Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr. Agnia Grigas ir verslininku, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi JAV bei ES ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku.
Lietuva siunčia karius prie Hormūzo sąsiaurio
Gerbiamas Vygaudai, Lietuva klausimo dėl Hormūzo sąsiaurio problemos irgi nenumeta į šalį ir sprendžia. Lietuvos valdžia apsisprendė, kad mūsų kariai turėtų vykti ir padėti Amerikai, o Seime jau laukia galutiniai balsavimai. Kaip jūs vertintumėte tokį Lietuvos žingsnį ir ką apskritai Lietuvai reikėtų daryti?
V. Ušackas: Visų pirma, aš visada raginau vadovautis Lietuvos strateginiais nacionaliniais interesais. Lietuvos nacionalinis interesas yra mūsų pačių saugumas ir gerbūvis, kuris užtikrinamas visų pirma per NATO narystę ir per Jungtinių Amerikos Valstijų karių dislokavimą Lietuvoje.
Nėra kitos jėgos pasaulyje, kuri galėtų šiuo metu patikimiau tarp sąjungininkų apginti Lietuvą nuo galimos Rusijos ar Baltarusijos agresijos. Tai tik Jungtinės Amerikos Valstijos, kol Europa neturi savo raumenų ir neturi savo jėgos, todėl aš nuo pat pradžių – nuo Donaldo Trumpo administracijos atėjimo – raginau ir europiečius, ir Lietuvos vadovus prisitaikyti prie Donaldo Trumpo kontraktinės diplomatijos.
Jeigu mes norime ir tikimės JAV paramos atgrasymo atžvilgiu ar dėl kylančių grėsmių, kas šiuo metu ir vyksta dislokuojant JAV pajėgas, mes turime prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių ir strateginių interesų išraiškos. Šioje vietoje, aš manau, Lietuvos vadovų sprendimas yra teisingas ir sveikintinas. Tą patvirtina ir mano visiškai netikėti susitikimai praėjusią savaitę su JAV senatoriais, kongresmenais, Pentagono generolais.
Vėlgi, tame pačiame dirbtinio intelekto gynybos forume Vašingtone, kai verslo bendruomenėje ar politikoje apsikeiti vizitine kortele, ir ten parašytas mano adresas Kipre, jie klausia: „Ar jūs graikas?“. Aš sakau: „Ne, aš lietuvis.“ Jie sako: „O, lietuvis! Lietuva turi geriausius pažymius mūsų vertinimo lentelėje, kaip ir kitos Baltijos valstybės ir Lenkija.“
Šią citatą aš perdaviau Lietuvos ambasadoriui Gediminui Varvuoliui kaip komplimentą, kad nors tai nėra kažkoks mokslinis ar analitinis mano asmeninis tyrimas, bet remiantis asmeniniais pokalbiais, kai aukšti pareigūnai ir senatoriai tiek iš Demokratų, tiek iš Respublikonų partijos giria Lietuvos poziciją, tai mano nuomone pastiprina Lietuvos nacionalinį interesą saugumo ir gerovės prasme, užtikrinant JAV dėmesį ir karių buvimą Lietuvos teritorijoje.
A. Grigas: Amerika nori stiprių partnerių
Kaip jūs įvertintumėte tas situacijas? Ar teisingai mūsų pagrindinė Lietuvos valdžia – sprendžia, kad reikia siųsti karius ir reikia į tai atsižvelgti?
A. Grigas: Tikrai teisingas sprendimas dėl priežasčių, kurias Vygaudas jau išryškino. Vėlgi, mes kalbame berods apie 40 specialistų – tai tikrai labai maža dalis žmonių, žmonių su specialia patirtimi, kurie galėtų pagelbėti šioje situacijoje.
Reikia prisiminti: Amerika nori stiprių partnerių ir mes turime parodyti, kad ir Lietuva gali būti stipri, kur ji gali prisidėti, nes šiandien ar ateityje Lietuvai tikrai reikės palaikymo iš Amerikos mūsų sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.
Kitas dalykas, atsižvelgiant į Donaldo Trumpo administraciją, reikia atsiminti, kad Trumpas turi atmintį ir turi gal net kerštingą gaidelę savo asmenybėje. Tai šalys, kurios pasisako neigiamai apie pagalbą Amerikai – jis tą prisimena.
Vėlgi, mes neseniai girdėjome apie karių atitraukimą iš Vokietijos, ir tai labai sutapo su Vokietijos neigiamais pasisakymais apie Irano operaciją. Gal tai tik sutapimas, bet vėl, tai įvyko tuo pačiu metu.
Ar Europa gali sukurti bendrą kariuomenę?
Ispanija dabar ragina kurti atskirą Europos Sąjungos kariuomenę, kuri saugotų Europą, nes sako, kad Vašingtonu pasikliauti dabar nelabai ir galima. Kaip jūs galvojate, ar įmanoma Europoje sukurti bendrą Europos Sąjungos kariuomenę ir atlaikyti tas grėsmes dabartinėse situacijose?
A. Grigas: Europa privalo stiprinti savo kariuomenes ir savo gynybinius pajėgumus – Amerika realiai to ir reikalauja, ir NATO kaip sąjunga iš europiečių to reikalauja.
Manau, kad čia yra truputį klaidingas mąstymas, jog mes atsisakysime Amerikos ar NATO, ir tada gal kažką čia sukursime. Reikia tikrai investuoti į tą saugumą, reikia priimti atsakomybę už Europos regiono saugumą ir tada galvoti, kaip Europa gali būti stipri partnerė Amerikai, nes kartu jos gali turėti patį stipriausią aljansą šiuo metu pasaulyje ir atlaikyti kitas geopolitines grėsmes.
Vėl, čia yra klausimas: Ispanija klausia, ar galima pasitikėti Amerika, bet atsižvelgiant į Ispanijos pasisakymus per pastaruosius metus – kiek europiečiai ar rytų flangas galėtų pasitikėti pačia Ispanija?
V. Ušackas: Europos lyderiams reikia mažiau kalbų ir daugiau veiksmų
Kaip jūs, gerbiamas Vygaudai, vertinate tą situaciją ir tokius ispanų raginimus?
V. Ušackas: Matote, mano nuomone, Europos lyderiai turėtų mažiau kalbėti ir daugiau daryti. Būtų gerai, jeigu Ispanijos premjeras taip kalbėtų tuo atveju, jeigu Ispanija gynybai skirtų 5,5 proc. BVP, o ne dabar bandydama išsilaikyti, kai ji net 2 proc. nepasiekia. Viskas yra lyderystės reikalas.
Akivaizdu, kad ne tik ispanai, portugalai, graikai, bet ir Baltijos šalys, Lenkija, Vokietija bei skandinavai supranta, jog Amerikos dėmesys Europoje mažės. Mes turime prisiimti lyderystę, prisiimti atsakomybę skirti resursus ir rodyti lyderystę kuriant savo karines pajėgas, tačiau kol mes tai pasieksime, tai užtruks 7, 10 ar 15 metų, todėl šiuo laikotarpiu pyktis su Donaldu Trumpu, gražbyliauti ir bandyti patenkinti greičiausiai savo tam tikrų rinkėjų siaurus interesus – nėra lyderystės požymis, ko mes tikimės iš Europos vadovų šiuo kritiškai svarbiu mūsų gynybai metu.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
