Trumpas tvirtina atidedantis ataką prieš Iraną Persijos įlankos šalių lyderių prašymu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Persijos įlankos valstybių lyderių prašymu atideda planuotą ataką prieš Iraną, kuri buvo numatyta antradienį, nes vyksta „rimtos derybos“ su Teheranu.
Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodęs staigus D. Trumpo pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Iranas pranešė, kad atsakė į naują JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą.
D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ nurodė, kad „atidės mūsų planuotą karinį puolimą prieš Irano Islamo Respubliką, kuris buvo numatytas rytoj“.
JAV prezidentas sakė, kad to jo paprašė Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) lyderiai, nes „šiuo metu vyksta rimtos derybos“.
Persijos įlankos sąjungininkės mano, kad „bus sudarytas susitarimas“, kuris nenumato „jokių branduolinių ginklų Iranui!“, pridūrė D. Trumpas.
D. Trumpas pažymėjo, kad informavo JAV kariuomenę, jog „rytoj nevykdysime planuotos atakos prieš Iraną“.
Tačiau jis teigė, kad „davė jiems tolesnius nurodymus būti pasiruošusiems vykdyti visapusišką didelio masto puolimą prieš Iraną bet kuriuo metu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas“.
D. Trumpas po kelionės į Kiniją, kurios metu jis susitiko su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu, pateikė Iranui virtinę vis grėsmingesnių perspėjimų.
Sekmadienio vakarą jis pabrėžė, kad „laikrodis tiksi“, ir pagrasino, jog iš Irano „nieko neliks“, jei nebus pasiektas taikos susitarimas.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis kariauja su Iranu nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelio pajėgos inicijavo smūgius.
D. Trumpui sunkiai sekasi išeiti iš aklavietės derybose ir nutraukti karą, kuris sukrėtė Artimuosius Rytus ir išaugino energijos kainas.
Abi pusės surengė tik vieną derybų ratą Pakistane, nors balandžio mėnesį buvo sudarytos trapios paliaubos.
Sekmadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Vašingtonas pateikė penkių punktų sąrašą, į kurį įtrauktas reikalavimas, kad Iranas eksploatuotų tik vieną branduolinį objektą ir perduotų turimas prisodrinto urano atsargas Jungtinėms Valstijoms.
Pasak „Fars“, Irano pasiūlyme buvo pabrėžta, kad Teheranas ir toliau valdys strateginį Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų energijos kanalą, kurį Iranas nuo karo pradžios iš esmės laiko uždarytą.
Pirmadienį Persijos įlankos sąsiaurio administracija (PGSA) – nauja Irano įkurta organizacija Hormuzo sąsiauriui valdyti – pareiškė, kad realiuoju laiku teiks atnaujinimus apie operacijas ir įvykius šiame vandens kelyje.
D. Trumpas teigia, kad Iranas turi atverti sąsiaurį pagal bet kokį susitarimą.
Paliauboms neišsilaikant, Libanas teigia, kad žuvusiųjų skaičius viršijo 3 tūkst.
Libane per Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktą žuvo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, pranešė valdžios institucijos.
Libano sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį informavo, kad nuo kovo pradžios, kai prasidėjo naujausia eskalacija, žuvo 3 020 žmonių, o dar 9 273 buvo sužeisti. Ministerija neskirsto nukentėjusiųjų į civilius ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ narius.
Izraelio ir „Hezbollah“ karas atsinaujino įsiliepsnojus platesniam konfliktui su Iranu. Balandžio viduryje buvo susitarta dėl paliaubų, tačiau abi pusės tęsė atakas. Penktadienį buvo paskelbta apie pratęsimą, tačiau tai kol kas nesustabdė kovų.
Susirėmimai pirmadienį tęsėsi, o Izraelio kariuomenė pareiškė, kad Bekos slėnyje Libano rytuose nukovė palestiniečių „Islamo džihado“ vadą.
Libano valstybinė naujienų agentūra NNA taip pat pranešė apie kelis Izraelio smūgius Pietų Libane, kur vis dar dislokuoti Izraelio kariai. „Hezbollah“ savo ruožtu nurodė, kad toje teritorijoje surengė kelias atakas prieš Izraelio pozicijas.
Tuo metu Libano prezidentas Josephas Aounas, pasak NNA, pakartojo savo įsipareigojimą nutraukti karą. Libano vyriausybė nėra tiesioginė konflikto šalis.
J. Aounas pažadėjo „padaryti tai, kas neįmanoma“ ir užbaigti karą.
JAV iždo sekretorius paragino sąjungininkus įvesti sankcijas Iranui
Toliau stringant JAV ir Irano deryboms dėl taikos, amerikiečių iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį paragino sąjungininkus įvesti sankcijas Iranui, pranešė „Politico“.
„Raginame visas G7 (Didžiojo Septyneto – ELTA) šalis, visus mūsų sąjungininkus ir likusį pasaulį laikytis sankcijų režimo, kad galėtume pažaboti neteisėtą finansavimą, kuris maitina Irano karo mašiną, ir grąžinti šiuos pinigus Irano žmonėms“, – prieš G7 finansų ministrų susitikimą Paryžiuje sakė S. Bessentas.
Finansų ministrai ir centrinių bankų valdybų pirmininkai atvyko į Prancūzijos sostinę dalyvauti dviejų dienų trukmės susitikime, kurio metu daugiausia dėmesio bus skiriama makroekonominiams disbalansams ir galimybėms užsitikrinti prieigą prie svarbiausių mineralų. Taip pat bus aptariami ekonominiai nusikaltimai, sankcijos Rusijai ir karo Artimuosiuose Rytuose poveikis valstybių narių ekonomikai.
„Politico“ atkreipia dėmesį, kad sankcijų Iranui, kurias G7 šalys jau yra savaip pritaikiusios, klausimas nebuvo įtrauktas į oficialią šios savaitės susitikimų darbotvarkę.
ELTA primena, kad sekmadienį Vašingtone JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pasinaudojo savo „Truth Social“ platforma, kad pagrasintų Iranui sunaikinimu. Jis parašė, kad laikrodis tiksi ir Teheranas „turėtų judėti GREITAI, kitaip iš jų nieko neliks“.
Sekmadienį apie naujausią JAV pasiūlymą pranešė Irano naujienų agentūra „Fars“. Jame leidžiama aiškiai suprasti, kad abi šalys iki šiol reikšmingai neatsitraukė nuo savo reikalavimų. Taip pat pranešta, kad JAV dar kartą aiškiai pareiškė, jog kovas sustabdys tik tuo atveju, jei derybos duos rezultatų.
Į Gazos Ruožą plaukianti flotilė: Izraelio pajėgos perima laivus prie Kipro
Izraelio pajėgos pirmadienį perėmė į Gazos Ruožą plaukiančią pagalbos flotilę, kuri praėjusią savaitę išplaukė iš Turkijos.
Organizatoriai teigia, kad vienas iš laivų buvo sustabdytas į vakarus nuo Kipro.
„Kariniai laivai šiuo metu perima mūsų flotilę, o IDF pajėgos (Izraelio kariuomenė) vidury dienos lipa į pirmąjį mūsų laivą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė „Global Sumud Flotilla“.
Iranas teigia atsakęs į naujausią JAV taikos pasiūlymą
Iranas pirmadienį pranešė atsakęs į naują JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą, ir pridūrė, kad derybos tęsiasi, nepaisant Irano žiniasklaidos pranešimų, kuriuose Vašingtono reikalavimai vadinami pernelyg dideliais.
„Kaip pranešėme vakar, mūsų susirūpinimą keliantys klausimai buvo perduoti amerikiečių pusei“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis teigė, kad derybos „tęsiasi per tarpininką Pakistaną“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Vašingtonas ir Teheranas keičiasi pasiūlymais, siekdami užbaigti vasario 28 dieną kilusį konfliktą. Kol kas abi pusės surengė vieną derybų raundą, o nuo balandžio 8 dienos galioja trapios paliaubos.
E. Baqaei gynė Irano reikalavimus, įskaitant užsienyje įšaldyto Irano turto grąžinimą ir ilgalaikių sankcijų panaikinimą.
„Iškelti klausimai yra Irano reikalavimai, kuriuos Irano derybų komanda tvirtai gynė kiekviename derybų raunde“, – sakė jis.
Jis taip pat gynė Irano reikalavimą, kad JAV sumokėtų karo reparacijas, ir pavadino konfliktą „neteisėtu ir nepagrįstu“.
Kalbėdamas apie dar vienos karinės konfrontacijos galimybę, E. Baqaei sakė, kad Iranas yra „visiškai pasirengęs bet kokiam atvejui“.
Sekmadienį naujienų agentūra „Fars“ skelbė, jog Vašingtonas pateikė penkių punktų sąrašą, kuriuo reikalauja, kad Iranas paliktų veikti tik vieną branduolinį objektą, o labai prisodrinto urano atsargas perduotų Jungtinėms Valstijoms.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Mehr“ teigė: „Jungtinės Valstijos, nesiūlydamos jokių apčiuopiamų nuolaidų, nori gauti nuolaidų, kurių joms nepavyko gauti per karą, o tai sukels aklavietę derybose.“
Hormūzo sąsiauryje – naujas Irano spaudimo įrankis: imtų mokestį iš „Google“, „Microsoft“
Vykdydamas Hormūzo sąsiaurio blokadą, Iranas ketina perimti ir šio vandens kelio dugnu nutiestų kabelių kontrolę. Jais perduodami interneto srautai tarp Europos, Azijos ir Persijos įlankos, įskaitant duomenis apie finansines operacijas, rašo CNN.
Leidinys nurodo, kad Teheranas ketina reikalauti, kad tokios įmonės kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ mokėtų už interneto kabelių naudojimą. Savo ruožtu už naujų ryšio linijų tiesimą būtų įvestas licencijos mokestis, o jų priežiūra galės užsiimti tik Irano įmonės.
„Mes imsime mokestį už interneto kabelius“, – patvirtino žiniasklaidos pranešimus Irano kariuomenės atstovas Ebrahimas Zolfaghari.
Mokėjimų atlikti negalės?
Kaip pažymi CNN, JAV IT įmonės investavo į kabelių tiesimą Hormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankoje, tačiau neaišku, kaip Teheranas ketina priversti technologijų gigantus paklusti, jei jiems draudžiama atlikti mokėjimus Iranui dėl JAV sankcijų.
Anot ekspertų, bet koks Irano revoliucinės gvardijos (IRGC) išpuolis prieš kabelius gali išprovokuoti grandininę „skaitmeninę katastrofą“ keliuose žemynuose. Jie pažymi, kad sąsiauris yra pagrindinis skaitmeninis koridorius tarp Azijos duomenų apdorojimo centrų, tokių kaip Singapūras, ir kai kurių telekomunikacijų mazgų Europoje.
Bet kokie sutrikimai gali sulėtinti prekybą ir tarpvalstybines transakcijas tarp Europos ir Azijos, o kai kuriose Rytų Afrikos vietovėse gali kilti interneto prieigos sutrikimų.
Emyratuose ir Saudo Arabijoje – dronai: 1 nukrito netoli branduolinės elektrinės
Po dronų atakos branduolinės elektrinės teritorijoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) kilo gaisras, sekmadienį pranešė šalies pareigūnai. Tuo tarpu Saudo Arabija pranešė, kad perėme 3 į šalį įskridusius dronus, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
JAE pareigūnai teigė, kad tiria, kieno tai buvo dronas ir kad turi visą teisę reaguoti į tokius „teroristinius išpuolius“. JAE prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais teigė, kad tai yra pavojinga eskalacija, nesvarbu, ar tai padarė „pagrindinis kaltininkas“, ar vienas iš jo sąjungininkų.
Dronai Saudo Arabijoje
Saudo Arabijos pareigūnai nurodė, kad trys jos perimti dronai įskrido iš Irako oro erdvės, ir įspėjo, kad imsis būtinų priemonių, siekdama atsakyti į bet kokį bandymą pažeisti jos suverenitetą ir saugumą.
Nors karo veiksmai Irano konflikto metu iš esmės sumažėjo nuo balandžio mėnesio, kai įsigaliojo paliaubos, dronai iš Irako buvo paleisti Persijos įlankos šalių link.
Dronai JAE
Dronas, prasiskverbęs pro JAE gynybos sistemas, pataikė į elektros generatorių Barakah atominės elektrinės teritorijoje, pranešė Abu Dabio žiniasklaidos biuras.
Radiologinės saugos lygis nepakito ir niekas nebuvo sužeistas, teigiama pranešime. JAE Federalinė branduolinio reguliavimo tarnyba vėliau patvirtino, kad elektrinė išlieka saugi, o per smūgį radioaktyviųjų medžiagų į aplinką nepateko.
Iš viso į JAE skrido 3 dronai, 2 iš jų buvo perimti.
Nepaisant paliaubų – Izraelio ataka Libane: žuvo 7 žmonės
Libano institucijos ir valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sekmadienį per Izraelio smūgius šalyje žuvo septyni žmonės, įskaitant „Islamo džihado“ grupuotės vadą.
Tai įvyko nepaisant trapių paliaubų, o „Hezbollah“ JAV tarpininkaujamas derybas tarp dviejų šalių pavadino „aklaviete“.
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė „preliminarų sekmadienio Izraelio smūgių aukų skaičių“: Tair Felsajaus miestelyje žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, o Tair Debos miestelyje – du žmonės, įskaitant dar vieną vaiką.
Ministerija nurodė, kad per šiuos smūgius buvo sužeista 11 žmonių, o dar keturi buvo sužeisti per smūgius dviejuose kituose pietiniuose miesteliuose.
Vėliau Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad apie vidurnaktį per Izraelio raketos smūgį į butą šalies rytuose žuvo „Islamo džihado“ grupuotės vadas Waelas Abdel Halimas ir jo 17-metė dukra.
Nepaisant paliaubų, Izraelis toliau plačiai smūgiuoja pietų Libane ir dažnai skelbia įspėjimus dėl evakuacijos pietiniams miesteliams ir kaimams.
Valstybinė NNA pranešė, kad sekmadienį du Izraelio smūgiai taip pat pataikė į Sohmoro miestelį rytų Libano Bekos slėnyje.
Vėliau Izraelio kariuomenė paskelbė įspėjimą dėl evakuacijos keturiems kaimams netoli pietinio pakrantės miesto Sidono, esantiems už dešimčių kilometrų nuo pasienio zonos, kuriems toks įspėjimas buvo paskelbtas ir šeštadienį.
NNA teigimu, po įspėjimo Izraelio oro smūgiai pataikė į tris iš keturių kaimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Didėja karo grėsmė? Viena šalis į Saudo Arabiją pasiuntė tūkstančius karių
Pakistanas dislokavo 8 tūkst. karių, naikintuvų eskadrilę ir oro gynybos sistemą Saudo Arabijoje pagal abipusės gynybos paktą, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai.
Nors Islamabadas atlieka pagrindinio tarpininko vaidmenį Irano kare, keli saugumo pareigūnai ir vyriausybiniai šaltiniai teigė, kad tai yra reikšmingos, kovai parengtos pajėgos, skirtos paremti Saudo Arabijos kariuomenę, jei šalis vėl būtų užpulta, rašo „Sky News“.
Saudo Arabija vakar pranešė „perėmusi ir sunaikinusi“ tris dronus, įskridusius į jos oro erdvę iš Irako.
Pakistano kariuomenė ir užsienio reikalų ministerija, taip pat Saudo Arabijos vyriausybinė žiniasklaidos tarnyba šių pranešimų apie Pakistano pajėgų dislokavimą nekomentavo.
Gynybos susitarimas tarp abiejų šalių išlieka konfidencialus, tačiau suprantama, kad abi valstybės įsipareigoja ginti viena kitą užpuolimo atveju.
Šaltinių teigimu, Pakistanas dislokavo visą eskadrilę, apie 16 orlaivių, daugiausia JF-17 naikintuvų, bendrai gaminamų su Kinija. Jie į Saudo Arabiją buvo išsiųsti balandžio pradžioje.
Pakistanas jau seniai remia Saudo Arabiją kariniu požiūriu, įskaitant mokymo ir patariamąsias misijas, o Rijadas ne kartą finansiškai padėjo Islamabadui ekonominių sunkumų laikotarpiais.