Spalio 16-ąją Europos energetikos komisija publika savo „Europos energetinio saugumo strategiją“, kurios tikslas yra „apriboti potencialius kritusio Rusijos dujų tiekimo į Europos šalis trikdžius, kurie atsirado prasidėjus Rusijos – Ukrainos karui“, rašo „Forbes“.
Taip vadinami „dujų stresiniai testai“ parodė: net jeigu visiškai nutrūktų dujų importas arba dėl Ukrainos tranzitinio koridoriaus trikdžių atsirastų kiek mažesni trūkumai, Europai ėmusis koordinuotų veiksmų (laisva prekyba dujomis „be sienų“, infrastruktūros vystymas, racionalūs saugyklų išnaudojimai ir t.t.), galima išvengti skaudžių pasekmių. Ypatingų priemonių prireiktų tik tuo atveju, jeigu tuo pat metu atsirastų didelis dujų deficitas kitose rinkose.
„Jeigu V. Putinas visiškai arba dalinai atjungtų Europą, tai jo veiksmai tik paspartintų perėjimą prie kitų tiekėjų, alternatyvių kuro šaltinių ir naujų rinkų,“ – teigiama straipsnyje. „Gali būti, kad V. Putinas taip pasmerkė Rusijos energijos išteklių eksportuotoją – savo režimo ramstį,“, dabar Europa suvokė alternatyvių šaltinių svarbą.
Rusijai bus sunku išgyventi Europos dujų rinkos netektį. Vietoje 33 mlrd. dolerių pelno, „Gazprom“ turės 25 mlrd. nuostolio. „Gazpromui“ prireiks subsidijų, jo akcijų lauktų griūtis, o pritraukti finansavimą taptų itin sudėtinga.
Pasak autoriaus, V. Putinas supranta, kad žaidžia pavojingą žaidimą. „Jeigu Europa nuspręstų išsklaidyti jo blefą, jis galėtų imtis paskutinės vilties kampanijos, siekdamas tai sužlugdyti,“ – teigiama straipsnyje.
„Europos galimybės duoti Rusijai atkirtį konfliktui įsisiūbavus – pats svarbiausias šio projekto išbandymas,“ – rašoma straipsnyje. Europa ir JAV galėtų sustabdyti V. Putino agresiją ir ekspansionizmą, kartą ir visam laikui atėmus iš jo energetinį ginklą. „Pažiūrėsime, kas geriau pasiruošęs išlaikyti egzaminą. V. Putinas yra tikras, kad Vakarai – nepasiruošę,“ – užbaigia straipsnį autorius.
