„Šiandien dar neįvykdytos sąlygos dėl jų (laivų) perdavimo Rusijai“, - sakė M.Vallsas žurnalistams Serbijos sostinėje.
Paryžius jaučia didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti šį 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą su Maskva dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.
Iki kruvinos krizės Ukrainoje pradžios Prancūzija buvo tvirtai pasiryžusi pastatyti ir parduoti Rusijos laivynui du didžiulius „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Tačiau sulaukęs griežtos sąjungininkų kritikos, Paryžius rugsėjį atidėjo sprendimą dėl pirmojo laivo perdavimo Rusijai.
Manyta, kad Kijevo ir prorusiškų separatistų pasirašytas susitarimas atvers kelią Prancūzijai įvykdyti kontraktą.
Tačiau praėjusį savaitgalį separatistų organizuoti rinkimai jų kontroliuojamuose rajonuose Ukrainos rytuose praktiškai sužlugdė viltis, kad krizė gali būti greitai išspręsta.
Artėjant terminui, kai Rusijai pagal kontrakto sąlygas turėtų būti perduotas pirmasis laivas, Prancūzijai tenka spręsti sunkią dilemą: nutraukti sutarti, prarasti milijonus ir įsiutinti Maskvą ar visgi įvykdyti kontraktą ir užsitraukti NATO nemalonę.
Jei Paryžius vis dėlto nuspręs perduoti Rusijai „Mistral“, galintį gabenti iki 16 sraigtasparnių, keturis amfibinius jūrų desanto laivus, 13 tankų, 450 karių ir turintį įrengtą ligoninę, šis žingsnis neabejotinai supykdys Lenkiją ir Baltijos valstybes, nerimaujančias dėl tolesnių neprognozuojamos Rusijos ketinimų.
Jungtinės Valstijos taip pat griežtai nepritaria šių laivų perdavimui.
Tačiau jei Prancūzija nutrauks kontraktą, pagal kurį antrasis laivas Rusijai turėtų būti perduotas kažkuriuo metu ateinančiais metais, gali tekti atleisti daug žmonių, nes šis projektas padėjo sukurti apie 1 000 darbo vietų.
Be to, šaliai grėstų didžiulės baudos už kontrakto sąlygų neįvykdymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
