Neseniai D. Wrightas atšventė savo 66-ąjį gimtadienį, tačiau, pradedant nuo 2009-ųjų, kai jam buvo nustatyta gliobastoma – viena agresyviausių smegenų vėžio formų, - jis daugybę kartų buvo paniręs į niūrius savo praėjusio gyvenimo apsvarstymus. Gyvenimas, beje, tuo nesibaigė: jau po mirtinos diagnozės naujienos jis vedė moterį, kuri myli ir rūpinasi juo. O vėliau ne sykį paaiškėjo, kad gydytojai šiek tiek pervertino jo ligos progresą. Tačiau mintys, kurias jis išgyveno, liko su juo, o dabar jis pasidalino jomis ir su kitais.
D. Wrightas nežino, kiek laiko jam liko, o jo gyvybė gali nutrūkti bet kuriuo momentu. Nuo pat ligos pradžios jis rašo savo tinklaraštį „Mano nekviestas svečias“, kuriame aprašo daugelį jam nutikusių įvykių. Jis rašo apie sveikatos problemas, apie tai, kad labiau mėgsta skambinti žmogui, o ne rašyti laiškus („pernelyg lėtai“), kaip nevertino vestuvių svarbos sau pačiam (juokauja, kad vestuvių dėka gavo daug brangių dovanų).
Savo gyvenimiškas pamokas, kurias jis išmoko per 66 metus, D. Wrightas į redakciją atsiuntė laiško pavidalu, nes jo balso stygos kol kas laukia geresnių laikų. Pateikiame dešimt patarimų, kuriuos po apmąstymų apie neišvengiamą galą surašė ir pasidalino D. Wrightas :
- Neaukokite savo gyvenimo darbui, kurio nekenčiate. Gyvenimas pernelyg trumpas, kad gyventi jį tik vakare ir savaitgaliais.
- Jeigu jūsų gyvenime yra kažkas negatyvaus, ko jūs negalite kontroliuoti arba pašalinti, sužinokite apie tai viską, kas įmanoma ir raskite būdą gyventi kartu su tuo. Daužyti galvą į sieną nėra produktyvu.
- Jeigu jums atrodo, kad jūs galite kažką pakeisti, bandykite tai daryti, stenkitės prieiti iš visų pusių. Bandykite suvokti problemos esmę, tada suprasite, ką su ja galima padaryti.
- Nėra gerų ir blogų sprendimų. Jeigu jūs padarėte kažką, kas jums atrodo neteisinga, reiškia jūs turite išmokti šią pamoką ir kitą kartą jau priimsite tinkamą sprendimą. Jūs negalite žinoti, koks sprendimas pabaigoje bus teisingas, o kuris – blogas, o sėdėti ir dūsauti – tuščias laiko gaišimas.
- Nesigailėkite praeities – vis tiek negalite jos pakeisti. Gyvenkite dabartimi, tačiau ne šiuo momentu – jis pernelyg trumpas, o trumpomis atkarpomis, jungiančiomis šiek tiek praeities, dabarties ir ateities – taip jūsų gyvenimas bus turtingesnis.
- Paprašykite atleidimo tų, kuriems, jūsų manymu, jūs galėjote suteikti skausmo. Neapsimeskite, kad jūs visagalis, o prisiimkite atsakomybę už kieno nors kančią, kai tai yra reikalinga.
- Neskubėkite priimdami galutinį sprendimą – kuo ilgiau jūs galvosite, tuo geresnis jis bus.
- Stenkitės niekada neprarasti humoro jausmo, nors tai, be abejo, ne visada įmanoma.
- Gaudykite momentus... Arba, dėl įvairovės, skirkite tam visą dieną.
- Ir paskutinis patarimas: nebijokite mirties. Jeigu jūs nebijote mirties, tai jūs nebijosite išvis nieko iš to, ką jums gali „pametėti“ jūsų gyvenimas.
