Vaikas susirgo COVID-19? Paaiškino, ką daryti ir įspėjo dėl vaistų nuo karščiavimo

Nors Covid-19 vaikai paprastai praserga labai lengvai, specialistai primena, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju – kokių klaidų nedaryti prižiūrint atžalą namuose ir kada vertėtų skubėti pas gydytojus.

Vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau nei suaugusieji, o tai sudaro apie 10–13 proc. visų laboratoriškai patvirtintų ligos atvejų.

SARS-COV-2 sukelta infekcija gali užsikrėsti ir sirgti visų amžiaus grupių vaikai, tačiau dažniausiai sergančių vaikų amžiaus grupės yra dvi: vaikai iki vienerių metų ir vyresni nei 10 metų vaikai. Dažniausiai vaikai užsikrečia šeimose nuo suaugusiųjų.

Dauguma serga be simptomų

Didžioji dalis užsikrėtusių vaikų persirgs besimptome infekcija arba turės lengvos infekcijos požymius, dėl kurių gali būti saugiai gydomi namuose. Svarbu atkreipti dėmesį, jog simptomai nėra specifiški, o persidengiantys su kitomis paplitusiomis infekcijomis vaikų tarpe (pavyzdžiui, gripu).

Inkubacinis periodas (simptomų pasireiškimas nuo užsikrėtimo pradžios) kiek ilgesnis nei suaugusiųjų populiacijoje — vidutiniškai 9,5 parų (7,7–11,4).

Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra kosulys ir/ar karščiavimas. Tačiau gali pasireikšti ir daugiau (žemiau išvardintų) simptomų. Tačiau gali nepasireikšti jokie simptomai.

Pagrindiniai COVID-19 ligos simptomai vaikams yra pakilusi temperatūra (aukštesnė nei 37,5 C) (50 proc. ligos atvejų), kosulys (40 proc. ligos atvejų). Kiti galimi simptomai: silpnumas, greitas nuovargis; raumenų, galvos skausmas; užgulusi nosis, sloga; skonio, uoslės netekimas; gerklės skausmas; apsunkintas kvėpavimas; pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Kaip vaiką prižiūrėti namuose?

Vaiką slaugant namuose svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Vaikas turi dažnai ir po truputį gerti vėsių (esant karščiavimui) ir mėgstamų skysčių.

Vaistai nuo temperatūros vartojami tik esant aukštesnei nei 38,5 C temperatūrai arba žemesnei, jei vaikas jaučiasi labai blogai.

Kaip vartoti vaistus nuo temperatūros? Tinkami vaistai yra du: Ibuprofenas ir Paracetamolis. Jie yra vienodai efektyvūs, todėl gydymą reikėtų pradėti vienu pasirinktu vaistu, o kitą duoti tik tuo atveju, jei pirmasis buvo neveiksmingas.

REKLAMA

Nors 2020 metų kovo mėnesį buvo pasirodę nuogastavimų, kad Ibuprofeno vartojimas gali pasunkinti COVID-19 ligos eigą, tolimesni tyrimai šią hipotezę paneigė. Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad vaistą vartoti saugu.

Nerekomenduojama duoti abiejų vaistų vienu metu. Vaistų dozės apskaičiuojamos pagal vaiko svorį: Ibuprofeno 10 mg kilogramui vaiko kūno svorio ** (iki 3 kartų per parą), paracetamolio – 15 mg vienam kilogramui vaiko kūno svorio (iki 4 kartų per parą).

** Jei jūsų vaikas sveria apie 10 kg, Ibuprofeno jam duokite 100mg (10mg rekomenduojamos dozės padauginta iš 10 kg jūsų vaiko kūno svorio). Paracetamolio reikės 150mg (15mg rekomenduojamos dozės padauginta iš jūsų vaiko kūno svorio).

Svarbiausi patarimai vartojant vaistus nuo karščiavimo:

- Svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės (priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio). Paracetamolio maksimali paros dozė lygi 60 mg kilogramui kūno svorio, neviršijant 4000 mg per parą. Ibuprofeno – 30 mg kilogramui kūno svorio, neviršijant 2400 mg per parą.

- Jei paskirtas vaistas neefektyvus (temperatūra nekrenta net ir skiriant rekomenduojamas dozes), po 4 valandų galima skirti kitą vaistą.

- Būtina perskaityti ir atkreipti dėmesį į sudėtinių vaistų nuo peršalimo pakuotės lapelį. Paracetamolis yra dažna kombinuotų vaistų sudedamoji dalis, todėl kyla perdozavimo pavojus. Patartina pradėti nuo vaistų, kurių sudėtyje yra viena veiklioji medžiaga (t. y. paracetamolio sirupas, tabletės arba mažesniems vaikams — žvakutės, ibuprofeno sirupas ar tabletės).

- Kitos temperatūrą mažinančios priemonės (taikomos, kai temperatūra nesumažėja net ir skiriant vaistus): drungno vandens kompresai ant kūno, vėsi kambario temperatūra, reikėtų vengti šiltai aprengti ir/ar apkloti vaiką.

- Būtina toliau tęsti dėl kitų ligų vartojamus vaistus, dėl jų dozių korekcijos pasitarti su savo šeimos gydytoju. Rekomenduojama tęsti vitamino D vartojimą profilaktinėmis dozėmis (jei skirtas). Šiuo metu nėra įrodymų, kad vitaminas D palengvina COVID-19 infekcijos simptomus, ar pagreitina sveikimo eigą, todėl nerekomenduojama didinti įprastai vartojamos vitamino D dozės.

REKLAMA

- Kaip ir sergant kitomis virusinėmis ligomis, labai svarbus poilsis bei ramybė. Taip pat patalpų vėdinimas, rankų higiena, kitų kartu gyvenančių asmenų apsauga.

- Jokie kiti vaistiniai preparatai ar vitaminai nėra rekomenduojami COVID-19 infekcijos gydymui. Nėra nustatytų įrodymų, kurie pagrįstų jų efektyvumą, gerinant COVID-19 infekcijos išeitis.

Kada reiktų kreiptis į gydymo įstaigą?

Dėl tolesnės ligos eigos, tyrimų ar gydymo rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju/pediatru. Būtina neatidėlioti kreiptis į medicinos įstaigą, net jei nerimaujama dėl COVID-19 ligos užsikrėtimo rizikos.

Jei jūsų vaikui sergant COVID-19 atsirado bent vienas iš žemiau išvardintų grėsmingų požymių, nedelsiant kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių.

Grėsmingi požymiai, rodantys, kad reikėtų skubėti pas gydytojus: apsunkintas kvėpavimas, dusulys; skausmas krūtinėje; užsitęsęs karščiavimas, nekrentanti temperatūra, duodant įprastus medikamentus; didelis skysčių netekimas (sausa burna, vangumas, vėmimas); trinkanti sąmonė, vaikas sunkiai prižadinamas; stiprus pilvo skausmas.

Jei vaikas skundžiasi simptomais, kurie nenurodyti šiame sąraše, susisiekite su savo šeimos gydytoju/pediatru.

Parengė: Goda Laucaitytė, Lauryna Aukštikalnė, dr. Lina Jankauskaite


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų