Ar žinote, apie ką nekalba nei Barackas Obama, nei Mittas Romney, dalyvaudami priešrinkiminiuose debatuose? Apie JAV egzistuojančią įkalinimo sistemą.
Kaip gi paaiškinti amerikiečiams, o kartu ir pasaulio visuomenei, kodėl šalyje, kuri yra demokratijos ir laisvės flagmanas pasaulyje, kalinama daugiau kaip 6 milijonų žmonių – daugiau nei Sovietų Sąjungoje stalininių represijų epochos metais? Jeigu visi šie kaliniai būtų įkurdinti viename centre, Jungtinėse Valstijose atsirastų naujas miestas, rašo Ispanijos leidinys „El Pais“.
Amerikoje atsirado GULAG'as? Tai būtų galima suprasti kaip simetrišką Kinijos atsaką JAV į kritiką dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo. Bet taip nėra. Kalbama apie duomenis, pateiktus tyrimo ataskaitoje, paskelbtoje JAV leidinyje „New Yorker“. Ir problema yra ne tik kalinių skaičius, bet ir ypatingai griežtos nuteistųjų kalinimo sąlygos JAV kalėjimuose.
Apie 50 tūkst. kalinių laikomi visiškai izoliuoti, jie neturi teisės su niekuo bendrauti. Jiems tik leidžiama vieną valandą per dieną sportuoti vienumoje. Likusiųjų gyvenimas nė kiek ne geresnis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus apie 70 tūkst. kalinių kasmet patiria prievartą, bet valdžia į šią problemą žiūri pro pirštus. JAV pirmauja pagal dar vieną rodiklį: šimtai paauglių nuteisti kalėti iki gyvos galvos. To negalima net lyginti su situacija kitose vadinamojo laisvojo pasaulio šalyse.
Nėra abejonių, kad JAV laimėjo šaltąjį karą, bet dabar, atrodo, valdžia paskelbė karą savo liaudžiai.
1980 metais, kada Ronaldas Reiganas buvo išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu ir nusprendė pasmaugti SSRS, vykdydamas daugiamilijardinių išlaidų reikalaujančias ginklavimosi varžybas ir spaudimą, daromą iš užsienio per įvairaus pobūdžio operacijas (nuo karo Nikaragvoje iki karo Afganistane), 100 tūkst. JAV gyventojų teko 220 kalinių.
Po dviejų dešimtmečių, 2010 metais šalyje, kuri laimėjo šaltąjį karą, kalinių skaičius lyginant su gyventojų skaičiumi išaugo tris kartus – 100 tūkst. gyventojų tenka 741 kalinys. Tarkim, Norvegijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 66 nuteistieji, Ispanijoje – 144. Rasinė problema JAV kaip ir anksčiau yra labai aktuali. Priešrinkiminiuose debatuose dalyvaujantis Jungtinių Valstijų prezidentas – afroamerikietis. Tikimybė atsidurti kalėjime šalies tamsiaodžiams yra septynis kartus didesnė, nei tiems, kurie priskiriami baltajai rasei.
Vergija JAV buvo panaikinta, tačiau statistika byloja apie tai, kad nuteistųjų afroamerikiečių, kurie laikomi įkalinimo įstaigose arba yra anksčiau laiko paleisti skaičius viršija 1850 metais šalyje užfiksuotą vergų skaičių.
Ekonominė šio reikalo pusė – ne mažiau skandalinga. JAV kalinimo sistema, kurią kontroliuoja privačios kompanijos, t.y. komercinės organizacijos, virto pelningu verslu.
Grupė suinteresuotų asmenų, kurie daro įtaką aukščiausiems valdžios sluoksniams, pasisako prieš bausmių sušvelninimą. Ypač – narkotikų prekeiviams, kurie garantuoja stabilų „klientų“ srautą.
Pavyzdžiui, Kalifornijos valstija yra paskendusi skolose, tačiau vieno nuteistojo išlaikymui kasmet skiria po 50 tūkst. dolerių. Šis skaičius septynis kartus viršija sumą, kuri skiriama vienam moksleiviui. Prioritetai aiškūs: prieš 20 metų išlaidos aukštajam išsilavinimui Kalifornijoje buvo du kartus didesnės, nei išlaidos, skiriamos įkalinimo įstaigoms. Šiandien yra priešingai: nuteistųjų išlaikymui skirtos išlaidos (10 mlrd. dolerių beveik 150 tūkst. kalinių) du kartus viršija išlaidas, kurios skiriamos aukštajam mokslui.
