Irano pilietis, turintis nuolatinį leidimą gyventi Jungtinėse Valstijose, buvo paleistas iš kalėjimo Irane ir grįžo į JAV, antradienį pranešė teisių gynimo grupė.

„Shahabas Dalilis (Šahabas Dalilis), Irano pilietis ir nuolatinis JAV gyventojas, buvęs įkalintas Evino kalėjime, buvo paleistas atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Po paleidimo jis grįžo į Jungtines Valstijas“, – sakoma Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūros (HRANA) pranešime.

Anot jos, vyras, nuteistas už tariamą „bendradarbiavimą su priešiška vyriausybe“, po paleidimo iš Irano nuvyko į Armėnijos sostinę Jerevaną, o vėliau grįžo į Vašingtoną, „kur dabar yra saugus ir susitiko su šeima“. Jo grįžimo data nenurodyta.

Sh. Dalilis buvo įkalintas 2016 metais, kai lankėsi Irane per savo tėvo laidotuves.

Jis griežtai neigė kaltinimus, dėl kurių buvo sulaikytas.

Tiek jis, tiek jo sūnus 2023 metais paskelbė bado streiką po to, kai jis nebuvo įtrauktas į susitarimą dėl JAV piliečių paleidimo.

Pagal šį susitarimą JAV leido pervesti 6 mlrd. dolerių (5,1 mlrd. eurų) Pietų Korėjoje įšaldytų Irano lėšų ir paleisti penkis iraniečius, kad 2023 metais būtų paleisti penki Irano įkalinti amerikiečiai.

Nuskambėjus naujiems JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimams, Irano vyriausybė užsiminė esanti pasirengusi naujai karinei eskalacijai.

„Iranas yra vieningas ir ryžtingai pasiruošęs priešintis bet kokiai karinei agresijai“, – antradienį tinkle „X“ rašė užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi.

„Pasidavimas mums neturi jokios reikšmės. Arba nugalėsime, arba tapsime kankiniais“, – pridūrė jis.

Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos antradienį buvo suplanavusios karinius smūgius prieš Iraną, bet jis juos atšaukė, nes vyksta „rimtos derybos“ dėl karo pabaigos.

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ rašė, kad kelių Persijos įlankos šalių lyderiai paragino jį nevykdyti atakos ir kad jis sutiko su jų prašymu.

Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo didelio masto atakas prieš Iraną. Teheranas į jas atsakė kontratakomis prieš Izraelį ir Vašingtono sąjungininkes Persijos įlankos arabų šalis.

Paliaubos, kurias D. Trumpas neseniai vienašališkai pratęsė, galioja nuo balandžio pradžios. Tačiau dėl pasikartojančių karinių susirėmimų kilo grėsmė, kad jos žlugs. Be to, nematyti jokių pažangos ženlų siekiant atverti svarbų Hormuzo sąsiaurį naftos ir dujų krovinių gabenimui.

Pažangos stoka dedant diplomatines pastangas taip pat pakurstė stiprėjančią frustraciją Vašingtone ir lūkesčius, kad netrukus gali būti atnaujintos didelės kovinės operacijos.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas antradienį pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras paprašė išduoti jo arešto orderį ir apkaltino palestiniečių savivaldą skatinant šį žingsnį.

B. Smotrichas teigė, kad atsakydamas į tai jis nurodys evakuoti palestiniečių beduinų bendruomenę Chan al Ahmarą okupuotame Vakarų Krante.

„Praėjusią naktį buvau informuotas, kad antisemitinio teismo Hagoje baudžiamasis prokuroras pateikė prašymą išduoti tarptautinį mano arešto orderį“, – pirmadienį per spaudos konferenciją, transliuotą jo paskyroje socialiniame tinkle „X“, sakė B. Smotrichas.

„Kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė, mes nepriimame veidmainiškų diktatų iš šališkų institucijų, kurios kartas nuo karto pasisako prieš Izraelio valstybę“, – pridūrė jis, neatskleisdamas kaltinimų, dėl kurių buvo prašoma išduoti orderį.

TBT prokuratūra pareiškė, kad „negali komentuoti žiniasklaidos spėlionių ar klausimų, susijusių su bet kokiu numanomu prašymu išduoti arešto orderį“.

2024 metų lapkritį TBT išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, susijusių su Izraelio veiksmais per karą prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

„Karo paskelbimas“

„Iškart po to, kai baigsiu savo kalbą, pasirašysime įsakymą evakuoti Chan al Ahmarą“, – sakė B. Smotrichas, pavadinęs prašymą išduoti orderį „karo paskelbimu“.

Chan al Ahmaro bendruomenėje, esančioje maždaug už 10 kilometrų į rytus nuo Jeruzalės senamiesčio, centriniame Vakarų Krante ir apsuptoje Izraelio nausėdijų, gyvena daugiau nei 750 žmonių.

Palestiniečių savivaldos Nausėdijų ir sienos pasipriešinimo komisija paragino tarptautinę bendruomenę sustabdyti šį žingsnį.

„Nusitaikymas į Chan al Ahmarą yra ilgalaikio strateginio nausėdijų projekto (...) dalis, kuriuo Izraelis siekia sukurti visišką nausėdijų vientisumą, atskirsiantį šiaurinę Vakarų Kranto dalį nuo pietinės“, – cituojamas komisijos ministras Muayadas Shaabanas (Muajadas Šabanas).

Izraelio nausėdijų stebėjimo organizacija „Peace Now“ taip pat pasmerkė šį žingsnį.

„Iškeldinimo ir aneksijos ministras siekia atkeršyti Hagai ir tarptautinei bendruomenei vienos pažeidžiamiausių bendruomenių sąskaita“, – teigiama pranešime.

Chan al Ahmaras yra netoli žemės, kurią Izraelis planuoja panaudoti savo prieštaringai vertinamam E1 plėtros projektui, palengvinsiančiam nausėdijų plėtrą netoli Jeruzalės.

B. Smotrichas, pats gyvenantis nausėdijoje, yra tvirtas Izraelio įvykdytos Vakarų Kranto aneksijos šalininkas.

„Valdant šiai vyriausybei matome, kad jie pirmą kartą patvirtino labai jautrų ir reikšmingą E1 planą ir ketina aneksuoti visą tą regioną“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Peace Now“ vykdomasis direktorius Lioras Amihai.

„Kad jie galėtų aneksuoti visą regioną, jiems taip pat reikia iškeldinti iš ten palestiniečių bendruomenes, ir Chan al Ahmaras yra viena iš jų“, – pridūrė jis.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pranešė, kad savaitgalį į jų branduolinę elektrinę taikęsi dronai atskrido iš Irako.

Iš ten Irano remiamos grupuotės surengė kelias atakas nuo tada, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose.

„Vykdant tyrimą dėl gegužės 17 dieną įvykdyto akivaizdaus išpuolio prieš Barakos atominę elektrinę, techninis sekimas ir stebėjimas patvirtino, kad visi trys dronai (...) atskrido iš Irako teritorijos“, – nurodė JAE gynybos ministerija.

Neatpažintas dronas sekmadienį smogė elektros generatoriui netoli vienintelės arabų pasaulyje branduolinės elektrinės Barakoje, Abu Dabio emyrate, ir sukėlė gaisrą, tačiau žmonės nenukentėjo ir radiacijos nuotėkio nebuvo. Dar du dronai buvo perimti.

Baraka yra netoli Saudo Arabijos sienos ir Kataro, tad šis smūgis sukėlė nuogąstavimų dėl pasekmių visame Persijos įlankos regione.

Šis objektas ir anksčiau buvo Irano taikinys. Kovą Irano žiniasklaida paskelbė elektrinių, kaip potencialių taikinių, sąrašą, į kurį buvo įtraukta ir Barakos elektrinė.

Irano kariuomenė antradienį perspėjo, kad „atvers naujus frontus“ prieš Jungtines Valstijas, jei šios atnaujins atakas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui prieš tai pareiškus, jog jis atidėjo naują puolimą, nes tikimasi sudaryti susitarimą.

Perspėjimas nuskambėjo galiojant trapioms paliauboms, kurios prasidėjo balandžio 8 d., o Vašingtonas ir Teheranas apsikeitė pasiūlymais, siekdami nutraukti karą Artimuosiuose Rytuose, įsiliepsnojusį vasario 28 d.

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pirmadienį paskelbė, kad Persijos įlankos šalių lyderiai paprašė jo „atidėti mūsų planuotą karinį puolimą prieš Irano Islamo Respubliką, kuris buvo numatytas rytoj, nes šiuo metu vyksta rimtos derybos“.

Tačiau D. Trumpas pridūrė, kad nurodė JAV kariuomenei „būti pasiruošus vykdyti visapusišką didelio masto puolimą prieš Iraną bet kuriuo metu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas“.

Irano kariuomenės atstovas Mohammadas Akraminia antradienį įspėjo „atverti naujus frontus prieš“ Jungtines Valstijas, jei šios atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.

Jis pridūrė, kad Irano kariuomenė pasinaudojo paliaubomis kaip proga „sustiprinti savo kovinius pajėgumus“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Kataras, kuriam teko patirti Teherano atsakomuosius smūgius po JAV ir Izraelio atakų karo metu, pabrėžė, kad reikia daugiau laiko, jog dabartinėmis Pakistano tarpininkaujamomis pastangomis būtų paskatintos Irano ir JAV derybos.

„Remiame Pakistano diplomatines pastangas, kuriomis buvo parodytas rimtas siekis suartinti šalis ir rasti sprendimą, ir manome, kad tam reikia daugiau laiko“, – spaudos konferencijoje sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari.

Leidimai kabeliams

Nuo paliaubų pradžios balandžio 8 d. Teheranas ir Vašingtonas surengė tik vieną derybų ratą, kuris nesibaigė susitarimu.

Visą tą laiką Iranas toliau griežtai kontroliavo strateginį Hormuzo sąsiaurį, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu įvedė jūrų blokadą Irano uostams.

Pasak Irano naujienų agentūros ISNA, M. Akraminia pakartojo, kad Iranas toliau valdys šį sąsiaurį, ir kartu nurodė, jog JAV neturi kito pasirinkimo, kaip tik „gerbti Irano tautą ir Islamo Respublikos teisėtas teises“.

Pirmadienį Iranas oficialiai paskelbė apie įkurtą Persijos įlankos sąsiaurio administraciją, skirtą valdyti eismą per sąsiaurį, kuris, pasak jo, turėtų vykti Irano ginkluotųjų pajėgų nustatytose ribose. 

Irano kariuomenės ideologine atšaka laikoma Revoliucinė gvardija taip pat pagrasino taikyti leidimų sistemą šviesolaidiniams interneto kabeliams, einantiems per šį vandens kelią.

„Įvedus Hormuzo sąsiaurio kontrolę, Iranas, remdamasis savo absoliučiu suverenitetu savo teritorinių vandenų dugne ir podugnyje (…) galėtų paskelbti, kad visiems per šį vandens kelią einantiems šviesolaidiniams kabeliams taikomi leidimai“, – socialiniuose tinkluose tvirtino gvardiečiai.

„Perteklinės“ sąlygos

Tuo pat metu Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad atsakė į naujausią JAV pasiūlymą, kurį Irano žiniasklaida pavadino „pertekliniu“ ir nesiūlančiu „jokių apčiuopiamų nuolaidų“.

Sekmadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ skelbė, kad Vašingtonas pateikė penkių punktų sąrašą, į kurį įtrauktas reikalavimas, jog Iranas eksploatuotų tik vieną branduolinį objektą ir perduotų turimas prisodrinto urano atsargas Jungtinėms Valstijoms.

JAV atsisakė grąžinti „net ir 25 proc.“ užsienyje įšaldyto Irano turto arba sumokėti reparacijas už karo metu padarytą žalą, pridūrė „Fars“.

Pranešime teigiama, kad JAV taip pat aiškiai pasakė, jog nutrauks karo veiksmus tik tada, kai Teheranas sės prie oficialių taikos derybų stalo.

Tačiau Iranas nurodė, kad turi nuosavus reikalavimus, įskaitant įšaldyto turto grąžinimą, ilgalaikių sankcijų šaliai panaikinimą ir karo reparacijas.

Tačiau naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi neįvardytu šaltiniu, artimu Irano derybinei komandai, vėliau pranešė, kad Jungtinės Valstijos naujausiame tekste žengė naują žingsnį į priekį ir sutiko panaikinti sankcijas naftai, kol vyksta derybos.

Antradienį Damaske sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo vienas žmogus, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš Sirijos civilinės gynybos. 

Saugumo šaltinis teigė, kad sprogmuo greičiausiai buvo padėtas automobilyje netoli gynybos ministerijai priklausančio pastato. Pasak šaltinio civilinėje gynyboje, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o saugumo šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirminis tyrimas parodė, jog sprogimą greičiausiai sukėlė „automobilyje padėtas sprogstamasis įtaisas“. 

Rajone buvęs AFP žurnalistas girdėjo sprogimą, o vėliau pamatė degantį automobilį netoli Sirijos gynybos ministerijai priklausančio pastato. Jis pranešė, kad saugumo pajėgos apsupo teritoriją.

Europos Sąjunga (ES) skirs nepaprastosios padėties atvejams skirtų lėšų, kad padėtų ūkininkams susidoroti su dėl karo su Iranu sparčiai kylančiomis trąšų kainomis. Tai numatyta šio sektoriaus rėmimo planuose, kurie bus paskelbti antradienį.

Briuselis patiria spaudimą imtis veiksmų, kad sušvelnintų Artimųjų Rytų krizės poveikį žemės ūkiui, nes trąšų kainų šuolis kelia grėsmę maisto kainų kilimui visoje Bendrijoje.

„Europos ūkininkai atsidūrė aklavietėje ir nebegali ilgiau laukti!“ – teigė žemės ūkio sektoriaus lobistų grupė „Copa-Cogeca“, kuri surengė nedidelį protestą prie Europos Parlamento Strasbūre, kur bus pristatytas ES planas.

Apie trečdalis jūra gabenamų trąšų į pasaulinę rinką patenka per Hormuzo sąsiaurį, kuris dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu yra faktiškai uždarytas, dėl ko trąšų kainos smarkiai pakilo. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) įspėjo, kad blokada kelia grėsmę pasauliniam maisto saugumui, ypač Afrikoje ir Pietų Azijoje.

Europoje azoto trąšų, gaminamų iš dujų, kaina pakilo iki maždaug 500 eurų už toną, palyginti su 380 eurais praėjusios žiemos kainomis. O tai yra dvigubas smūgis ūkininkams, kurie jau susiduria su didesnėmis išlaidomis dėl karo Ukrainoje.

Briuselis nustatė didelius muitus trąšoms iš Rusijos, kuri yra pagrindinė gamintoja, ir planuoja iki 2028 metų visiškai nutraukti jų importą.

Pasak žemės ūkio sektoriaus atstovų, ypač smarkiai nukentėjo grūdų gamintojai, kuriems reikia didelių trąšų kiekių.

ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas (Kristofas Hansenas) Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad, kaip pirmąją priemonę, Briuselis išmokės tai, kas liko bloko žemės ūkio krizės rezerve – apie 200 mln. eurų.

Europos Komisija taip pat siekia diversifikuoti tiekimo šaltinius ir padidinti vietinę trąšų gamybą.

Ji galėtų sušvelninti taisykles, kad ūkininkai galėtų daugiau naudoti digestatą – azoto turtingą biodujų šalutinį produktą, tačiau šis žingsnis kelia aplinkosaugos grupių susirūpinimą dėl vandens taršos.

Tačiau Briuselis atmetė galimybę laikinai sustabdyti ES anglies dioksido pasienio mokesčio (Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, PADKM) taikymą trąšoms.

Aukšto rango Irano pareigūnas pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris „amžinai liks Teherano žinioje ir valdomas Teherano“.

Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos pirmininkas Ebrahimas Azizi, kurio komentarus paskelbė valstybinė naujienų agentūra ISNA, sakė, kad sąsiauris yra „visapusiškas ekonominis, politinis ir karinis svertas“.

Karo pradžioje Iranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Vėliau, reaguodamos į tai, JAV pradėjo savo jūrinę blokadą.

Irano užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad buvo imtasi veiksmų siekiant atkurti laivų judėjimą sąsiauryje, nors dauguma laivų tebėra įstrigę regione.