Pinigai už nieką: Vokietijoje laimingieji gaus po 1,2 tūkst. eurų kiekvieną mėnesį

Apie besąlyginių bazinių pajamų (BBP) įvedimą ES diskutuojama jau seniai. Fiksuotų pajamų žmogui, nepriklausomai nuo jo uždarbio, šalininkai skelbia, kad tai padėtų išlyginti regioninius skirtumus Europos Sąjungoje ir sustiprintų socialinį bei ekonominį bendradarbiavimą. 

Atsirado netgi pilietinė iniciatyva, kurios autoriai sieks užtikrinti, kad Europos Komisija pateiktų siūlymą įvesti BBP visoje ES teritorijoje, rašoma „Deutsche Welle“. Tai tapo ypač aktualu pandemijos laikotarpiu, kai žmonės dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių netenka pajamų šaltinio. 

Jeigu per metus šios iniciatyvos autoriams per metus pavyks surinkti milijono europiečių balsų, minimalų balsų skaičių – 5640 – surinkus septyniose ES šalyse, šiai iniciatyvai bus uždegta žalia šviesa vystytis toliau. Jau šiandien ji sulaukė 72 tūkst. žmonių palaikymo.

Pirmoji šalis, surinkusi minimalų reikiamą parašų skaičių tapo Slovėnija.

„Ten jauna ir dinamiška komanda sugebėjo konsoliduoti jaunimo palaikymą socialiniuose tinkluose“, – paaiškino vienas iš kampanijos įkūrėjų Ronaldas Blaschke.

Diskusija apie bazines pajamas Prancūzijoje

Lenkijoje ar Maltoje, pasak R. Blaschkes, nematyti viešų diskusijų dėl bazinių pajamų įvedimo: „Ten nėra pilietinio judėjimo ir didelių sąjungų, tokių kaip mūsų Darbdavių katalikiškasis judėjimas pas mus Vokietijoje, kuris užsiima panašiais klausimais“. 

Visai kita situacija vystosi Prancūzijoje. Ten už bazines pajamas pasisako labai įvairios visuomenės grupės: nuo ekologinių judėjimų atstovų iki kovotojų su skurdu, ir liberalių intelektualių, pažymi R. Blaschke interviu DW. Jis mano, kad šią šalį valdant prezidentui E. Macronui, tokių pajamų įvedimas yra neįmanomas: „Tačiau galima pastebėti, kad debatai apie tai Prancūzijoje vystosi aktyviai ir plačiau, negu kitose šalyse“. 

Šveicarija – pirmoji šalis Europoje, kuri prieš ketverius metus balsavo dėl bazinių pajamų įvedimo. Idėjos šalininkai patyrė fiasko: referendume beveik 77 proc. dalyvių pasisakė prieš šią iniciatyvą. 

REKLAMA

Kur besąlyginės bazinės pajamos jau įteisintos?

Nepaisant panašaus pobūdžio nesėkmės, pati bazinių pajamų idėja periodiškai iškyla diskusijų ar eksperimentų pavidalu įvairiose šalyse. Vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių – Suomija. Ten 2017-2018 metais 2000 atsitiktinai atrinktų darbo neturinčių asmenų turėjo galimybę kiekvieną mėnesį iš valstybės gauti „minimalias bazines pajamas“ – 560 eurų – nepriklausomai ar per tą laikotarpį pavyktų įsidarbinti ar ne. 

Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurie gaudavo tokias išmokas, psichologiškai jautėsi geriau, buvo laimingesni ir labiau atsipalaidavę. Finansinės garantijos, kurias užtikrino jiems BBP, suteikė jiems galimybę išbandyti jėgas įvairiose srityse, be rizikos netekti visų pajamų. 

Tačiau, anot tyrimo autorių, Suomijos darbo rinkai tai niekaip neatsiliepė. Vidutiniškai šio projekto dalyviai dirbo šešiomis dienomis daugiau už asmenis, kurie negaudavo bazinių pajamų. 

Kas ir kodėl pasisako prieš besąlygines bazines pajamas?

Šios iniciatyvos autoriai klausia, kaip jos įvedimas atsilieptų darbo rinkai, ar tai nereikštų, kad niekas daugiau nenorės dirbti?

„Tuo pačiu BBP sumažintų norą kovoti su masine nedarbu“, – cituojamas politologas Christophas Butterwegge.

„Jeigu bedarbis įvedus BBP materialine prasme gautų daugiau garantijų, negu anksčiau, tai jo socialinio įtraukimo į visuomeninį gyvenimą išliktų“, – pažymėjo jis. 

Tyrimo, kurį atliko „Splendid Research“ rezultatai rodo, kad trys iš keturių vokiečių norėtų dirbti ir toliau, nepaisant galimybės gauti BBP. „Greičiausiai, žmonės norėtų mažiau dirbti, kad galėtų daugiau skirti laiko laisvalaikiui ir šeimai“, – pažymi R. Blaschke. 

REKLAMA

Eksperimentas Vokietijoje

Šių metų spalį Vokietija, kaip ir anksčiau Suomija, pradėjo BBP projektinį bandymą. Šiuo metu yra atrinkinėjami jo dalyviai, o norinčiųjų yra daugiau nei 2 mln. Tačiau tik 122 iš jų nuo 2021-ųjų sausio tris metus gaus 1,2 tūkst. eurų be jokių sąlygų. Eksperimento tikslas – suprasti, kaip Vokietijos bendruomenę paveiks besąlyginių bazinių pajamų įvedimas. 

Berlyne gyvenanti palestinietė Marwa Fatafta dirba asmens duomenų apsaugos organizacijoje, tačiau labai norėtų patekti tarp tų 122 laimingųjų. 

Moters teigimu, ji ir toliau dirbtų, net jeigu gautų nurodytą sumą į savo sąskaitą kiekvieną mėnesį. Tačiau pažymi, kad tai suteiktų tam tikras garantijas daugelyje gyvenimiškų situacijų. „Kaip būtų gerai, jeigu žmonės į darbą eitų ne dėl baimės netekti pinigų, o dėl noro daryti kažką naudingo ir reikšmingo visuomenei“, – pažymėjo ji.

JAV, Kanados ir Nyderlandų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad leisdami pinigus tam, kad sutaupytume laiko, yra tiesiogiai siejamas su laimės jausmu, praneša BBC.


Rašyti komentarą...
B
Blinda
2020-11-29 21:09:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įvest kad minimalus atlyginimas negalėtų daugiau kaip keturis kartus skirtis nuo maksimalaus ir baigti mokėti visokias kanceliarinės ir priedus biurokratams už visokį stažą gerą darbą kuris iš tiesų labai blogas arba kanceliarinės ir priedus mokėti visiem be išimties vienodai ar tu darbininkas ar Seimo narys o čia valytoja uždirba dešimt kartų mažiau kiaurą dieną dirbdama negu biurokratas visą dieną poilsiaudamas su kabutės ir brendžiui ir dar po parduotuves pavaiksto darbo metu
Atsakyti
-6

P
Petras
2020-11-29 20:31:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visoje ES turi buti vienodi minimalus uzmokesciai.
Atsakyti
-5

V
Vladas
2020-11-29 21:19:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoj tai neįmanoma misija
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (31)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų