą. Tada Izraelis pradėjo karinę operaciją Gazos Ruože. Per dvejus karo metus, „Hamas“ duomenimis, kurių neįmanoma patikrinti, žuvo daugiau kaip 70 tūkst. palestiniečių.

Paliaubos tarp Izraelio ir „Hamas“, kurios pasiektos tarpininkaujant JAV, galioja nuo 2025 m. spalio. Abi pusės vis kaltina viena kitą jas pažeidžiant.

Remiantis susitarimu, Izraelio pajėgos turėjo atsitraukti už vadinamosios geltonosios linijos Gazos Ruože – tai leidžia joms ir toliau kontroliuoti daugiau kaip 50 proc. palestiniečių teritorijos. 

Pirmajame paliaubų susitarimo etape „Hamas“ paleido paskutiniuosius įkaitus. Mainais Izraelis iš savo kalėjimų paleido šimtus palestiniečių kalinių. Antrasis etapas numato, kad „Hamas“ atiduoda savo ginklus. Tačiau tai iki šiol nepadaryta. Pasak Izraelio žiniasklaidos, kariuomenė rengiasi atnaujinti mūšius Gazos Ruože, jei „Hamas“ toliau atsisakys nusiginkluoti, kaip sutarta.

Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos koordinatorius Libane penktadienį pareiškė, kad Libano ir Izraelio derybos suteikia „lemiamą galimybę“ užbaigti Izraelio ir „Hezbollah“ karą.

„Diplomatinės pastangos dabar suteikia lemiamą galimybę sustabdyti smurtą“, – pranešime teigė Imranas Riza, pridurdamas, kad tikisi, jog „vykstančios derybos atvers kelią politiniam sprendimui“.

„Oro smūgiai ir griovimai tęsiasi kasdien, darydami nepriimtiną žalą civiliams ir civilinei infrastruktūrai“, – pridūrė jis. Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios kovo 2 dieną per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 2 951 žmogus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sušvelninti sankcijas Kinijos įmonėms, kurios perka Irano naftą. Jis ateinančiomis dienomis priims sprendimą, sakė respublikonas, grįždamas iš valstybinio vizito Kinijoje. Apie tai esą buvo kalbama su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

JAV iždo departamentas pastaruoju metu keliskart įvedė sankcijas kinų įmonėms, kurios, anot JAV, vykdo neteisėtą prekybą su Iranu. Tai, be kita ko, gamyklos, perdirbančios žalią naftą iš Irano.

Kinijos parama Iranui yra vienas įtampos punktų santykiuose tarp Vašingtono ir Pekino. Kinijos naftos perdirbimo įmonės, pavyzdžiui, yra vienos pagrindinių Irano naftos pirkėjų.

Po įtampų Vokietijos ir JAV santykiuose federalinis kancleris Friedrichas Merzas telefonu pasikalbėjo su prezidentu Donaldu Trumpu. F. Merzas tinkle „X“ kalbėjo apie gerą pokalbį, vykusį D. Trumpui grįžtant iš Kinijos.

„Mes sutariame: Iranas privalo sėsti prie derybų stalo“, – teigė F. Merzas. Iranas taip pat turi atverti Hormuzo sąsiaurį, ir Teheranas negali turėti branduolinio ginklo.

F. Merzas toliau rašė, kad jis ir D. Trumpas taip pat aptarė taikų sprendimą Ukrainai bei derino pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Šis susitikimas numatytas liepą.

„JAV ir Vokietija yra stiprios partnerės stipriame NATO“, – akcentavo kancleris.

D. Trumpas lankėsi Kinijoje su valstybiniu vizitu. Pastaruoju metu Irano karas vis labiau temdė Vokietijos ir JAV santykius. V. Merzas teigė, kad JAV leidžiasi žeminamos Irano ir dėl to sulaukė asmeninio D. Trumpo užsipuolimo.

„Jis nesuvokia, apie ką kalba“, – rašė respublikonas savo tinkle „Truth Social“ apie kanclerį. Esą nieko keista, „kad Vokietijai taip blogai einasi – tiek ekonomiškai, tiek kitais atžvilgiais“.

F. Merzas buvo pareiškęs, kad JAV ir Izraelio pradžioje siektas greitas sprendimas Irano kare nepavyko. Jis kaltino JAV neturint strategijos. Prieš tai D. Trumpas kritikavo Vokietiją dėl to, kad šalis nesuteikia pagalbos užtikrinant laivybą naftos prekybai svarbiame Hormuzo sąsiauryje. Irano karas turi ekonominių padarinių ir Vokietijai.

JAV gynybos departamentas pareiškė, kad išves apie 5 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių iš 39 tūkst.

Irano revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos leidžia daugiau laivų plaukti per strateginį Hormuzo sąsiaurį, penktadienį pranešė valstybinė televizija.

Nuo karo pradžios vasario 28 d. Iranas iš esmės užblokavo laivybą šiuo sąsiauriu, o JAV, siekdamos daryti spaudimą Teheranui, vykdo Irano uostų blokadą.

„Dabar daugiau laivų gali plaukti per Hormuzo sąsiaurį, koordinuojant Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) jūrų pajėgoms, – pranešė valstybinės televizijos reporteris iš pietinio Bandar Abaso uostamesčio. – Tai rodo, kad daugelis šalių priėmė naujus teisinius protokolus, kuriuos Iranas ir IRGC karinės jūrų pajėgos nustatė šiame regione ir Hormuzo sąsiauryje.“

Ši žinia pasirodė dieną po to, kai valstybinė televizija pranešė, kad gvardija leido daugiau nei 30-čiai laivų praplaukti per šį svarbų prekybos maršrutą.

Taikos metu per Hormuzo sąsiaurį gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, per čia keliauja ir daug kitų svarbių prekių. Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir JAV vykdoma Irano uostų blokada sukėlė sukrėtė pasaulio rinkas.

Irano įstatymų leidėjai taip pat yra aptarę pasiūlymus griežtinti sąsiaurio kontrolę, įskaitant mokesčių įvedimą visiems praplaukiantiems laivams.

Praėjusį mėnesį Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Hamidreza Hajibabaei (Hamidreza Had-ibabėjus) teigė, kad Teheranas esą gavo pirmųjų pajamų iš mokesčių, taikomų sąsiaurį kertantiems laivams.

Irano futbolo federacijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad dar neišduotos vizos iraniečių nacionalinei rinktinei, turinčiai dalyvauti šių metų pasaulio futbolo čempionate Jungtinėse Valstijose, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Rytoj arba poryt turėsime lemiamą susitikimą su FIFA. Jie turi suteikti mums garantijas, nes vizų klausimas vis dar neišspręstas“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo federacijos vadovą Mehdi Tają (Mehdį Tadžą).

„Iš kitos pusės negavome jokios informacijos apie tai, kam buvo išduotos vizos. Vizos dar neišduotos“, – pridūrė jis.

Pasak M. Tajo, buvo tikimasi, kad žaidėjai vyks į Turkijos sostinę Ankarą dėl pirštų atspaudų, reikalingų vizų išdavimo procese.

„Žaidėjai turi vykti į Ankarą duoti pirštų atspaudų, tačiau mes stengiamės susitarti, kad tai būtų padaryta Antalijoje, kad nereikėtų vykti į Ankarą“, – sakė jis.

Iranas kariauja su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu nuo vasario 28 dienos, nors nuo balandžio 8-osios galioja trapios paliaubos.

Tuo tarpu Irano užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad „priimančioji šalis negali naudotis politiniais ginčais, sankcijomis ar savo vienašališkais vidaus politikos sprendimais“, kad užkirstų kelią komandai dalyvauti pasaulio čempionate.

„Jei organizuojanti institucija negali garantuoti, kad visos kvalifikaciją perėjusios komandos, įskaitant Iraną, gali atvykti į priimančiąją šalį be diskriminacijos ar apribojimų (...) paties pasaulio čempionato patikimumas bus pakirstas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Kazemas Gharibabadis (Kazemas Garibabadis).

Teheranas ir Vašingtonas nepalaiko diplomatinių santykių nuo 1980 metų po įkaitų krizės JAV ambasadoje, kuri kilo po islamo revoliucijos, nuvertusios JAV remiamą šachą.

Trečiadienį Iranas surengė nacionalinės futbolo rinktinės išlydėtuvių ceremoniją, jai ruošiantis žaisti pasaulio čempionate, kurį kartu rengia Jungtinės Valstijos, Meksika ir Kanada.

Irano nacionalinė rinktinė pasaulio čempionato metu bus įsikūrusi Tusone, Arizonos valstijoje.

Irano atstovai savo pasirodymą pasaulio čempionate pradės rungtynėmis su Naująja Zelandija Los Andžele birželio 15 dieną, o vėliau G grupėje susikaus su Belgija ir Egiptu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sudarė „fantastiškus prekybos susitarimus“.

Lyderiai penktadienį pradėjo paskutinę viršūnių susitikimo dieną, o jųdviejų derybos, pasak JAV vadovo, taip pat atnešė Kinijos pasiūlymą padėti atverti Hormuzo sąsiaurį.

D. Trumpas į Pekiną atvyko siekdamas sudaryti susitarimus tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, aviacija ir dirbtinis intelektas, taip pat sušvelninti abiejų pusių skirtumus keliose įtemptose geostrateginėse srityse, ypač dėl karo Artimuosiuose Rytuose.

D. Trumpo iniciatyvos Xi Jinpingo, kurį jis pavadino „didžiu lyderiu“ ir „draugu“, atžvilgiu kol kas sulaukė santūresnio Kinijos vadovo atsako.

Tačiau JAV vadovas teigė, kad vizitas atnešė „daug gero“.

„Sudarėme keletą fantastiškų prekybos susitarimų, puikių abiem šalims“, – sakė jis, Xi Jinpingui lydint jį per Džongnanhajaus, centrinės vadovybės komplekso šalia Pekino Uždraustojo miesto, sodus.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį siekė pratęsti trapias paliaubas tarp Izraelio ir Libano, o prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė optimizmą dėl Kinijos pastangų Irano atžvilgiu.

Paliaubos tarp Libano ir Izraelio, kurios, kaip manoma, vis dar galioja nepaisant šimtų žuvusiųjų per Izraelio smūgius, baigiasi sekmadienį, o abiejų vyriausybių atstovams susitikus Vašingtone, vėl įsiplieskė smurtas.

Izraelis bombardavo Libaną ir įsiveržė į jo pietus reaguodamas į šiitų judėjimo „Hezbollah“ atsakomąją ugnį po to, kai vasario 28-ąją, prasidėjus karui, žydų valstybė nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį.

Izraelio ir Libano ambasadoriai Valstybės departamente ketvirtadienį pradėjo dviejų dienų derybas, o Izraelis kartu atsivežė ir karininkų.

„Turėjome visą dieną produktyvių ir pozityvių derybų“, – sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, tikėdamasis penktadienį pasakyti daugiau.

Tuo metu Libano pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalis sieks „paliaubų įtvirtinimo“, ir teigė: „Pirmiausia reikia padaryti galą mirtims ir naikinimui.“

Praėjusį kartą abi pusės susitiko balandžio 23-iąją Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas paskelbė apie trijų savaičių paliaubų pratęsimą tarp šalių, kurios techniškai kariauja jau kelis dešimtmečius.

Tuo metu D. Trumpas drąsiai prognozavo, kad per trijų savaičių pratęsimą jis priims Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) ir Libano prezidentą Josephą Aouną (Džozefą Auną) Vašingtone istoriniam pirmajam šalių viršūnių susitikimui.

Viršūnių susitikimas neįvyko, nes J. Aounas pareiškė, kad prieš tokį istorinį susitikimą būtina sudaryti saugumo susitarimą ir nutraukti Izraelio išpuolius.

Tuo tarpu Izraelis pažadėjo toliau tęsti atakas prieš „Hezbollah“. Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad visame Libane smogė dar daugiau nei 65 „Hezbollah“ objektams.

Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra pranešė apie ketvirtadienį įvykdytus Izraelio oro smūgius pietuose ir rytuose, įskaitant vietoves, kurios nebuvo paminėtos ankstesniame Izraelio įspėjime dėl evakuacijos.

„Hezbollah“ teigė, kad dronu taikėsi į Izraelio karius šiaurės Izraelyje. Žydų valstybės kariuomenė pranešė, kad keli Izraelio civiliai buvo sužeisti ir evakuoti medicininiam gydymui.

„Hezbollah“ įstatymų leidėjas Ali Ammaras pasmerkė derybas Vašingtone, pavadindamas jas „nemokamomis nuolaidomis“ Izraeliui.

Libano institucijų duomenimis, nuo kovo 2-osios per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių, įskaitant mažiausiai 200 vaikų, o „Hezbollah“ teigia, kad į šį skaičių įtraukti ir jos kovotojai.

D. Trumpas siekia Xi Jinpingo palankumo

Karas Artimuosiuose Rytuose sukrėtė pasaulio ekonomiką ir paveikė šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje.

Iranas, „Hezbollah“ rėmėjas, ilgalaikes paliaubas Libane iškėlė kaip sąlygą bet kokiam susitarimui dėl platesnio karo užbaigimo, dar labiau nuvildamas D. Trumpą, nes atmetė jo raginimus sudaryti susitarimą jo sąlygomis.

Reaguodamas į karą, Iranas įvedė Hormuzo sąsiaurio – siauro vandens kelio, kuriuo anksčiau buvo gabenamas penktadalis pasaulio naftos, – kontrolę ir nenorėjo atsisakyti savo svertų.

D. Trumpas aptarė šį klausimą per valstybinį vizitą Kinijoje, kuri yra pagrindinė Irano naftos pirkėja.

D. Trumpas interviu Pekine sakė, kad prezidentas Xi Jinpingas jam tvirtai pažadėjo, jog „neduos karinės įrangos“ Iranui.

„Jis norėtų, kad Hormuzo sąsiauris būtų atviras, ir sakė: „Jei galiu kuo nors padėti, norėčiau padėti“, – „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity sakė D. Trumpas.

B. Netanyahu yra sakęs, kad Kinija perdavė Iranui raketų technologijas.

Demonstruodama Pekino įtaką Teheranui, elitinė Revoliucinė gvardija pranešė, kad jos jūrų pajėgos nuo trečiadienio vakaro leido keliems Kinijos laivams praplaukti pro Hormuzo sąsiaurį.

„Galiausiai buvo nuspręsta, kad keli Kinijos laivai, dėl kurių kreipėsi ši šalis, praplauks pro šią teritoriją po susitarimo dėl Irano sąsiaurio valdymo protokolų“, – sakoma Irano kariuomenės ideologinio sparno pranešime.

Nepopuliarus karas

Karas su Iranu Jungtinėse Valstijose – labai nepopuliarus, net ir tarp D. Trumpo Respublikonų partijos rėmėjų, o administracija likus keliems mėnesiams iki Kongreso rinkimų karštligiškai ieško būdų, kaip sutramdyti sparčiai kylančias degalų kainas.

JAV Senatas ketvirtadienį nedidele persvara, 50 balsų prieš 49, atmetė rezoliuciją, kuria būtų apriboti D. Trumpo įgaliojimai kariauti su Iranu.

Demokratų partija teigia, kad pagal po Vietnamo karo priimtą Karo įgaliojimų įstatymą administracija iki gegužės 1 dienos turėjo gauti Kongreso pritarimą kariniams veiksmams, o D. Trumpas dabar akivaizdžiai pažeidžia įstatymą.

Administracija ginčija tokį aiškinimą, teigdama, kad laikrodį sustabdė daugiau nei prieš mėnesį paskelbtos paliaubos.

Šiai iniciatyvai vadovavęs demokratų senatorius Jeffas Merkley (Džefas Merklis) apie respublikonus sakė: „Manau, kad daugeliui mūsų kolegų nepatogu dėl savo pozicijos, bet jiems taip pat nepatogu būti neteisingoje Trumpo pusėje.“

Kinija penktadienį paragino sudaryti ilgalaikes paliaubas Artimuosiuose Rytuose ir kuo greičiau atidaryti laivybos kelius.

Toks pareiškimas nuskambėjo strateginiam Hormuzo sąsiauriui išliekant faktiškai uždarytam dėl karo.

„Kuo greičiau turėtų būti pasiektos visapusiškos ir ilgalaikės paliaubos, kad būtų lengviau atkurti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Laivybos keliai turėtų būti atidaryti kuo greičiau, atsižvelgiant į tarptautinės bendruomenės raginimus“, – pridūrė ministerija, atsakydama į klausimą, ar JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas per susitikimą Pekine aptarė karą Irane.