Politikų indėlis – neigiamas
Kaip teigia save „Lietuvos mylėtoju“ vadinantis A. Michnikas, dvišalius Lenkijos ir Lietuvos santykius labiausiai neigiamai veikiai tiek Lietuvos, tiek Lenkijos politikai. Pasak jo, Lenkijoje yra organizacijų, kurios iš Lietuvos ir Lenkijos konflikto ieško sau naudos: „Kuo didesnis konfliktas, tuo daugiau jie gali gauti naudos.“ Tai daugiausia yra politinės jėgos, kurios išnaudoja tam tikrą norą atsigriebti už istorines Lenkijos nesėkmes: „Lenkijos istorijos metu visada aplinkui buvo priešai. Dabar norima atsigriebti. Tačiau nėra prieš ką, nei Rusija, nei Vokietija, nei Ukraina netinka. Lieka Lietuva, prieš kurią paprasčiausia vaidinti didesnius.“
Konfliktas – nesuvokiamas
A. Michnikas teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos konfliktas jam apskritai nėra suvokiamas: „Normalus stebėtojas negali suprasti, dėl ko ginčijamasi.“ Pasak „Gazeta Wyborcza“ redaktoriaus, tokiomis aplinkybėmis, kokiomis dabar plėtojasi Lietuvos ir Lenkijos konfliktas arba „minikonfliktas“, labai paprasta iš nesvarbių įvykių daryti fundamentalias, rimtas išvadas. Tokių nesvarbių įvykiu pavyzdžiu A. Michnikas įvardija ir kontroversiškąjį lenkiškų pavardžių rašymo klausimą: „Konfliktas dėl šio klausimo man tiesiog nesuvokiamas.“
Kova su fobijomis ir mitais
A. Michnikas tikina, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai yra per daug rimtas dalykas, kad jį būtų galima palikti politikų rankoms, nes pastarieji visada turi savanaudiškų interesų. Šie interesai labiausiai suaktyvėja prieš rinkimus. Lenkijos ir Lietuvos santykių normalizavimą jis vadina kova prieš baimes, fobijas ir mitus.
A. Michnikas pateisina lietuvių nacionalizmą labiau už lenkiškąjį: „Dėl SSRS praeities negalima kritikuoti nei Lietuvos, nei Ukrainos, nei, tarkime, Estijos nacionalizmo, nors kartais jis gali ir privesti prie absurdo. Bet tai reikia suprasti. Lenkijoje yra kitaip, nes Lenkija turėjo savo valstybingumą, nors ir buvo satelitine sovietų valstybe.“
10 kartų skirtumas
Vis dėlto, kaip teigia lenkų intelektualas, Lenkijos ir Lietuvos santykių klausimas yra per daug slidus ir svarbus Lenkijos vidaus politikai: „Lenkijoje visi vieni kitus kaltina lenkų mažumos Lietuvoje išdavyste. Į tai reikia žiūrėti konstruktyviai. Lenkija yra 10 kartų didesnė už Lietuvą, todėl ir jos kaltė yra 10 kartų didesnė. Bet ir tarp Lietuvos piliečių lietuvių yra 10 kartų daugiau nei lenkų...“
Lenkijos nacionalizmo oponentas A. Michnikas mano, kad lenkai ir lietuviai turi vieną bendrą bruožą: jie yra nepaprastai jautrūs dėl to, ar yra pakankamai gerbiami. O politikai tik eskaluoja šį jausmą, tokiu būdu įplieksdami konfliktus. Būtent dėl to, tikina A. Michnikas, alternatyvų tarpusavio santykių ateities planą turi rengti abiejų šalių inteligentai. Jis neabejoja, kad tai yra labai svarbu: „Kuo geresni Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tuo mes stipresni kartu Europoje. Kuo geresni santykiai, tuo bus geriau tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos žmonėms.“
Adamas Michnikas – istorikas, eseistas, daugelio straipsnių ir knygų autorius, „Gazeta Wyborcza“ (nepriklausomų dienraščių lyderis Lenkijoje) vyriausiasis redaktorius. A. Michnikas yra vienas žymiausių „Solidarumo“ veikėjų, apie šešerius metus kalintas už antikomunistinę veiklą. A. Michnikas yra apdovanotas Roberto F. Kennedy žmogaus teisių apdovanojimu (1986 m.), ESBO Žurnalistikos ir demokratijos prizu (1996 m.), įvertintas Tarptautinės žiniasklaidos instituto (International Press Institute) Žiniasklaidos laisvės didvyrio titulu (2000 m.), o 2003-aisiais tapo Prancūzijos vyriausybės garbės legiono kavalieriumi.
