Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Anykštietė Indrė Baltakytė–Vasquez atrado beveik svajonių šalį Lotynų Amerikoje: komunaliniai mokesčiai – menkučiai, miesto autobuso bilietas tekainuoja 0,25 dolerio, taksi paslaugos – vos vienas doleris, jei atstumas neviršija 5 km. „Rodos – svajonių šalis. Pigu, šilta ir užsieniečiams mokami didesni atlyginimai. Nusivilti galėtų nebent mėgstančios išlaidauti batams ir drabužiams“, – dalijasi įspūdžiais Ekvadoro sostinėje gyvenanti lietuvė.
Daug lietuvių – kalėjimuose
Tiesa, toli gražu ne visiems Lotynų Amerikoje atsidūrusiems lietuvių emigrantams gyvenimas taip gerai susiklosto. „Už sėkmės istorijas kur kas ryškesnis faktas yra tas, kad ne vienas lietuvis yra atsidūręs Pietų Amerikos kalėjimuose už narkotikų gabenimą“, – teigia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Lotynų Amerikoje esančių lietuvių situacija dažniau yra problemiška nei maloni, pažymi A. Sipavičienė. Tenykščiuose kalėjimuose už narkotinių medžiagų gabenimą atsiduria jau seniau į kitas šalis emigravę lietuviai: „Į bėdą kitose šalyse patekę emigrantai, ypač jaunimas, sutinka su pasiūlymu pervežti narkotines medžiagas. Ši situacija yra ypač problemiška todėl, kad Lotynų Amerikos šalyse nėra Lietuvos ambasadų“.
Miestiečiai emigrantams malonūs, indėnai stebisi šviesia odos spalva
Tačiau iš Anykščių kilusios Indrės Baltakytės–Vasquez istorija – išskirtinė. Čia mergina ne tik sukūrė šeimą, ji susirado darbą, už kurį gauna didesnį atlyginimą, nei daugybė vietinių gyventojų.
Nors lietuvių sėkmė Pietų Amerikoje yra retenybė, anykštietė Indrė Baltakytė–Vasquez mielai pasakoja laimingo ir įdomaus savo gyvenimo istoriją, trunkančią jau metus: „Neturėjau plano išvykti iš Lietuvos, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ištekėjau už Ekvadoro piliečio. Gyvenu šalies sostinėje Kite. Čia dirbu privačiame koledže socialinių mokslų mokytoja anglų ir ispanų kalbomis“.
Pasak lietuvaitės, Ekvadoro gyventojai emigrantus priima maloniai, mat jų šalyje yra labai daug, ypač – iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tik būdama mažuose indėnų kaimeliuose Indrė sulaukia išskirtinio dėmesio ir smalsių žvilgsnių: vietinius stebina šviesi merginos odos spalva.
Uždirba daugiau nei vietiniai
Indrė papasakoja, jog darbą Ekvadore rasti nėra lengva. Tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. Tačiau turintiems išsilavinimą įsidarbinti kur kas lengviau: „Atvykusi į Ekvadorą pirmiausiai užregistravau savo aukštojo mokslo diplomą ir iš švietimo ministerijos gavau patvirtinimą, kad šalyje mano diplomas yra pripažįstamas. Tai labai svarbu, nes daugelyje darbų to reikalaujama. Ganėtinai greitai atsiradęs darbo pasiūlymas buvo nulemtas ir mano išsilavinimo, ir laimingo atsitiktinumo“.
Prieš išvykdama iš Lietuvos, mergina buvo ką tik baigusi studijas, nedirbo, tad palyginti savo darbo užmokesčio su tuo, kurį gautų Lietuvoje, negali. „Nors palyginti darbo užmokesčio negalėčiau, tačiau turiu pastebėti, kad Ekvadore yra labai didelė socialinė atskirtis, tad ir algos labai skiriasi. Mano atlyginimas Ekvadoro ir Lietuvos mastais – tikrai neblogas, nes dirbu kvalifikuotą darbą, be to, užsieniečiams moka daugiau nei vietiniams“, – džiaugiasi Indrė.
Minimali alga Ekvadore yra 318 JAV dolerių, vidutinė – 500 dolerių, o algos nuo 800 dolerių šalyje laikomos labai geromis. Anot pašnekovės, dirbant kvalifikuotą darbą galima susitaupyti atostogoms ar didesniems pirkiniams, tačiau ne tiek daug, kiek paprastai susitaupo į Skandinavijos šalis emigravę tautiečiai.
Gyvenimo išlaidos – stulbinamai mažos
Už dviejų kambarių buto su kiemu ir garažu nuomą mergina sumoka 180 dolerių. Komunaliniai mokesčiai Ekvadore labai nedideli: dujos per mėnesį atsieina vieną dolerį, vanduo – apie keturis, o elektra – penkis. Būsto nuomos kaina, pasak pašnekovės, sostinėje labai priklauso nuo rajono. Labai gerame rajone vidutinio dydžio buto su privačia apsauga, jacuzzi, sporto sale nuoma kainuoja apie 500 dolerių. Rajonuose, kuriuose užsieniečių nė su žiburiu nerasi, buto nuoma atsieina apie 60 dolerių.
„Gyvenimo lygis – pakankamai žemas. Prekybos centre išleidusi 50 dolerių išeinu nešina 7–8 maišiukais prekių. Tai ir daugybė daržovių, vaisių, kurie tikrai pigūs, ir mėsos gaminiai, įvairios higienos priemonės“, – pasakoja Indrė.
Didelius naftos išteklius turinčiame Ekvadore kuras – itin pigus. Čia litras aukščiausios rūšies benzino kainuoja 0,5 dolerio. Iš Vilniaus viešojo transporto persėdusi į Ekvadoro sostinės Kito autobusus ir troleibusus, mergina liko maloniai nustebinta. Už bilietėlį sumokama 0,25 dolerio, taksi paslaugos taip pat nebrangios: jei atstumas nėra ilgesnis nei 5 km, tenka sumokėti 1 dolerį.
„Rodos – svajonių šalis. Pigu, šilta ir užsieniečiams mokami didesni atlyginimai. Nusivilti galėtų nebent mėgstančios išlaidauti batams ir drabužiams. Turiu pastebėti, kad avalynė ir apranga – brangesni nei Lietuvoje. Čia gausu Lietuvos prekybos centruose puikiai atpažįstamų prekių ženklų parduotuvių, tad labai lengvai galiu palyginti kainas“, – pastebi Indrė.
Emigrantės teigimu, Ekvadore visos importuotos prekės yra daug brangesnės nei vietinės, nes taip stengiamasi padėti šalies pramonei.
