Daugelis mokslininkų palaiko teorija, kad šalims, kuriose užfiksuotas epidemijos protrūkis, reikia apriboti galimus žmonių kontaktus su virusu. Epidemiologinė situacija šalyje yra nustatoma pagal viruso plitimo lygį – Rt skaičiaus augimą ar mažėjimą. Šis skaičius rodo, kiek vidutiniškai žmogus užkrės kitų, kol pats nepasveiks ar nenumirs. Jeigu Rt yra didesnis už vienetą, užkrėstųjų skaičius auga eksponentine tvarka.
Kodėl mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl karantino efektyvumo
Nepaisant turimos informacijos, mokslininkai iki šiol neturi vieningo supratimo, koks priemonių rinkinys bus efektyvus ir „pakankamas“ sustabdyti antrąją epidemijos bangą (tuo labiau, kai reikia atsižvelgti ir į kiekvienos šalies ypatumus). Maža to, iki šiol yra gerbiamų mokslininkų, kurie mano, kad griežto karantino išvis nereikia, o sumažėjęs užkrėtimų skaičius po poros savaičių nuo epidemijos pradžios buvo nulemtas kitų veiksnių, o ne priimtais ribojimais.
Ypač aktyviai karantino naudos diskusija vystėsi tarp pirmosios ir antrosios bangos: beveik visi ribojimai buvo atšaukti, o susirgimų skaičius neišaugo per pirmas „laisvės“ savaites ar net mėnesius. Antrosios bangos atėjimas reikalavo atsakymo į konkretų klausimą: kaip teisingai ir mažiausiai visiems skausmingai grąžinti apribojimus, kad būtų padaryta minimali žala ekonomikai.
Koronaviruso ir bandymų jį riboti skirtumai
Po pirmosios koronaviruso bangos sukelto šoko epidemiologai pabandė įvertinti ribojimo priemonių efektyvumą.
Iš pradžių buvo remiamasi išmaniosiomis technologijomis – žiūrėta, kiek žmonės riboja savo judėjimą dėl įvestų apribojimų ir kaip tai siejasi su sergamumu. Tačiau netrukus toks metodas sulaukė kritikos: pavyzdžiui, Švedija ir Šveicarija, kur žmonių judėjimą varžė toli gražu ne taip stipriai, kaip kitur, taip pat gana užtikrintai įveikė pirmąją epidemijos bangą.
Maža to, mobilumo matavimas nieko nepasako apie tai, kokios iš naudotų priemonių labiausiai prisidėjo prie viruso plitimo mažinimo.
Įvairiose pasaulio šalyse ribojimus įvedinėjo ne po vieną, o krūvomis, dalis jų buvo panašūs į vienas kitą. Dėl to yra labai sunku nustatyti konkretų kiekvieno iš jų poveikį.
Dar sunkiau įvertinti jų besikertančio poveikio efektą: vieni ribojimai gali susilpninti kitus – pavyzdžiui, griežtas karantinas sumažina kaukių dėvėjimo efektą, nes pats savaime apriboja pavojingų kontaktų skaičių, nuo kurių ir būtų galėjusi išgelbėti kaukė.
Taip pat kiekvienoje šalyje dėl ribojimų taikymo buvo tam tikrų ypatumų: vienur skyrė pinigines baudas už išėjimą iš namų, kitur – ne; kai kur žmonės nešiojo kaukes, o kai kur protestavo prieš tai. Kai kur žmonės patys suvokė viruso grėsmę ir jiems net nereikėjo valdžios taikomų ribojimų, kad pasirinktų saviizoliaciją.
Ribojimai neveikia kaip burtų lazdelė, jiems reikia laiko. Todėl kartais sunku suprasti, kuri priemonė ir kada padėjo, arba kada jų efektyvumas pasiekė maksimumą.
Mokslininkai iš UNCOVER (Usher Network for Covid-19 Evidence Reviews) spalio viduryje autoritetingame medicinos žurnale „The Lancet“ pateikė didelio masto tyrimą būtent šiuo klausimu. Jo metu buvo išanalizuoti 131 šalies ribojimų duomenys.
Efektyviausios priemonės? „Lokdaunas“, kad ir kaip būtų gaila
Visiškas karantinas, kurio metu yra įvedamas bent jau dalinis draudimas išeiti iš namų – ne pati efektyviausia kovos su pandemija priemonė, tačiau, tikėtina, pati „greičiausia“.
Mokslininkai išsiaiškino, kad apribojimai veikia ne iškart: jų efektas pasireiškia palaipsniui. „Lokdauno“ efektas savo maksimalią naudą pasiekia po dviejų savaičių, o, pavyzdžiui, masinių renginių draudimo nauda – po 28 dienų. Be visiško karantino nėra jokių kitų priemonių, kurios savo efektyvumą pademonstruotų greičiau nei per 20 dienų. Visi kiti ribojimai veikia blogiau, jeigu yra įvedami atskirai nuo kitų. Mokslininkai taip pat nustatė, kad ribojimai, kuriuos įveda pirmiau, yra efektyvesni už likusius.
Pačios greičiausios priemonės – masinių renginių ir susirinkimų (daugiau nei 10 žmonių, įskaitant barus ar naktinius klubus) draudimas, o taip pat – mokyklų uždarymas. Renginių atsisakymas (kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 žmonių) užtikrina Rt skaičiaus mažėjimą 24 proc. po 28 draudimo dienos (20 proc., jeigu ši priemonė nebuvo įvesta iškart). Mokyklų uždarymas Rt skaičių sumažina 15 proc. Darbuotojų nuotolinis darbas ir darbo vietų uždarymas – 13 proc. Mokslininkų šie skaičiai nestebina, nes būtent tų vietų, kuriose gausiausiai renkasi žmonės, uždarymas, – geriausias būdas išvengti „super platintojų“ efekto.
Draudimas išeiti iš namų viruso plitimo galimybes sumažina vos 11 proc. Net 14 draudimo dieną, kuomet „lokdauno“ efektas jau pasiekia maksimalią reikšmę, o masinių susirinkimų draudimo – dar ne, „lokdaunas“ veikia prasčiau. Tikėtina, taip yra todėl, kad žmogaus išėjimas iš namų epidemijos metu dažniausiai niekaip nesusijęs su pasirodymais masiniuose žmonių susibūrimuose (jeigu kalbama ne apie važiavimą viešuoju transportu). Tačiau tiek „UNCOVER“ tyrime, tiek ir kituose, draudimas naudotis transportu pasirodė esąs visiškai neefektyvus.
Jeigu protrūkio pradžioje Rt rodiklis yra žemesnis už skaičių 2, tikėtina, gali užtekti priemonių paketo, į kurį nebus įtrauktos pačios griežčiausios ribojimo priemonės – tas pats reikalavimas likti namuose arba ekonomikos šakų stabdymas. Tačiau išlaviruoti bandant įvedinėti tik dalines priemones, bus sunku. Maža to, teks išmokti kantrybės: reikia išlaukti 3-4 savaites, kol ribojimai pasieks savo maksimalią galią, dar dvi – kol sumažėjęs sergamumas leis laisviau dirbti ligoninėms, ir dar savaitės – kol pradės mažėti mirtingumas.
Ribojimų nuėmimas veikia ne tuo pačiu principu, kaip jų įvedimas. Apribojimų atšaukimo efektas pasiekiamas netgi dar lėčiau. Pavojingiausia, anot mokslininkų, yra mokyklų atidarymas ir draudimo rinktis didesnėmis nei 10 žmonių grupėmis atšaukimas (įskaitant barus ar naktinius klubus). Vien mokyklų atidarymas Rt skaičių išaugina 24 proc. per 28 dienas. Tokiu būdu, mokyklų atidarymas labiau didina susirgimų augimo tempą, net negu jų uždarymas jį sumažina. Tikėtina, kad tai susiję su „super platintojais“, tiksliau – jų nebuvimu mokyklose iki jų uždarymo. Atidarius mokyklas (ar pasibaigus atostogoms) būtent mokyklos galėjo tapti tokių „super platintojų“ židiniais. Konkretus toks atvejis buvo užfiksuotas Izraelyje gegužės mėnesį. Galima kita „super platintojų“ veiklos rizikos zona – naktiniai klubai ir barai.
