Artimieji Rytai. Trumpas siunčia griežtą žinią Iranui: „Iš jų nieko neliks“

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasmerkė drono ataką, dėl kurios netoli šalies atominės elektrinės sekmadienį kilo gaisras, ir pavadino ją pavojinga eskalacija. 

JAE „griežčiausiai smerkia šį neišprovokuotą teroristinį išpuolį“ ir „jokiomis aplinkybėmis netoleruos jokios grėsmės savo saugumui ir suverenumui“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.

„Šie išpuoliai reiškia pavojingą eskalaciją, nepriimtiną agresijos aktą ir tiesioginę grėsmę šalies saugumui“, – pridūrė ministerija.

JAE pareigūnai kiek anksčiau pranešė, kad Abu Dabio emyrate esančioje atominėje elektrinėje sekmadienį po drono smūgio kilo gaisras. Anot jų, žmonės nenukentėjo ir poveikio radiacijos lygiui nebuvo.

„Abu Dabio pareigūnai reagavo į gaisrą, kilusį elektros generatoriuje už Barakos atominės elektrinės vidinio perimetro Dafros regione“, – socialiniuose tinkluose tuomet paskelbė Abu Dabio žiniasklaidos biuras, nurodęs, kad gaisrą sukėlė drono smūgis.

„Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta, o radiologinės saugos lygiui poveikio nepadaryta“, – pridūrė biuras savo pranešime.

Elektrinė pradėjo veikti 2020 metais ir yra už 200 kilometrų į vakarus nuo JAE sostinės Abu Dabio, netoli sienos su Saudo Arabija ir Kataru.

Ji patenkina iki ketvirtadalio naftos turtingos šalies elektros energijos poreikių, 2024 metais skelbė valstybinė operatorė „Emirates Nuclear Energy Company“.

Tuo metu JAE gynybos ministerija pranešė, kad atominės elektrinės elektros generatoriui sekmadienį smogęs dronas buvo vienas iš trijų dronų, kirtusių šalies vakarinę sieną.

„Vyksta tyrimai siekiant nustatyti šių atakų šaltinį“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Gynybos ministerija paskelbė, kad 2026 metų gegužės 17 dieną JAE oro gynybos sistemos užfiksavo tris bepiločius orlaivius, kurie įskrido į šalį iš vakarinės sienos pusės“, – rašoma pranešime.

„Du iš jų buvo sėkmingai perimti, o trečiasis smogė elektros generatoriui už Barakos atominės elektrinės Dafros regione vidinio perimetro“, – nurodė ministerija.

Pasak ministerijos, „užbaigus tyrimus, bus paskelbta naujausia informacija“.

Dronais ginkluotų Irano remiamų kovotojų yra Irake, o Teherano sąjungininkai Jemene – husių sukilėliai – taip pat turi kovinių bepiločių orlaivių.

Teheranas surengė atsakomuosius smūgius visame regione po to, kai vasario 28 dieną JAV ir Izraelis smogė Iranui, nužudydami aukšto rango lyderius ir sukeldami platesnio masto karą.

Iranas apkaltino JAE ir kitas JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione leidus JAV pajėgoms vykdyti išpuolius iš jų teritorijos. JAE piktai paneigė Irano pranešimus, kad ir patys JAE aktyviai vykdė išpuolius.

Vašingtonas ir Teheranas balandžio 8 dieną susitarė dėl paliaubų, tačiau taikos derybos įstrigo, o pavieniai išpuoliai tęsiasi.

Nors Izraelis ir Libanas susitarė pratęsti paliaubas, kovotojų grupuotė „Hezbollah“ į Izraelį ir jo karius savaitgalį paleido apie 200 sviedinių, sekmadienį pareiškė Izraelio kariuomenės pareigūnas.

„Per savaitgalį „Hezbollah“ į Izraelio valstybę ir IDF (Izraelio gynybos pajėgų) karius paleido apie 200 sviedinių, aiškiai ir nuolat pažeisdama paliaubų susitarimus“, – pažymėjo pareigūnas naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Kovos tarp Izraelio pajėgų ir „Hezbollah“ tęsiasi net ir po to, kai abiejų šalių pasiuntiniai penktadienį susitarė pratęsti paliaubas dar 45 dienoms.

Taikydamasi į Izraelio pajėgas, „Hezbollah“ pastarosiomis savaitėmis ne kartą panaudojo pigesnius šviesolaidinius pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus, o tai kelia naują iššūkį Izraelio kariuomenei.

„Šiandien susiduriame su FPV dronų neutralizavimo iššūkiu“, – sekmadienį pradėdamas savaitinį ministrų kabineto posėdį pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu).

„Tai yra specifinė grėsmės rūšis (...) Mano nurodymas komandai – rasti šios problemos ir kitos grėsmės, kuri ateis, sprendimą“, – pridūrė jis.

Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas po to, kai „Hezbollah“ kovo 2 dieną paleido raketų į Izraelį, reaguodama į bendrą JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną.

Atsakydamas į tai, Izraelis įsiveržė į Pietų Libaną ir toliau smogia „Hezbollah“ taikiniams visoje šalyje.

Pasak Libano valdžios, nuo karo pradžios per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau nei 2 900 žmonių, įskaitant daugiau nei 400 žmonių, žuvusių nuo tada, kai balandžio 17-ąją prasidėjo paliaubos.

Izraelio pajėgos išplėtė savo kontrolę Gazos Ruože iki daugiau nei pusės jo teritorijos, sekmadienį po kabineto posėdžio Jeruzalėje pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, pranešė jo biuras. 

„Gazos Ruože dabar mes kontroliuojame nebe 50, o jau 60 proc. teritorijos. Turime „Hamas“ savo rankose“, – pranešama, kad sakė B. Netanyahu.

„Mes tiksliai žinome, kokia yra mūsų misija, ir mūsų misija yra viena: užtikrinti, kad Gazos Ruožas daugiau niekada nekeltų grėsmės Izraeliui, ir šią misiją vykdome taip pat padedami mūsų didvyriškų karių“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę laikraštis „Israel Hayom“, remdamasis aukšto rango Vakarų diplomatu, pranešė, kad Izraelis gerokai išplėtė savo kontroliuojamą teritoriją Gazos Ruože – iki 64 proc. 

Diplomatas sakė, kad Izraelio kariai dabar dislokuoti palei „oranžinę liniją“, kuri pakeitė anksčiau nustatytą „geltonąją liniją“ ir tapo naujausia faktine Izraelio kontroliuojamų teritorijų Gazos Ruože riba.

Laikraštis pranešė, kad šis žingsnis buvo atliktas pritarus JAV prezidento Donaldo Trumpo įsteigtai Taikos tarybai po to, kai „Hamas“ nesilaikė nusiginklavimo grafiko.

Savo ruožtu „Hamas“ kaltina Izraelį, kad šis pažeidžia D. Trumpo taikos planą ir toliau vykdo atakas regione. Islamistų grupuotės sveikatos apsaugos institucijos duomenimis, nuo spalio mėnesio, kai prasidėjo paliaubos, Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 870 žmonių.

Gyventojai teigia, kad jų judėjimas rytinėje ir šiaurinėje Gazos Ruožo dalyse buvo dar labiau apribotas po to, kai Izraelio kariuomenė pastatė naujas užtvaras ir kontrolės postus.

D. Trumpo taikos plane reikalaujama, kad Izraelio pajėgos pasitrauktų mainais į „Hamas“ nusiginklavimą.

Nors plačiai pranešama, kad „Hamas“ atkūrė savo kontrolę kai kuriose Gazos Ruožo dalyse, B. Netanyahu tvirtina, kad grupuotė patiria stiprų Izraelio spaudimą ir nebegalės kelti grėsmės Izraeliui.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad Izraelis beveik pasiekė pagrindinį karo Gazos Ruože tikslą – likviduoti visus asmenis, atsakingus už spalio 7 d. išpuolio organizavimą.

Jo komentarai pasirodė netrukus po Izraelio kariuomenės pranešimo, kad penktadienį per oro smūgį Gazos Ruože buvo nukautas grupuotės „Hamas“ ginkluotojo sparno vadas Ezzedine'as Al Haddadas.

Po spalio 7 d. išpuolio B. Netanyahu pažadėjo surasti ir likviduoti užpuolimo organizatorius. Per tos dienos atakas, remiantis oficialiais duomenimis, Izraelyje žuvo 1 221 žmogus.

„Pažadėjau, kad visi iki paskutinio šių žudynių ir įkaitų paėmimo sumanytojų bus likviduoti, ir mes esame labai arti šios misijos užbaigimo“, – per kassavaitinį kabineto posėdį sakė B. Netanyahu, E. Al Haddadą vadinęs „apgailėtinu teroristu“.

Nuo „Hamas“ išpuolio Izraelio kariuomenė ir žvalgybos tarnybos vykdo kampaniją, nukreiptą prieš šios grupuotės aukščiausio rango politinius lyderius ir karinius vadus Gazos Ruože bei visame regione.

Per karą, kurį išprovokavo „Hamas“ išpuoliai, Izraelis prisiėmė atsakomybę už kelių „Hamas“ lyderių nužudymą, įskaitant Yahya Sinwarą, kurį daugelis laikė vienu iš spalio 7 d. išpuolio sumanytojų.

Taip pat buvo nukautas ilgametis „Hamas“ ginkluotojo sparno vadas Mohammedas Deifas, kuris buvo dar vienas iš išpuolio organizatorių.

B. Netanyahu sekmadienį taip pat pakartojo, kad Izraelio pajėgos šiuo metu kontroliuoja 60 proc. Gazos Ruožo teritorijos.

Šis jo pareiškimas rodo, kad Izraelio kariuomenė toliau plečia savo operatyvinį buvimą Gazos Ruože. Kiek anksčiau taip pat buvo pasirodę žiniasklaidos pranešimai, kad Izraelio kariai pažengė link naujai sukurtos „oranžinės linijos“.

Pagal JAV tarpininkaujant pasiektų Izraelio ir „Hamas“ paliaubų, galiojančių nuo spalio 10 d., sąlygas Izraelio pajėgos turėjo pasitraukti už vadinamosios „geltonosios linijos“ Gazos Ruože, išlaikydamos savo kontrolėje daugiau nei 50 proc. palestiniečių teritorijos.

„Mes laikome „Hamas“ savo gniaužtuose. Tiksliai žinome, kokia yra mūsų misija, o mūsų misija yra užtikrinti, kad Gazos Ruožas daugiau niekada nebekeltų grėsmės Izraeliui“, – sakė B. Netanyahu.

Pasak duomenų, kuriuos Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais, Izraelio karinė kampanija prieš „Hamas“ Gazos Ruože nuo 2023 m. spalio mėn. išpuolių nusinešė daugiau nei 72,7 tūkst. žmonių gyvybių, kurių dauguma – civiliai.

Irano žiniasklaidos teigimu, Jungtinės Valstijos savo naujausiame atsakyme į Islamo Respublikos pasiūlytą derybų darbotvarkę dėl karo pabaigos jokių apčiuopiamų nuolaidų nepasiūlė.

Naujienų agentūra „Fars“ sekmadienį pranešė, kad Vašingtonas pateikė penkių punktų sąrašą, kuriame buvo reikalaujama, jog Iranas paliktų veikiančią tik vieną branduolinę jėgainę ir perduotų savo itin prisodrinto urano atsargas JAV.

Pasak „Fars“, JAV taip pat atsisakė atblokuoti „net ir 25 procentus“ užsienyje įšaldytų Irano aktyvų ar sumokėti kokią nors kompensaciją už žalą, padarytą Iranui per vasario 28 d. pradėtą karą.

Pranešime priduriama, kad JAV visų frontų karo veiksmų nutraukimą susiejo su derybų pradžia.

Tuo metu naujienų agentūra „Mehr“ kritikavo JAV stengiantis išsireikalauti tai, ko nepavyko gauti karinėmis priemonėmis.

„Jungtinės Valstijos, nesiūlydamos jokių apčiuopiamų nuolaidų, nori gauti nuolaidų, kurių nepavyko gauti karo metu, o tai įves į aklavietę derybose“, – teigiama „Mehr“ pranešime. 

Savo pasiūlyme Iranas ragino nutraukti karą visose fronto linijose, įskaitant Izraelio karinę operaciją Libane, taip pat nutraukti JAV karinio jūrų laivyno vykdomą Irano uostų blokadą, kuri galioja nuo balandžio 13 d.

Kaip per praėjusią savaitę surengtą spaudos konferenciją pranešė Irano užsienio reikalų ministerija, Teherano pasiūlyme taip pat buvo raginama panaikinti visas JAV sankcijas ir atblokuoti užsienyje įšaldytus Irano aktyvus, blokuojamus pagal ilgalaikes JAV sankcijas.

„Fars“ pranešė, kad Irano pasiūlyme buvo pabrėžta, jog Teheranas ir toliau valdys strateginį Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų energetikos tranzito kanalą, kurį nuo karo pradžios jis iš esmės laiko uždarytą.

Sekmadienį Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Abolfazlas Shekarchi įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą nerengti naujų atakų prieš Iraną.

„Nevilties apimtas JAV prezidentas turėtų žinoti, kad jeigu jo grasinimai bus įgyvendinti ir islamiškasis Iranas vėl bus užpultas, jo šalies ištekliai ir kariuomenė susidurs su beprecedenčiais, puolamaisiais, netikėtais ir chaotiškais scenarijais“, – grasino A. Shekarchi, kurį citavo valstybinė televizija.

ELTA primena, kad JAV ir Izraeliui vasario 28 d. pradėjus karą prieš Iraną, šis atsakė atakomis prieš su JAV susijusius objektus visuose Artimuosiuose Rytuose.

Nuo balandžio 7 d. šiame kare galioja paliaubos, kurias JAV prezidentas D. Trumpas šį mėnesį vienašališkai ir neribotai pratęsė.

Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad paliaubos Irane yra „gyvybės palaikymo režime“ ir kad jis svarsto galimybę atnaujinti karinio laivyno palydą per Hormuzo sąsiaurį, nes siekia „visiškos pergalės“ šiame kare.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė „gavęs žinučių“ iš Amerikos, kuriose teigiama, kad JAV yra pasirengusios tęsti derybas.

Ispanijos kino superžvaigždė Javieras Bardemas, sulaukęs puikių atsiliepimų už savo naujausią vaidmenį filme „The Beloved“, sekmadienį griežtai sukritikavo Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Benjamino Netanyahu „toksišką vyriškumą“, kuris, jo nuomone, lėmė jų pradėtus karus.

Rodrigo Sorogoyeno filme, kurio premjera įvyko šeštadienį Kanų kino festivalyje ir sulaukė gausių kritikų pagyrų, J. Bardemas vaidina despotišką kino režisierių, pasižymintį itin ūmiu temperamentu.

Sekmadienio spaudos konferencijoje J. Bardemas, nevengdamas virtinių keiksmažodžių, sakė, kad dalis jo personažo trūkumų yra susiję su „toksišku vyriškumu“, kuris verčia vyrus žudyti savo buvusias žmonas ir drauges bei pradėti karus.

„Ta problema taip pat susijusi su ponu Trumpu, ponu Putinu ir ponu Netanyahu“, – sakė 57-erių J. Bardemas, turėdamas galvoje JAV, Rusijos ir Izraelio lyderius.

„Didelis bosas sako: mano penis didesnis už tavo, ir aš tave nušluosiu nuo žemės paviršiaus“, – minėtų valstybių vadovų mąstyseną apibūdino jis, pridurdamas, kad dėl to žūsta tūkstančiai žmonių.

J. Bardemas yra vienas iš atviriausiai Izraelio karą Gazos Ruože kritikuojančių kino žvaigždžių. 

2023 m. Izraelyje įvyko mirtinas grupuotės „Hamas“ išpuolis, per kurį, remiantis naujienų agentūros AFP skaičiavimais, žuvo 1 221 žmogus. Į jį atsakydama Izraelio kariuomenė nuniokojo palestiniečių teritoriją ir, pasak duomenų, kuriuos Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais, pražudė 72 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė – moterys ir vaikai.

„Genocidas tebevykdomas. Tai faktas. Galite bandyti jį pateisinti, paaiškinti, bet tai faktas. Jei jį pateisinate savo tylėjimu ar parama, esate genocido šalininkas“, – sakė J. Bardemas.

Izraelis genocidą neigia. 

Šeštadienį kalbėdamas su AFP, J. Bardemas sakė, kad, nepaisant jo viešos kritikos Izraelio karui Gazos Ruože, jis „gauna daugiau darbo nei bet kada“, priskirdamas tai „naratyvo apie konfliktą keitimuisi“.

Tuo metu kitos kino žvaigždės, tarp jų ir pripažinta aktorė Susan Sarandon, anksčiau skundėsi po viešų pareiškimų ir sprendimo pasirašyti peticijas, smerkiančias Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir okupuotame Vakarų Krante, nebesulaukiančios darbo pasiūlymų.

Nepaisydamas trapių paliaubų, Izraelis sekmadienį smogė taikiniams Libano rytuose ir pietuose, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Tuo tarpu Irano remiamos libaniečių kovotojų grupuotės „Hezbollah“ įstatymų leidėjas Libano derybas su Izraeliu pavadino aklaviete.

Du Izraelio smūgiai buvo nukreipti į Sohmoro miestelį Rytų Libano Bekaa slėnyje, pranešė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA). Ji nurodė, kad kiti smūgiai buvo suduoti visame Pietų Libane.

Libano pareigūnų teigimu, nuo karo pradžios per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau nei 2,9 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau nei 400 nuo paliaubų pradžios balandžio 17-ąją.

Naujausi smūgiai suduoti po to, kai Izraelio ir Libano pasiuntiniai Vašingtone surengė trečią derybų raundą ir susitarė pratęsti paliaubas.

Nepaisant to, kovos tęsiasi – Izraelis vykdo smūgius, o „Hezbollah“ atakuoja Izraelio pajėgas.

Irano remiama „Hezbollah“ ne kartą pasmerkė derybas su Izraeliu.

„Tiesioginės derybos, kurias Libano institucijos veda su Izraeliu (...), nuvedė jas į aklavietę, kuri baigsis tik viena nuolaida po kitos“, – sekmadienį sakė „Hezbollah“ įstatymų leidėjas Husseinas Hajjas Hassanas.

„Nei jie, nei kas nors kitas negalės įvykdyti to, ko nori priešas, ypač kai kalbama apie pasipriešinimo nuginklavimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad institucijos stumia šalį į „labai didelius keblumus“.

Šeštadienį grupuotė pareiškė, kad smogė kariniam taikiniui Šiaurės Izraelyje, o anksčiau paskelbė apie kelias operacijas prieš Izraelio pajėgas Pietų Libane.

Per pastarąjį karą Izraelis pasiuntė sausumos pajėgas į Pietų Libaną ir jos toliau okupuoja teritoriją netoli abiejų šalių sienos.

Libano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sekmadienį Izraelis, nepaisydamas trapių paliaubų, surengė smūgius šalies rytinėse ir pietinėse teritorijose, o su „Hezbollah“ siejamos partijos parlamentaras Libano derybas su Izraeliu pavadino „vedančiomis į aklavietę“. 

Valstybinė nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad Izraelis dukart smogė Sohmoro miestui rytinėje Libano Bekaa slėnio dalyje. Kiti smūgiai, pasak NNA, buvo surengti pietiniame Libane.

Pasak Libano valdžios institucijų, nuo karo pradžios Izraelio atakos Libane nusinešė daugiau nei 2,9 tūkst. žmonių gyvybių, įskaitant daugiau nei 400 nuo balandžio 17 d., kai prasidėjo paliaubos.

Pastarosios atakos įvyko po to, kai Izraelio ir Libano pasiuntiniai Vašingtone surengė trečią derybų raundą ir susitarė pratęsti paliaubas.

Vis dėlto kovos nesiliauja: Izraelis tęsia smūgius, o „Hezbollah“ atakuoja Izraelio pajėgas.

Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ Libano derybas su Izraeliu ne kartą pasmerkė.

„Tiesioginės derybos, kurias Libano valdžia vedė su priešu Izraeliu, ... atvedė juos į aklavietę, kurios rezultatas bus tik viena nuolaida po kitos“, – sekmadienį sakė „Hezbollah“ parlamentaras Husseinas Hajj Hassanas.

„Nei jie, nei kas kitas nesugebės įvykdyti to, ko nori priešas, ypač kai kalbama apie pasipriešinimo (judėjimo – ELTA) nuginklavimo klausimą“, – sakė jis.

H. H. Hassanas pridūrė, kad Libano valdžia stumia šalį į „labai didelius sunkumus“.

Šeštadienį grupuotė pranešė smogusi kariniam taikiniui šiaurės Izraelyje. Anksčiau „Hezbollah“ paskelbė apie keletą operacijų prieš Izraelio pajėgas Pietų Libane.

Per pastarąjį karą Izraelis į Pietų Libaną nusiuntė sausumos pajėgas, kurios ir toliau okupuoja teritoriją netoli abiejų šalių sienos.

Lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“, išsiųstas į Artimuosius Rytus prieš prasidedant karui su Iranu, po 326 dienų misijos šeštadienį grįžo namo į JAV, pranešė Pentagonas.

Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Norfolke, Virdžinijos valstijoje, pasitiko didžiausią pasaulyje lėktuvnešį, socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV kariuomenė.

Tai buvo ilgiausia JAV lėktuvnešių smogiamųjų grupių misija nuo Vietnamo karo laikų.

Per misiją „USS Gerald R. Ford“ dalyvavo JAV operacijose Karibų jūroje, kur Vašingtono pajėgos sudavė smūgių įtariamiems narkotikų kontrabandininkų laivams, sulaikė sankcionuotų tanklaivių ir sučiupo Venesuelos lyderį Nicolas Maduro.

Vėliau lėktuvnešis buvo išsiųstas į Artimuosius Rytus dalyvauti kovinėse operacijose prieš Iraną.

JAV kariuomenės teigimu, kovo 12 dieną lėktuvnešio skalbykloje kilo gaisras, per kurį nukentėjo du jūreiviai ir buvo smarkiai apgadinta apie 100 lovų.

Pranešama, kad būdamas jūroje lėktuvnešis taip pat susidūrė su didelėmis tualetų sistemos problemomis.